Pastaruoju metu ne kartą žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose teko skaityti, kad Europoje ir Šiaurės Amerikoje masiškai dega bažnyčios. Galima suprasti, kad jos dega šimtais ir kad tai yra leftistų ir imigrantų sąmokslas išnaikinti bažnyčias kaip tikėjimo (imigrantų atveju – kito) simbolį. Na, sąmokslų teorijų yra be galo daug ir jų daugėja su kiekviena diena, ypač kai jas palaiko patys galingiausi pasaulio žmonės. Tačiau ši sąmokslo teorija skinasi kelią į normalią žiniasklaidą. Štai žurnalistas Liudas Dapkus jau antrame straipsnyje teigia, kad bažnyčios Europoje ir Šiaurės Europoje dega masiškai. Jis net atskirą straipsnį tam paskyrė – Bažnyčių deginimo metas, kitame straipsnyje trumpai priminė apie deginamas bažnyčias – Klaidos, už kurias Švedija moka krauju.

L. Dapkaus straipsnių reziumė būtų tokia: bažnyčios padeginėjamos masiškai ir greičiausiai jas padega imigrantai musulmonai, vienas kitas leftistas. Na, išvada gal nėra tiesioginė, bet ją galima pasidaryti pačiam. Iš pradžių pasakęs apie padegėjus „tikrai būtų nuodėmė tvirtinti, kad visi jie – taikos religijos atstovai: visur pakanka šlapiu maišu trenktų trockistų, pacifistų, antiimperialistų“, vėliau teigia: „panašiai, kaip imigrantų siautėjimo Švedijoje atvejais, žiniasklaidai nepavyksta sužinoti nusikaltėlių tapatybių, nes tokiais atvejais tai tampa pertekline informacija, nebūtinu žinoti faktu. Galbūt nesąmoningai mėginant apsaugoti bendruomenes nuo išvadų, kurios peršasi pačios, nepaisant šito informacinio filtro.“

Paryžiaus Dievo motinos katedrą, kaip galima suprasti iš L. Dapkaus užuominų („Taip, pranešta apie Dievo Motinos katedrą, matote, kažkas lyg ne ten parūkė – kaip sakydavo liūdnos atminties Oleksijus Arestovičius“), irgi turėjo padegti kažkoks piktavalis  imigrantas.

Paryžiaus Katedros gaisro priežasties tyrimas yra lengvai prieinamas. Trumpai tyrimo išvada yra tokia: „gaisro priežastis yra arba nuorūka, arba trumpas sujungimas elektros grandinėje“. Priminkime, kad gaisras kilo palėpėje, kad ten buvo darbininkų ir kad joks pašalinis žmogus negalėjo patekti į palėpę. Sakyti,  kad kažkoks darbininkas, infiltruotas pacifistas ar imigrantas, tyčia sukėlė gaisrą numesdamas nuorūką, yra visiška fantazija. Paryžiaus prokuratūra pripažino, kad nėra jokių kriminalinį motyvą rodančių įrodymų.

L. Dapkus turėtų žinoti, kad visose bažnyčiose yra degios medžiagos ir kad bažnyčios dega lygiai taip pat kaip bet koks kitas pastatas, jų, deja, nesaugo Dievas, nors galėtų ir turėtų saugoti kaip savo namus. Reikėtų, pirma, išsiaiškinti, kokios yra gaisro priežastys ir ar tikrai tai yra gaisrai, kas yra laikoma padegimu ar gaisru.

Štai Lietuvoje nuo 1990  m. iki 2019 m., t. y. beveik per 30 metų degė (ne sudegė) 14 bažnyčių.  Iš 14  gaisrų, 3 yra tyčiniai padegimai. Tris bažnyčias padegė tas pats žmogus. 2013 m. pripažinta, kad jis  serga sunkia psichikos liga ir yra nepakaltinamas. Jis nei pacifistas, nei imigrantas, nei musulmonas, tiesiog vargšas sergantis žmogus, gal nemėgęs bažnyčių, gal labai mėgęs aukštų gaisro liepsnų vaizdą. Visais kitais atvejais gaisrų priežastys yra banalios:  netvarkinga elektros instaliacija, palikta deganti žvakė ir pan.

Šiaurės Ameriką palikime ramybėje, nes ten kulto pastatų ir religijų yra pačių įvairiausių. Kai kurie kulto pastatai yra įvairiausios paskirties. Į statistiką patenka ir tokios „bažnyčios“  kaip scientologijos bažnyčia,  kuri daugelyje Europos valstybių yra draudžiama kaip destrukcinė.

Pakalbėkime apie Europą. Sąmokslo teoriją apie masiškai padeginėjamas bažnyčias pradėjo platinti krikščioniškos organizacijos. Prancūzijoje registruotoje svetainėje christianophobie.fr organizacija Observatoire de la Christianophobie fiksuoja visus išpuolius prieš krikščionybę visame pasaulyje ir ypač Prancūzijoje. Ši svetainė Prancūzijos žemėlapyje sužymėjo visas bažnyčias, kurios nukentėjo nuo išpuolių:

Šiuo žemėlapiu pradėta dalintis po 2024 m. liepos 11 d. kilusio Ruano (Rouan) katedros gaisro. Galiausiai, kaip sugedusio telefono žaidime, žemėlapio pavadinimas pradėjo keistis, kol galiausiai prierašas liko vienas: „žemėlapis, kuriame pavaizduotos bažnyčios, kuriose kilo gaisras“. Tai melagiena,  kurią paneigė ne viena žiniasklaidos priemonė. Žemėlapyje sužymėti bet kokie išpuoliai plačiąja prasme prieš krikščionybę apskritai.

Na, o kas gi yra tas išpuolis ar statistinis vienetas? Atsidarykime Observatoire de la Christianophobie svetainę ir pažiūrėkime, kokius įvykius Prancūzijoje fiksuoja ši svetainė. Puslapių yra 92, paimkime, pvz., 3 puslapį. Jame užfiksuota 17 „išpuolių“ prieš krikščionybę iš gruodžio mėnesio: objektų  vagystės iš prakartėlių arba prakartėlių išniekinimas (5 atvejai), bažnyčios turto vagystės (2 lietvamzdžių vagystės, 2 aukų dėžučių vagystės, augalų vagystė iš kapinių, bronzinių Jėzaus skulptūrėlių vagystė iš kapinių), girliandos prie bažnyčios sugadinimas (laido nukirpimas), satanistinis išpuolis (skaičiaus 666 parašymas ant bažnyčios durų), islamistinis išpuolis (60 metų benamis pakistanietis,  kuriam taikoma globa, Kalėdų dieną užlipo ant altoriaus, sušuko „Alahu Akbar“ ir parodė nuogą užpakalį; po to buvo uždarytas į psichiatrinę ligoninę), gaisras elektros skydinėje bažnyčioje ir gaisras bažnyčioje, per kurį sudegė eglutė. Įdomu,  kad šis įvykis pristatomas taip: „vėl gaisras, vėl prie prakartėlės ir vėl „trumpas sujungimas““. Panašu,  kad išpuolių registruotojai yra asmeniškai nusiteikę prieš trumpus sujungimus. Nurodytas dar vienas gaisras kitoje bažnyčioje,  o antraštė vadinasi „„Atsitiktinis“ bažnyčios altoriaus gaisras“. Aprašyme aiškiai pasakyta,  kad gaisras prasidėjo nuo prakartėlės, kurioje buvo girlianda, maitinama 220 V srove. Panašūs įvykiai nurodyti ir visuose kituose puslapiuose. Daugiausiai fiksuojama vagysčių (net gėlių vagystės nuo kapo) ir vandalizmo aktų.

Tame išpuolių prieš bažnyčią žemėlapyje atsiduria visi šie įvykiai (tą pripažįsta patys Observatoire de la Christianophobie autoriai), taigi, už pažymėjimo žemėlapyje gali slėptis pakistaniečio užpakalis ar skaičius 666 ant bažnyčios durų. Tokių įvykių registravimas sukuria klaidingą įspūdį,  kad bažnyčias kažkas puola. Prancūzija yra didelė, įvykių yra daug, tačiau nė vienas atskirai nėra vertas dėmesio, o visi kartu, nežinant konteksto, sumetant į vieną krūvą įvairiausius įvykius, tarp kurių gaisrai sudaro labai nedidelę dalį, gali sudaryti vos ne karo stovio įspūdį. Didelė dalis įvykių yra visiškai menkaverčiai, įtrauktos ir asmeninio turto vagystės mišių metu. Apie įvykius gali pranešti bet kas, faktų patikimumumas netikrinamas. Pranešama ir apie įvykius, kurie nieko bendro neturi su jokiu išpuoliu,  pvz. užregistruotas ir įvykis, kaip žmogus atėjo į mišias su arabišku apsiaustu, jis pasirodė įtartinas, buvo iškviesta policija, žmogus sulaikytas, tačiau paaiškėjo,  kad jis tiesiog atėjo paklausyti mišių.

L. Dapkus teigia „Vien Prancūzijoje ir tik per šių [2024] metų rugpjūtį–rugsėjį padegtos devynios bažnyčios. Dar trys – Nyderlanduose, po kelias – Vokietijoje ir Anglijoje. Rugsėjo pirmąją Šiaurės Airijoje įvykdyta itin šlykšti ataka – maldos namai Grinailande sudeginti per bažnyčios 70-ąsias metines”.

Taigi pasiaiškinkime, kiek iš viso buvo gaisrų per tuos du mėnesius Prancūzijoje ir kokios buvo gaisrų priežastys. Visi gaisrai turi būti suregistruoti toje Observatoire de la Christianophobie svetainėje.

Saint-Omer bažnyčios gaisras rugsėjo 2 d. Tyčinis padegimas. Sulaikytas įtariamasis, padegęs kitas 2 bažnyčias, anksčiau teistas 18 mėn. laisvės atėmimo bausme už tuos padegimus. Įtariamasis benamis, vos paleistas iš kalėjimo, įsilaužė į Saint-Omer bažnyčią, kad ją apvogtų, o išeidamas ją padegė. Atiduotas psichiatrams. Po ankstesnių padegimų teigė, kad tėvų buvo pamestas, augino įtėviai, o įtėvis jį prievartavo, kai jam buvo nuo 5 iki 6,5 metų. Jo žodžiais, kunigai yra pedofilai, todėl jis padeginėja bažnyčias. Taigi, sunki diagnozė. Jokio sąmokslo nėra. Žmogus nepriklauso jokiai organizacijai.

Vykstant maištams Prancūzijos Martinikoje,  kuri yra Prancūzijos užjūrio departamentas, rugsėjo 17 d. maištininkai padegė uždarytos šv. Terezės bažnyčios prieigas ir McDonaldą. Gaisras prie bažnyčios suvaldytas, McDonaldas sudegė.

Miribel les Echelles (Isère) du bandymai padegti bažnyčią. Žala nenurodyta, daugiau informacijos nėra.

Taigi, viso labo vienas rimtas gaisras, kurį sukėlė psichikos sutrikimų turintis asmuo. Greičiausiai į statistiką pateko padegimas Martinikoje, tačiau ten bažnyčia nedegė. Martinikos atvejį reikia apskritai atmesti, nes ji nėra kontinentinėje Prancūzijoje, be to, ten vyko kelis mėnesius trukę maištus, o per maištus dega viskas. Miribel les Echelles du padegimo atvejai visiškai nenurodyti jokioje žiniasklaidoje. Tikrai ne gaisras ir ne padegimas. O kur kiti padegimai? Jų nėra. Kažkas perrašinėdamas kažką padaugino arba padegimu ar bandymu padegti laikė kitus įvykius.

Patikrinkime informaciją dėl trijų padegtų bažnyčių Nyderlanduose.

Rugsėjo 15 d. padegtos Šv. Antano abatijos bažnyčios Wijchen (Gelderland) Marijos koplyčia ir šalia esanti Lurdo grota. Sudegė dvi Marijos statulos, žvakės ir rožančiai. Sulaikyta 38 metų įtariamoji padegėja. Bažnyčia nenukentėjo.

Rugsėjo 7 d. padegta Touwslagersgroes Marijos koplyčios intencijų knyga.

Rugsėjo 13 d. Mill Vilibrordus bažnyčioje padegtas metalinis žvakių stendas. Ant žvakių uždėtas popierius, ištirpo žvakės, vaškas nubėgo ant grindų, išteptos grindys, nuostolis minimalus.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Na ir pabaigai apie „itin šlykščią ataką”, kaip teigia L. Dapkus,  rugsėjo 1 d. Grinailande –  (Greenisland, Šiaurės Airija) Co Antrim  bažnyčios padegimą. Bažnyčia visiškai nuniokota gaisro. Teisėsauga greitai identifikavimo bažnyčios padegėjus. Tai trys sąmokslininkai vaikai, tikriausiai trockistai (?), du 11 metų ir vienas 10 metų. Internete nerandu informacijos, kaip jie padegė bažnyčią. Bet kuriuo atveju jų tikslas nebuvo sudeginti bažnyčią. Vaikų žaidimai su ugnimi, taip galima apibūdinti šį įvykį. Vaikai turėjo stoti prieš nepilnamečių teismą, tačiau, atsižvelgiant į jų amžių, visi kaltinimai jiems buvo panaikinti.

Tuo metu, kada L. Dapkus rašė savo pirmąjį straipsnį, Grinailando bažnyčios padegėjai buvo seniai identifikuoti. Taip, tai tyčinis padegimas, jis visuose krikščioniškuose portaluose pažymėtas kaip tyčinis, bet žinant kontekstą, kas ją padegė, sąmokslo teorija subliūkšta kaip burbulas.

Jei statistika yra melo rūšis, tai į tikslą orientuotų mėgėjų statistika yra tiesiog manipuliacinis melas.  Norint teigti, kad egzistuoja tyčinių padegimų reiškinys, kurio tikslas yra sunaikinti krikščionybę, kad už padegimų stovi imigrantai, kad gaisrų yra daugiau nei anksčiau, reikia tikrinti „statistines eilutes“. Nekalbant apie įvairias vagystes, kurios apskritai neturėtų būti priskiriamos prie išpuolių prieš krikščionybę,  tokie įvykiai kaip popieriaus uždėjimas ant žvakių (greičiausiai vaikai taip sudegino nekenčiamą vadovėlį), intencijų knygos padegimas neturėtų būti laikomi gaisrais ar bažnyčios padegimais. Negalima pasitikėti ir įvairiomis fundamentalistinėmis krikščioniškomis svetainėmis, kurios netikrina informacijos, yra tendencingos, neaišku kieno yra finansuojamos, savaip interpretuoja faktus ir pan. Observatoire de la Christianophobie svetainė christianophobie.fr praneša apie visus išpuolius prieš krikščionybę visame pasaulyje, įskaitant ir įvykius iš konflikto zonų. Labai daug pranešimų iš Ukrainos, tiek iš jos pačios, tiek iš Rusijos valdomų okupuotų teritorijų. Į pranešimus patenka ir Rusijos provoslavų bažnyčių perdavimai Ukrainos provoslavų bažnyčiai kaip išpuoliai prieš bažnyčią. Tų pranešimų įtartinai daug. Klausimas, kas finansuoja christianophobie.fr? Nenustebčiau, jei vienas iš finansavimo šaltinių yra Rusijos oligarchų pinigai.

Kiekvienai sudėtingai problemai yra paprastas, tiesmukas, suprantamas ir … neteisingas sprendimas. Yra daug paprasčiau teigti, kad visus gaisrus bažnyčios teritorijoje sieja kažkoks vienas tikslas, kad jie yra koordinuoti ir pan., nei pasigilinti, kas įvyko iš tikrųjų, ar gaisras tyčinis ar netyčinis. Dar smagiau teigti, kad bažnyčias padeginėja imigrantai. Kalbant apie imigrantus reikėtų įsisąmoninti tą dalyką, kad bent jau imigrantams musulmonams bažnyčios nėra įdomios, nes jos sekuliarioje Europoje nedaro jiems jokios įtakos: nenustato jokių elgesio normų, nereguliuoja jų gyvenimo, neima mokesčių, neišduoda gyvenimo leidimų, nėra atsakingos už moralinį Vakarų sugedimą ir pan. Islamas ir krikščionybė turi daug bendrų bruožų ir tą ypač akcentuoja musulmonai (krikščionys šį faktą linkę nutylėti). Ideologiškai net ir patys didžiausi fundamentalistai teroristai musulmonai nesirenka kulto objektų kaip taikinio. Kalbu apie Europą, o ne tas vietas, kur yra įtampų tarp religinių bendruomenių.

Bažnyčios degė ir degs, kaip ir bet kokie kiti pastatai, nes jose yra degios medžiagos,  ypač atsižvelgiant į tai,  kad jose deginamos žvakės, naudojamos girliandos, statomos eglutės ir pan. Šiandien gaisrų nėra daugiau, nei buvo kada nors, išskyrus karų ir konfliktų laikotarpius. Keista, kad L. Dapkus, gana rimtas žurnalistas, kurio straipsnius visada skaitau su įdomumu, pasidavė tokioms lengvoms provokacijoms ir sukurpė ištisą straipsnį netikrinęs faktų. Antrajame straipsnyje jis kalba apie Švediją ir tarsi nori pasakyti, kad Orebro mieste dėl išpuolio kaltas imigrantas (šaulio tapatybė dar nebuvo atskleista), nors paaiškėjo, kad šaulys yra gryniausias švedas. Oops, kaip sako anglai…

Print Friendly, PDF & EmailSpausdinti straipsnį