-
Kas valdo mūsų likimus (pagal Ričardą Gavelį)
21 Lap 2023Ričardas Gavelis – prozininkas, dramaturgas, publicistas. Gimė 1950 11 08 Vilniuje, mirė 2002 08 18. Kultinis Ričardo Gavelio romanas „Vilniaus pokeris“ rašytas Vilniuje 1979–1987 m. Pirmas jo leidimas pasirodė 1989 m. (Vilnius: Vaga) penkiasdešimties tūkstančių egzempliorių tiražu, tačiau jau po metų prireikė pakartotinio leidimo (Vilnius: Vaga, 1990) ir nuo to laiko romanas perleidžiamas kas dešimtmetį (Vilnius: Tyto alba, 2000, 2011, 2023). „Šiam reto įžvalgumo, ironiškam ir aštrios kritinės minties publicistui bei puikiam rašytojui esame skolingi pripažinimą už intensyvumą ir tikslumą, su kuriuo jis identifikavo ir drąsiai įvardijo problemiškiausius mūsų gyvenimo aspektus po nepriklausomybės atgavimo“ (Leonidas Donskis). Ano meto Vilniaus pokerio“ skaitytojus…
-
Nenuobodaus gyvenimo mozaika – Č. Juršėno kalčių išpažinimas
25 Rgs 2023Česlovą Juršėną (g. 1938) daug kas atsimena kaip politiką, ilgametį Seimo pirmininką, vieną iš socialdemokratų partijos lyderių. Neeilinis žmogus, stovėjęs Lietuvos nepriklausomybės priešaušryje pradžioje kaip žurnalistas, vėliau kaip politikas. Talentų jis turėjo daugybę, garsėjo savo iškalba, žodžio valdymu, taktu, buvo puikus šachmatininkas, kelis metus net ėjęs Lietuvos šachmatų federacijos prezidento pareigas. Iš Seime dirbusių pažįstamų kažkada esu girdėjęs, kad Č. Juršėnas pažinojo kiekvieną Seimo valytoją, su visais pakalbėdavo, žinojo apie kiekvieno šeiminę padėtį, vaikus ir pan. Tie mano pažįstami sakė, kad tai yra tik poza ir jog Seimo pirmininkas taip elgiasi siekdamas kažkokių siaurų tikslų, pvz., pigaus populiarumo. Galėjo būti…
-
Epikūro paradoksai ir tiesos
13 Rgs 2023Laikas nuo laiko įvairios kultūros sritys vis atsigręžia į Antiką. Ne tik dėl to, kad čia europietiškos kultūros šaknys, bet ir dėl to, kad Antikos mąstytojų išsakytos mintys išlieka aktualios ir šiandien, kad jos dėl savo nepažeidžiamos logikos lieka nepaneigtos iki šiol. Vienas iš garsiausių šios epochos mąstytojų yra Epikūras, materialistas ir ateistas. Jo pažiūros formavosi helenizmo epochoje vykstant didžiulei pažangai visose pažinimo srityse, įsigalint materialistinei Demokrito teorijai apie atomistinę pasaulio sandarą. Epikūras, gyvenęs apie 341-270 m. prieš mūsų erą, jaunystėje susidomėjo Demokrito filosofija ir tapo jo pasekėju visam gyvenimui. Nusipirkęs namą ir sodą Atėnuose, jis ten įkūrė filosofinę mokyklą…
-
Ateisto ir tikinčiosios pokalbis. Antra dalis
22 Rgp 2023Skelbiame ateisto Raimundo Skipičio ir tikinčiosios M. K. diskusijos antrąją dalį. Gero skaitymo! M. K.: Aš džiaugiuosi ir dėkoju už jūsų kultūringą diskusiją. Tiktai mes esame skirtinguose pozicijose. Jūs viską suprantate per mokslo prizmę, o aš per savo dvasinę patirtį, kurios moksliškai paaiškinti neįmanoma. Gal pirmiausia pradėkime nuo to, kaip jūs žiūrite į tuos žmones, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių buvo „išėję“ iš fizinio kūno? Aš tai patyriau pati, kai, būdama šešerių metų, iškritau iš II aukšto balkono. Iškritau ne tik iš balkono, bet ir iš savo kūno, t. y. mačiau , kas vyksta, mačiau daug žmonių aplink „greitosios“…
-
Apie kreacionistus, Šveiką ir matematiką
12 Lie 2023Kreacionistų, t. y. tikinčiųjų pasaulio sutvėrimu, tarpe yra labai plačiai paplitęs įsitikinimas, kad bet koks sudėtingas organizmas, kaip ir bet koks sudėtingas daiktas turi būti kažkieno sukurtas. Pavyzdžiui, sakyti, kad sudėtingos gyvybės formos atsirado evoliucionuodamos, t. y. atsitiktinai per daugybę mutacijų per ilgą laiką, yra tas pats, kas sakyti, jog savaime per daugybę atsitiktinių įvykių, tegul ir per milijardą metų, gali atsirasti sudėtingas daiktas, pvz., laikrodis ar spausdintuvas. Juk žmogus nėra mažiau sudėtingas organizmas nei laikrodis. Jei laikrodis turi kūrėją, jį neabejotinai turi turėti ir žmogus. Geležinė logika…, bet paremta klaidingu evoliucijos ir matematikos suvokimu. Visų pirma, evoliucija vyksta mažais…
-
Lietuviškas valstybės ir bažnyčios sugyvenimo modelis
07 Bir 2023Kiekviena valstybė savo teisės sistemoje įtvirtina tam tikrą požiūrį į religiją. Jau iš Konstitucijos preambulės galima pasakyti, koks yra valstybės ir religijos santykis. 1992 m. Lietuvos Konstitucija iš principo įtvirtina pasaulietiškumo jir neutralumo principais grindžiamus valstybės ir bažnyčios santykius. Tuo klausimu yra ne kartą pasisakęs Konstitucinis Teismas (toliau – KT), kuris tuos principus suformulavo sistemiškai aiškindamas Konstituciją. Bendrai paėmus, Lietuvos konstituciją galima laikyti gana neutralia religijos atžvilgiu. Lietuvos valstybės egzistavimas, jos suverenitetas ar istorija negrindžiami iš Dievo kildinama teise. Nuo 1922 m., kai buvo priimta pirmoji Konstitucija, nueitas ilgas kelias pasaulietiškumo link. 1922 m. Konstitucijos preambulės tekstas prasideda žodžiais „Vardan…
-
Ateisto ir tikinčiosios pokalbis. Pirma dalis
04 Bal 2023Ateisto ir tikinčiojo dialogas yra senas kaip pasaulis. Argumentai irgi yra gerai žinomi. Įdomumo dėlei pabandžiau kreiptis į dirbtinį intelektą ir paprašiau sukurti įsivaizduojamą pokalbį tarp ateisto ir tikinčiojo. Štai rezultatas: Ateistas: Aš netikiu Dievu ir jokia aukštesniąja jėga ir manau, kad religija yra tik žmonių būdas tvarkytis su savo problemomis. Tikintysis: Čia tu klysti. Dievas egzistuoja ir jis yra vienintelis ramybės ir išsigelbėjimo šaltinis. Be jo gyvenimas neturi prasmės ar tikslo. Ateistas: Kaip gali būti toks tikras? Nėra jokių konkrečių įrodymų, kad Dievas egzistuoja, ir daugybė žmonių randa gyvenimo prasmę ir tikslą be religijos. Tikintysis: Aš turiu tikėjimą ir…
-
Pamąstymai pasaulinės ateizmo dienos proga
15 Kov 2023Artėjant šiai dienai, kuri minima kovo 23-ąją, atidžiau klausiausi ir žiūrėjau atitinkamas Lietuvos televizijos laidas, kuriose iš principo vienu ar kitu aspektu lyg ir turėjo nuskambėti „ateizmo“ ar „ateisto“ terminas. Dauguma šių laidų jį sumaniai apėjo. Paminėtas šis terminas buvo tik dviejose mano matytose laidose. Laidoje „Daiktų istorijos“ (2023 01 30) garbaus amžiaus, skaudaus ir sudėtingo likimo gydytoja Lilijana Bartkienė nenutylėjo, kad jos senelis Jonas Šimkus – garsus mokslininkas chemikas, trijų tarpukario Lietuvos vyriausybių ministras, pirmasis ką tik įkurto Lietuvos universiteto rektorius (1922–1923), tremtinys, – buvo ateistas. Tai ne tik šio mokslininko, bet ištisos to meto gamtininkų (chemikų, biologų, fizikų…
-
Kalbėti apie ateizmą – ne svogūnus lukštenti
03 Lap 2022Portale „Bernardinai.lt“ perskaičiau 2022 spalio 24 d. atspausdintą Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės straipsnį, o gal esė „Įsivaizduojamas pokalbis su Karingu Ateistu“ (žr. https://www.bernardinai.lt/isivaizduojamas-pokalbis-su-karingu-ateistu/ Vos užmetęs akį, pagalvojau: vėl bus liejama tulžis ant ateizmo aukuro. Juk jau kelis dešimtmečius tik ir girdime, jog karingas ateizmas lyg koks siaubūnas siekia sunaikinti ne tik religiją, bet ir dorovines, tautines ir kitas lietuviui brangias vertybes. Vienas iš visiems žinomų veikėjų net maldavo: „Būkite agnostikais, laicistais, pagaliau netikinčiais, ateistais, tik nebūkite karingais ateistais!“ Nejaugi autorė, kuri feisbuke prisistato ar pristatoma kaip influencerė (lietuviškai – nuomonės formuotoja, įtakotoja, o paprasčiau propagandistė) imsis tokių nuvalkiotų metodų? O perskaitęs opusą,…
-
Galimos pasitikėjimo bažnyčia kritimo priežastys
25 Spa 2022Pagal 2022 m. rugsėjo 15–22 dienomis „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenis, bažnyčia pasitiki 49,1 (nepasitiki – 16,2) procento visų apklaustųjų Lietuvos gyventojų. Pernai tuo pačiu laiku šie skaičiai buvo kiek kitokie – bažnyčia pasitikėjo 68 (nepasitikėjo – 22) procentai visų apklaustųjų. Į tą apklausą patenka pačios įvairiausios institucijos, pradedant gaisrininkais, policija ir baigiant Seimu. Gaisrininkai tose apklausose visada pirmauja. Tai nėra keista, nes jie daro tik gerus darbus, o, pavyzdžiui, teismai negali būti geri visiems. Seimas dažnai yra suvokiamas kaip kažkoks dykaduonių susirinkimas, tačiau kartu jis yra labai matoma institucija, ir kiekvieno nario nusižengimai yra siejami su visa institucija. Taigi, pačiais…
-
Vlado Balkevičiaus atminimui
11 Spa 2022Š.m. spalio mėn. 8 d., eidamas 93 metus, mirė žinomas ateizmo propaguotojas, vienas iš produktyviausių svetainės „Ateizmas ir ateistai“ autorių, docentas Vladas Balkevičius. Vladas Balkevičius gimė 1930 m. gegužės 10 d. Alytaus r. Pakašavo kaime mažažemio valstiečio šeimoje. Nepaisant materialinių nepriteklių, gabus jaunuolis baigė gimnaziją, mokytojų institutą. Dirbo Šiaulių miesto laikraščio bendradarbiu, redaktoriumi. Persikėlęs į Vilnių, dėstytojavo, studijavo Vilniaus universiteto Filosofijos katedros aspirantūroje. Ją baigęs, dirbo Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Filosofijos katedros dėstytoju, be kitų filosofinių disciplinų, dėstė ir Mokslinį ateizmą. Jo religijotyriniai straipsniai dažnai buvo spausdinami to meto periodinėje…
-
Kartų kaita svetainėje
03 Spa 2022Jonas Mačiulis ir Valdas Mikalauskas 2022 m. rugpjūčio 25 d. Jonas Mačiulis: Mieli svetainės lankytojai, mes su jumis čia susitinkame jau beveik 10 metų. Pirmasis svetainės puslapis su mano pratarme pasirodė 2013 m. balandžio 24 d. Joje žadėjau aptarti ne tik fundamentalius šiuolaikinio ateizmo sampratos klausimus, bet ir konkrečią pasaulėžiūrinę situaciją Lietuvoje, analizuoti knygas ir straipsnius, liečiančius religijos ir ateizmo klausimus, ginti Lietuvos konstitucijoje įtvirtintus sąžinės laisvės principus. Per šį laikotarpį reguliariai pasirodžiusiuose mano ir kitų autorių tekstuose svarbiausias dėmesys ir buvo skiriamas pozityviajam ateistinės pasaulėžiūros…
-
Karas ir krikščionybė
29 Rgs 2022„Aš Rytų žmogus. Aš – diktatorius“, – pasigyrė mano buvęs žentas, Altajaus verslininkas, musulmonas, užplojęs delnu per sėdynę savo mažai dukrytei. „Kuo toliau į Rytus, tuo daugiau žvėrių“, – pyktelėjęs dėl verkiančios anūkėlės „pritariau“ jam. Šį mūsų dialogą prisiminiau prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą. Rytai – prieš Vakarus. Autoritarizmas – prieš demokratizmą. Kovingumas – prieš taikingumą. Karas yra žmonių žudymas masiniu mastu, pasitelkiant naujausią ir galingiausią techniką. Jei taikos metu nužudomas žmogus, žmogžudys sėda kalėjiman. O karo metu kuo daugiau nužudo, tuo daugiau ordinų ir medalių puošia jo „didvyrišką“ krūtinę. Kas žudo? Žmonės? Nelogiška vadinti žmonėmis žmogžudžius. Rusijos prezidentą Putiną,…
-
Davatkiški atsakymai į svarbius klausimus: replika
16 Rgs 2022Dažnai paskaitau žurnalą „Savaitė“, kaip, manau, ir daugelis Lietuvos gyventojų. Ir ne tik todėl, kad čia skelbiamos televizijos ir radijo programos, bet ir dėl informacinių bei analitinių straipsnių aktualiomis istorijos, politikos, ekonomikos, kultūros, sveikatos problemomis, dėl juridinių ir kitokių konsultacijų, kurios labai praverčia žmonėms jų kasdieniniame gyvenime. Įdomūs ir naudingi straipsniai bei patarimai įvairiais buities, medicinos klausimais, gamtos ir kitų mokslų pasiekimus analizuojantys straipsniai. Žurnale sumaniai pateikiamos įžymių žmonių (mokslininkų, rašytojų, aktorių ir kt.) biografijos, jų gyvenimuose surandama kas nors mažiau žinoma, intriguojančio. Visada perskaitau skyrelį „Savaitės kalendorius“, jis trumpai ir aiškiai atgaivina pasaulio istoriją lėmusių asmenybių ir įvykių atmintį.…
-
Kvailumas
07 Rgp 2022„Tik pačių kilniausių minčių skatinamas žmogus padaro visišką kvailystę“ (Vaildas) Skaitydami straipsnį „Žmonių kvailumas – nenugalima griaunamoji jėga?“ žurnale „Savaitė“ (2022, Nr. 16), deja, nesužinome, nei kas yra kvailumas, nei kodėl jis yra, nei kur jis daugiausiai pasireiškia. Straipsnyje teigiama, tačiau neargumentuojama, kodėl „kvailas žmogus gali būti pavojingesnis už nusikaltėlius“. Abejotina, ar tai tiesa. Kvailystė, nors ji yra pradinis impulsas neprotingai veiklai, tikriausiai negali pranokti nusikaltimo, nes ji iš esmės – tik neadekvati mintis, o ne realus veiksmas. To paties žurnalo (Nr. 28) straipsnyje „Neatsakyti klausimai“, nevykusiai bandoma atsakyti į dar du klausumus. 1. „Kodėl kenčia nekaltas?“ Esą dėl to…
-
Fatimos stebuklas: tarp mitų ir realybės
12 Lie 2022Valdas Mikalauskas jau yra rašęs šioje svetainėje (žr. http://ateizmasirateistai.lt/pamastymai-pasauline-ateizmo-diena-nutvieksta-karo-pasvaistes/). J.M. Fatimos istoriją girdėjo daugelis. Katalikams tai yra dar vienas stebuklingas Marijos apsireiškimas, nepaneigiamas tikėjimo įrodymas, netikintiems – tai eilinė „apsireiškimo“ istorija, kurioje daugiau yra aklo tikėjimo, tendencingo faktų aiškinimo nei racionalumo. Žinoma, nevertėtų mums gaišti laiko gilinantis į iracionalius dalykus, nes tikėjimo ir racionalumo pasauliai veikia skirtinguose išmatavimuose. Tiesiog pabandykime pažvelgti į šią istoriją iš faktinės pusės. Didelė dalis stebuklų yra paaiškinama gana paprastai, tačiau, susikūrus mitui, nebepadeda jokie racionalūs paaiškinimai. Pirmą kartą apie Fatimos įvykius išgirdau maždaug 1994 m. Saulėtekio bendrabučio 504 kambaryje, kai mano „kambariokas“ pasakojo apie Fatimos…
-
Jono Aničo atminimui
21 Bir 2022Jonas Aničas gimė 1928 m. kovo 3 d. Pasvalio r. Kalno kaime. Mirė 2022 m. birželio mėn. 19 d. Profesorius, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, istorikas, pedagogas. Dirbo įvairiose Lietuvos aukštosiose mokyklose, Filosofijos, teisės ir sociologijos institute, 1979–1989 metais – Vilniaus pedagoginio instituto rektorius. Pagrindinė to meto jo mokslinio darbo ir spausdintų veikalų tema – katalikiškasis klerikalizmas Lietuvoje. Remdamasis gausiais šaltiniais, jis atskleidė šios pasaulėžiūrinės bei politinės srovės ištakas, esmę bei raidą mūsų šalyje. Mokslininkas taip pat rašė ateizmo klausimais, aktyviai dalyvavo jo propagandoje. Šioje srityje jis buvo įgijęs didelį autoritetą. Po 1989 m.. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Jonas Aničas atsidėjo savo kraštiečių Vileišių ir vienaip…
-
Ateistas ir mirtis: laidojimas
11 Bir 2022Laidotuvės rodo žmonių pažiūrą į mirusįjį ir mirtį“, – rašoma Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje ir kaip nekvestionuotiną dalyką priduria: „Krikščioniškose šalyse laidotuvių apeigos atspindi Bažnyčios požiūrį į žmogaus mirtį kaip į laikiną būvį, po kurio prasidės amžinasis gyvenimas; jomis Bažnyčia paveda mirusiuosius Dievui, stiprina tikinčiųjų amžinojo gyvenimo viltį, skelbia tikėjimą būsimuoju prisikėlimu iš numirusiųjų“. Enciklopedijoje aprašomos krikščioniškos, musulmoniškos, judėjiškos laidotuvių apeigos, o apie pasaulietines net neužsimenama. Nors ir ne taip kategoriškai, bet iš esmės tą patį tvirtina ir lietuviškoji Vikipedija: „Paprastai laidotuvių procesą lydi religinės apeigos“. Spaudoje irgi dažniausiai adoruojamos laidotuvės su religinėmis apeigomis. Tenka pripažinti, kad tai nelabai nutolę nuo…
