Ričardo Dawkinso (Ričardo Dokinso) naują knygą pristatant
29 Sekmadienis Rgs 2019
Autorius: Martynas Majauskas
Žymos: Dawkinsas apie savo paties virsmą ateistu, Ričardas Dawkinsas apie vegetarizmą ir nacionalizmą, Vaikų ir paauglių ateistinis švietimas
Buvau Londone kaip tik tuo metu, kai Ričardas Dawkinsas „Southbank centro“ konferencijų salėje pristatė naująją savo knygą „Išaugant Dievą“ („Outgrowing God“).
Smagu buvo matyti žymųjį Oksfordo Universiteto evoliucinės biologijos profesorių Ričardą Dawkinsą darbų sūkuryje. Anglijos mokslininkas, vienas iš Darvino evoliucijos teorijos šalininkų, religijos ir pseudomokslų kritikų, tapo visuotinai žinomu išleidęs tokias bestseleriais tapusias knygas, kaip „Savanaudiškas genas” („The Selfish Gene“, 1976) ir „Dievo iliuzija” („The God Delusion“,2006, liet. 2010). Šį savaitgalį, po daugiau negu dešimties metų pertraukos, jis pristatė savo naujausią knygą – „Išaugant Dievą”.
Ši knyga skirta žmonėms, tik pradedantiems gilintis į mokslo ir pasaulėžiūros klausimus. Ugdant asmenybę, teigė R. Dawkinsas, viena iš esminių sąlygų – loginio bei kritinio mąstymo diegimas. Šiais laikais. kai socialinės medijos tampa patogia platforma plisti įvairaus turinio pseudomokslinėms teorijoms (Sirijaus judėjimas, „plokščiažemininkai“, skiepų priešininkai, religiniai judėjimai) itin svarbu išlaikyti šaltą ir racionalų protą, remtis mokslu pagrįstais įrodymais.
Knygos antraštė „Išaugant dievą“ rodo, kad, R. Dawkinso nuomone, dievo samprata yra panaši į kitų menamų, nematomų, o tik įsivaizduojamų būtybių sampratą, kurią turi daugybė mažų vaikų, tačiau su amžiumi ir branda neišvengiamai ją išauga. Panašiai kaip mitus apie Kalėdų Senelį.
Pristatydamas knygą, Dokinsas kalbėjo, kad jis pats taip pat buvo auginamas krikščioniška dvasia, lankė anglikonišką mokyklą, tačiau augdamas vis ryškiau ėmė matyti religijos teiginių loginius prieštaravimus. Dar paauglys jis atsimetė nuo krikščionybės ir tapo ateistu. Jis niekaip negalėjo teigiamai sau atsakyti į klausimą, kuris iš skirtingų tautų šimtų ar net tūkstančių garbinamų dievų yra tikrasis dievas. R. Dawkinsas išvardija daugybę dievų, kuriais tiki skirtingos kultūros, pradedant skandinavų dievais ir baigiant milijonais induistų dievų.
Martynas Majauskas su R. Dawkinso jam pasirašyta knyga „Outgrowing God“. M. Majausko video ir nuotraukos
Pirmoje knygos dalyje Dawkinsas kelia amžinus klausimus apie gėrį ir blogį. Ar Dievas tikrai geras? Ar Biblija yra tiesa? Ar mums reikia Dievo, kad būtume geri? Ar mums reikia Dievo, kad paaiškintume Visatos egzistavimą? Dvylikoje knygos skyrių nagrinėdamas svarbius klausimus, su kuriais susiduria žmonės, Dawkinsas pasitelkia mokslą, filosofiją ir lyginamąją religijotyrą, kad įvairaus amžiaus skaitytojams atskleistų religinių sistemų esmę ir paaiškintų, kaip pasaulis egzistuoja be kūrėjo, kaip veikia evoliucija ir kaip klostosi mūsų kasdieninis gyvenimas.
Sklindant tiek daug pseudomokslinių teorijų, kaip reiktų auklėti vaikus. Kaip jiems nuo mažens skiepyti ateizmą? – klausė mokslininko knygos aptarimo dalyviai, tarp jų ir šio straipsnio autorius. Štai Dawkinso atsakymas: „Nemanau, kad vaikams ateizmą reikia specialiai skiepyti. Religijas ir visokias kitas nesąmones vaikams nuo mažens skiepija tamsios, neišsilavinusios šeimos, kurioms papročiai ir tradicijos svarbiau už mokslo pažangą. Nebūkime tokiais pat kaip jos. Neskiepykime nieko vaikams iš anksto. Išmokykime juos niekuo aklai nepasitikėti, būti kritiškais, remtis tik įrodymais ir stengtis savarankiškai daryti išvadas. Tada vaikas augdamas pats ims suprasti, kas yra tikra ir logiška, o kas – tik prasimanymas“.
Knygos „Išaugant dievą“ pristatymo metu profesorius atsakė ir į keletą klausimų, nesusijusių su knygos turiniu. Štai vienas kitas iš tokių: „Ar vis dar esate visavalgis, kai dauguma gydytojų ir sveikos mitybos specialistų vieningai sutaria dėl gyvulinės kilmės maisto žalos žmogaus sveikatai?“ – „Žinau ir visiškai sutinku su mokslininkų nuomone, todėl jei pats gaminu namie, visada gaminuosi vegetariškai. Jei esu kviečiamas vakarienės į restoraną ar į svečius, dažniausiai neatsisakau siūlomo maisto”. „Ar pastaruoju metu išaugęs nacionalizmas turi mokslinį ir moralinį pagrindą?“ – „Ne, kategoriškai prieštarauju ir nesutinku su šiuo metu pasaulį užvaldžiusiomis nacionalistinėmis idėjomis, tokiomis, kaip „Amerika pirmiausia” ar „Amazonės džiunglės priklauso brazilų tautai“. Mes gyvename globaliame pasaulyje, ir vienos tautos ar grupės iškėlimas ir sureikšminimas yra dirbtinis dalykas“.
Belieka tikėtis, kad, gausėjant apologetinių krikščioniškos tematikos knygų, pritaikytų jaunesnei auditorijai, kuri nors Lietuvos leidykla išleis ir Ričardo Dawkinso knygos „Išaugant Dievą“ vertimą į lietuvių kalbą. Joje keliami analogiški klausimai. kaip ir katalikiškuose leidiniuose, tačiau į juos atsakoma iš mokslo perspektyvos.
5 komentarai
Vladas B. :
2019-10-05 6:28
Protestantiškų krikščionybės srovių tikintieji nekrikštija vaikų, nes nesunku suprasti, kad primesti kūdikiui tam tikrą tikybą, kai jis dar neturi proto, yra neteisinga. Katalikų bažnyčia, būdama žodžiais už laisvę, elgiasi priešingaI, nors vaikas – ne daiktas, ne privati kieno nors nuosavybė, tuo pažeizdama elementarias žmogaus teises.
Daugelis tokių formalių katalikų “išauga dievą”, bet kiek reikia kankintis “grąžinant bilieta į rojų” ir nesutariat su tėvais bei davatkomis…
Lapkrėtys :
2019-10-05 23:14
Mokslo lygiui kylant į naujas aukštumas, deja, didėja ir atskirtis nuo visuomenės, kuri dažnai lieka neinformuota, atitrūkusi ir nebesugebanti net suprasti, kas yra tiriama, kodėl, į kokius klausimus siekiama atsakyti. Plinta prasimanymai, o atsitiktinės žinios apauga mitais. Todėl labai svarbu, kad ne tiktai vystytųsi mokslas, tačiau ir vyktų nuolatinė jo populiarizacija. Be grįžtamojo ryšio tuštumą bematant užpildo religija, nepagrįsti tikėjimai, fiktyvios žinios, pramanai. Tad labai sveikintina, kai aktyvūs mokslininkai dar suranda laiko dalintis savo pasiekimais ir šviesti visuomenę. Labai reikalinga būtų ši R.Dokinso knyga ir lietuvių skaitytojui.
Jeigu krikščionių tikėjimo atšakas sugraduotume pagal humaniškumą ir intelektualumą, be abejo, protestantiški ir reformuoti tikėjimai užimtų aukštesnę vietą, nei sustabarėjusi, dogmatizuota katalikybė.