Pastaruoju metu žiniasklaidoje dažnai buvo rašoma apie bažnyčios diktatą Seimui priimant Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, aptariant šeimos sampratą ir pan. Buvo rašoma spaudoje ir kalbama eteryje, kad kunigai skambino parlamentarams, grasindami atskirti nuo bažnyčios tuos, kurie nepritars siūlymams priimti minimo įstatymo pataisas, kurios iš esmės anuliuoja dirbtinio apvaisinimo galimybes Lietuvoje. O vyskupai, atseit „bažnyčios atstovai“, net parašę premjerui analogiško turinio laišką.
Bažnyčios pozicija suprantama. Po gyvybės gynimo, pamokslų apie sielą priedanga ji nori stiprinti savo įtaką, kad galėtų diktuoti savo valią piliečiams ir juos atstovaujančioms institucijoms.
„Duok velniui valią, užlips ir ant altoriaus“, – sako liaudies išmintis. Šį posakį galima ir papildyti: „Jeigu durys atviros, kodėl pro jas neįeiti!“ Ir čia jau kreipiuosi į socialdemokratus.
Socialdemokratai visada ir visose šalyse buvo pasaulietinės valstybės šalininkai, siekė nuoseklaus bažnyčios atskyrimo nuo valstybės įgyvendinimo. Tai liudijo ir asmeniniu pavyzdžiu. Pas mus yra kitaip. Daugumai mūsų socialdemokratų svetima pasaulietinė pasaulėžiūra: prisiekdami seime, jie šaukiasi dievo pagalbos, lankosi bažnyčiose ir atlieka kitas religines apeigas. Štai net pagrindinis priimto įstatymo kritikas tuokėsi bažnyčioje, ką bylojo apie jį rodytas videofilmas per televiziją. Ne vienas seimūnas socialdemokratas krikštijo savo vaikus ar anūkus, vedė juos prie pirmosios komunijos, savo apygardų bažnyčių klebonams tikriausiai sakėsi esąs ištikimas katalikas. Nors tai kvepia, kaip dabar sakoma,„ prekyba poveikiu“, kunigams tai nė motais. Ko čia kuklintis! Priminti, kaip turi elgtis tikras katalikas, tavo, kaip bažnyčios tarno, pareiga. Net jei tai liečia valstybės politiką, teisėkūrą. Juk Lietuvos konstitucijos aiškintojai teigia, kad bažnyčios atskyrumo nuo valstybės principas reiškia visai ką kita,negu kad buvo istoriškai susiklostę. Nenuostabu tad, kad bažnyčia noriai naudojasi nuostata, jog valstybė nesikiša į bažnyčios reikalus, bet užmiršta, kad ir bažnyčia valstybės atžvilgiu turi laikytis to paties principo. Tokiam „užmaršumui“, kaip rašiau, dirva palank, pačių socialdemokratų purenama.
Taigi, neverkšlenkite , socialdemokratai!
2 komentarai
V. B. :
2016-07-30 17:45
“Duok velniui valią, tai kartu su “žydų karaliumi” užlips ir ant socialdemokratų”. Jie Lietuvoje išvis neturi savo veido. Jų principas – jokių principų. Žmonės juos pasirenka tik kaip mažiausią blogį. Medūzos, limpančios prie bažnyčios sėdynės…
JS :
2016-08-11 15:40
Kai paskiras socialdemokratas laikosi katalikiškų tradicijų (apie vidinį tikėjimą, žinoma, nekalbu) – jo reikalas. Bet partijos politika išties stebina. Juokinga ir gėda buvo stebėti, kaip Kaišiadoryse, į Brazausko laidotuvių ceremoniją suvažiavę socdemai žiopčiojo priimdami komuniją. O juk buvo toks Kazimieras Grinius, fašistuojančio Smetonos nuverstas Prezidentas, kuris atsisakė priesaikos su dvasiškio dalyvavimu ir perskaitė savo – taigi autentišką ir išjaustą ištikimybės Lietuvai deklaraciją. Juo kai kurie socialdemokratai, tarp jų ir mano gerbiamas Vytenis Andriukaitis, iki šiol didžiuojasi. Tiesa, Vytenis yra pasisakęs ir Seime prieš privilegijas katalikų bažnyčiai, nors dabar, į riebią tarnybą parduotas, nežinia, ar prisimena, kad jis laiko save K.Griniaus pasekėju… Apie buvusius komunistus (taigi ateistus) kirkilus, butkevičius ir ko nėra ko ir kalbėti.