Ateizmas šiuolaikinėje Lenkijoje
20 Pirmadienis Vas 2017
Autorius: administratorius
Žymos: ateistų ir netikinčiųjų procentas šiuolaikinėje Lenkijoje, laisvamaniškos organizacijos šiuolaikinėje Lenkijoje, visuomeninės nuomonės įtaka ateizmo lygiui
Visada smalsu ir pravartu pasižvalgyti, kaip atrodo kaimynai kuriuo nors požiūriu. Mūsų atveju – ateizmo. Be abejo, mūsų dėmesį pirmiausia traukia Lenkija. Juk mes ne tik kartu nuėjome tam tikrą savo istorijos tarpsnį. Mus sieja ir Kazimiero Liščinskio vardas. Šis žmogus Abiejų tautų respublikoje – Lenkijos Karalystėje ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje – buvo pirmasis viešai prabilęs „apie dievo nebuvimą“ .
Pasak Lenkijos viešosios nuomonės tyrimo centro (Centrum Badania Opinii Społecznej – CBOS) 2012 m. atliktos apklausos, 4,2% apklaustų šalies gyventojų save laikė ateistais, agnostikais arba neišpažįstančiais jokio religinio tikėjimo, o netikinčiaisiais – 6%. Panašūs ir tais pačiais metais atliktos Eurobarometro (Europos parlamento reguliariai užsakomų viešosios nuomonės tyrimų valstybėse narėse) apklausos rezultatai: ateistais save laikė 2% Lenkijos gyventojų, o agnostikais ir nekonfesiniais – 3%. Daugiausia ateistų ir netikinčiųjų Varšuvoje ir kituose didžiuosiuose miestuose (žr. https://pl.wikipedia.org/wiki/Ateizm_w_Polsce).
Tokį palyginti žemą ateizmo lygį, matyt, galima įvairiai aiškinti. Lenkiškuose ateistiniuose bei laisvamaniškuose portaluose, kaip man susidarė įspūdis, tai dažniausiai aiškinama tradicijų ir bažnyčios suformuota visuomenine nuomone. Ji, beje, veikia ir įvairių pasaulėžiūros klausimus liečiančių anketų sudarytojus ir apklausų vykdytojus.
Jei didžiuosiuose miestuose ateistai ir agnostikai gali laisviau kvėpuoti, tai konservatyvesnėje aplinkoje, pavyzdžiui, kaimuose ir miesteliuose, kur žmonės vieni kitus pažįsta, arba labai tradicinėse šeimose, ateistų gyvenimas nėra rožėmis klotas. Kai kurių žmonių požiūris į ateizmą ir ateistus (netikinčiuosius) yra toks neigiamas, kad jis neretai virsta agresija. Tie, kurie atvirai pasisako esą netikintys arba ateistai, labai dažnai susilaukia ostrakizmo (atstūmimo, pajuokos ir pan.). Todėl daugelis netikinčiųjų dėl šventos ramybės krikštija savo vaikus, tuokiasi bažnyčiose, laidoja mirusius artimuosius su religinėmis apeigomis, žegnojasi ten, kur pagal religinius papročius privaloma. O kai kurie, – ir tai yra liūdniausia, – negali net sau prisipažinti esą netikintys.
Bet pastarųjų metų įvykiai parodė, kad lenkai nėra tik avelių banda, nuolankiai klausanti kiekvieno bažnyčios žodžio. Pavyzdžiui, dabartinės Lenkijos vyriausybės priimtas įstatymas dėl abortų, kurį iniciavo, palaikė ir gynė katalikų bažnyčia, buvo sutiktas tokia galinga protestų banga, kad vyriausybė buvo priversta jį atšaukti, o bažnyčia – patylėti.
Nors save įvardijančių ateistais, agnostikais ar bent netikinčiais, anot minėtų apklausų, tarp Lenkijos gyventojų yra nedidelis procentas, vis dėlto šioje šalyje veikia kelios ateistų ir laisvamanių organizacijos: Lenkijos racionalistų asociacija, Lenkijos Kazimiero Liščinskio laisvamanių draugija, Lenkijos pasaulietinės kultūros Tado Kotarbinskio draugija, Neutraliosios pasaulėžiūros draugija „Neutrum“. Kai kurios iš jų turi turiningus internetinius portalus. Pavyzdžiui, mano dėmesį patraukė Racionalistų portalas, humoristinių karikatūrų svetainė (žr. http://www.wykop.pl/tag/ateizm/).
Mūsų svetainės lankytojams noriu pateikti lenkų mokslininko, kardiochirurgo, politiko, visuomenės veikėjo Zbignevo Religos (Zbigniew Eugeniusz Religa) interviu dienraščiui “Dziennik“, kuris buvo perspausdintas ir lenkiškuose laisvamaniškos pakraipos portaluose.
2 komentarai
Tomas :
2017-03-11 11:10
Puiku!
Realistas :
2017-03-11 15:30
Lenkijoje, panašiai kaip ir Lietuvoje, religija painiojama su politika. Vyriausybė remia katalikybę, nes priskiria jai patrioto vaidmenį, nors ji yra ne nacionalinė religija ir visada rūpinosi, pirmiausia, tik bažnyčios veiklos laisve.