-
Reza Aslan. Jokio kito dievo, tik Dievas (Vilnius: kitos knygos, 2017) : ateisto žvilgsniu
29 Lie 2017Prieš dvejus metus rašydamas Rezos Aslano knygos „Maištininkas. Jėzaus Nazariečio gyvenimas ir laikai“ (vertė Marius Burokas, išleido leidykla „kitos knygos“ (žr. https://ateizmasirateistai.lt/rezos-aslano-knygos-maistininkas-jezaus-nazariecio-gyvenimas-ir-laikai-recenzija/) recenziją, ją baigiau klausimu: „Būtų įdomu paskaityti Rezos Aslano darbus apie pranašą ir islamo įkūrėją Mahometą. Ar jis [Aslanas], rašydamas apie jį, vadovaujasi tuo pačiu metodu, kaip ir rašydamas apie Jėzų Nazarietį?“ Šiais metais leidykla „kitos knygos“ kaip tik išleido tą kitą Rezos Aslano knygą. Ji vadinasi „Jokio kito dievo, tik Dievas. Islamo ištakos, evoliucija ir ateitis“ (vertėjas Zigmantas Ardickas). Be abejo, šios knygos skiriasi ir tyrimo objektu, ir…
-
Naujausi duomenys apie Lietuvos gyventojų religingumą
25 Bal 2017„WIN/Gallup International“ asociacija, reprezentatyviai tirdama religinių įsitikinimų padėtį pasaulyje, kartu su BALTMI rinkos tyrimų kompanija atliko ir Baltijos šalių gyventojų religingumo tyrimą. 2017 m. balandžio 24 d. Delfi portalo straipsnyje „Lietuvos gyventojai religingiausi tarp Baltijos šalių“ rašoma: Jo duomenimis, 47 proc. Lietuvos gyventojų teigia esantys religingi. Latvijoje ir Estijoje religingais save laiko atitinkamai 37 ir 28 proc. gyventojų. Pasaulio vidurkis – 62 proc. Lietuvoje 34 proc. respondentų nurodė esantys nereligingi žmonės, 6 proc. save apibūdino kaip ateistus, o 12 proc. sakė neturintys atsakymo. Paklausti apie religinius įsitikinimus, 54 proc. respondentų lietuvių tvirtino tikintys Dievu, 35 proc. – gyvenimu po mirties,…
-
Prancūzų filosofo André Comte–Sponville interviu LRT televizijos laidai „Anapus čia ir dabar“
16 Kov 2017Prancūzų ateizmas Europos visuomeninės minties istorijoje užima ypatingą vietą. Čia pirmiausia prisimintini XVIII a. Prancūzų švietėjų (Žano Melje, Deni Didro, Polio Anri Holbacho, Žiuljeno de Lametri ir kt.) darbai. Lietuvoje žinomi ir po II pasaulinio karo išgarsėję vadinamojo ateistinio egzistencializmo kūrėjai Žanas Polis Sartras (esė „Egzistencializmas – tai humanizmas“, 1946) ir Alberas Kamiu („Sizifo mitas“, 1942). Apie šiuolaikinius save ateistais įvardijančius prancūzų filosofus beveik nieko nežinome. Nežinomas pas mus ir Andre Kont-Sponvilis (André Comte–Sponville), laikomas vienu žymiausiu prancūzų šiuolaikiniu filosofu. Kaip teigiama internetinėse Vikipedijose, Andre Kont-Sponvilis, gimęs 1952 metais, ilgą laiką dėstė filosofiją Prancūzijos universitetuose, parašė dešimtis filosofinių veikalų,…
-
Ateizmas šiuolaikinėje Lenkijoje
20 Vas 2017Visada smalsu ir pravartu pasižvalgyti, kaip atrodo kaimynai kuriuo nors požiūriu. Mūsų atveju – ateizmo. Be abejo, mūsų dėmesį pirmiausia traukia Lenkija. Juk mes ne tik kartu nuėjome tam tikrą savo istorijos tarpsnį. Mus sieja ir Kazimiero Liščinskio vardas. Šis žmogus Abiejų tautų respublikoje – Lenkijos Karalystėje ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje – buvo pirmasis viešai prabilęs „apie dievo nebuvimą“ . Pasak Lenkijos viešosios nuomonės tyrimo centro (Centrum Badania Opinii Społecznej – CBOS) 2012 m. atliktos apklausos, 4,2% apklaustų šalies gyventojų save laikė ateistais, agnostikais arba neišpažįstančiais jokio religinio tikėjimo, o netikinčiaisiais – 6%. Panašūs ir tais pačiais metais atliktos Eurobarometro (Europos parlamento…
-
Zbigniew Religa: Aš esu ateistas
20 Sau 2017Zbignevas Religa (Zbigniew Eugeniusz Religa, 1938–2009) – įžymus lenkų kardiochirurgas, mokslininkas, pedagogas, visuomenės ir politikos veikėjas, buvęs kelias kadencijas Lenkijos Respublikos parlamento nariu, dirbęs šios šalies Sveikatos apsaugos ministru Kazimiero Marcinkievičiaus (Kazimierz Marcinkiewicz) ir Jaroslavo Kačinskio (Jarosław Kaczyński) vyriausybėse, prezidentaujant Aleksandrui Kwašnievskiui (Aleksander Kwašniewski) ir Lechui Kačinskiui (Lech Kaczyński). Spausdiname Z. Religos interviu dienraščiui „Dziennik“, išplatintą France-Presse Agentūros. Mokslininko atsakymai yra įdomūs ir aktualūs. Jame keliamos problemos dažnai iškyla vyresnio amžiaus žmonėms ir neretai išsprendžiamos religijos naudai. Religos interviu verčia susimąstyti ir kitais klausimais – tolerancijos, pasaulėžiūrinio ugdymo šeimoje ir pan. Gal ne visi mokslininko ir politiko atsakymai mums atrodys…
-
Prisimenant Alfredą Tytmoną
09 Gru 2016„Alfredas Tytmonas (1937-1998) – Klaipėdoje gyvenęs filosofas, kultūrininkas, viešasis intelektualas. Mokėsi filosofijos, istorijos ir filologijos. Nuo 1984 m. – Šiaulių pedagoginio instituto Klaipėdos fakulteto visuomenės mokslų katedros, nuo 1991 m. – Klaipėdos universiteto filosofijos katedros docentas. Plačios erudicijos, nestandartinio mąstymo žmogus, be kurio neįsivaizduojamas paskutinių XX a. dešimtmečių Klaipėdos intelektualinis gyvenimas. A. Tytmonas parašė mokslo populiarinimo knygelių jaunimui: „Žanas Melje”, (1967), „Mokslas tyrinėja pats save”, (1970), „Lametri” (1971), etiudų knygą „Pašnekesiai apie Tomą Maną ir jo vasarnamį Nidoje” (1995). Jis buvo knygos „Aušrininkas dr. Jonas Šliūpas Lietuvos medicinos baruose “(1995) redaktorius“ , – rašo portalo „Anarchija“ kūrėjai, pristatydami Alfredą Tytmoną, kurio…
-
Baldžius, Juozas. Kalėdos ir jų papročiai
16 Lap 2016Šiandien ne tik teologai, bet ir modernieji religijotyrininkai pasisako prieš evoliucinį lyginamąjį religijų istorijos tyrimo metodą. Galima suprasti, kodėl tokios pozicijos laikosi teologai. Jų religijos sampratos išeities taškas – dieviškasis apreiškimas. Esą, religija paties dievo duota, ir apie religinių vaizdinių istorinį perimamumą arba, kitaip sakant, istoriškai sąlygotą religijos atsiradimą ir evoliuciją negali būti nė kalbos. Daugumos šiuolaikinių pasaulietinių religijotyrininkų religijos samprata remiasi idealistine filosofija. Tai atveda juos geriausiu atveju prie agnosticizmo arba paprasčiausio religinių reiškinių aprašinėjimo, o galiausiai priartina prie teologinio požiūrio. Evoliucionistinio religijos tyrimo metodo kūrėjai – E.B.Tailoras (Edward Burnett Taylor, 1832 –1917) , Dž. Dž. Freizeris (James George Frazer, 1854–1941)…
-
Apie dvasingumą
26 Spa 2016Dvasingumas – dabar madingas žodis. Jis dažnai vartojamas kalbose, straipsniuose, knygose. Nors kaip kategorija jis nėra apibūdinamas filosofijos ar etikos žodynuose, kasdieninėje sąmonėje žodis dvasingas yra labai įsišaknijęs ir suprantamas kaip teigiamas žmogaus įvertinimas. Kadangi įvairių religijų pagrindą sudaro tikėjimas dvasių egzistavimu, dvasios (sielos) nemirtingumu, tai religinėje propagandoje žodis dvasingas (dvasingumas) pasisavinamas ir laikomas vos ne religijos sinonimu. Šią mintį stengiasi pagrįsti ir kai kurie pedagogikos mokslo žmonės. Štai veikale „Dvasingumas žmogaus pasaulyje“ (2009) rašoma: „Dvasingumą galima apibrėžti kaip dvasinio prado sklaidą, pasireiškiančią autentiškais asmens santykiais su pasauliu, grindžiamą aukščiausiomis vertybėmis, kurių hierarchijos viršūnėje yra krikščioniškos vertybės, ir apimančią visas prigimtines…
-
Sudie, Knygų rūmai!
23 Rgp 2016Pastaruoju metu vis dažniau skaitome laikraščiuose, stebime televizorių ekranuose pasakojimus apie šalies bibliotekas, tarp jų ir apie Nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką. Ir ne vien todėl, kad šie metai paskelbti bibliotekų metais, kad rugsėjo pirmąją bus atidaryti lankytojams moderniai restauruoti Nacionalinės bibliotekos rūmai. Šiai bibliotekai dėmesį paskatino ir kilęs nemažas šurmulys dėl perkeliamų knygų į jos saugyklas iš K. Sirvydo gatvėje buvusių Knygų rūmų, dabar vadinamų antraisiais Nacionalinės bibliotekos rūmais. Pokaryje įsikūrę šv. Jurgio bažnyčios ir prie jos buvusio vienuolyno patalpose, Knygų rūmai, vykdydami vieną svarbiausių savo misijų – rinkti ir saugoti Lietuvos teritorijoje kada nors leistus laikraščius ir žurnalus, įvairių…
-
Stephen Hawking ir Leonard Mlodinow. Didysis projektas: [ištrauka]
20 Lie 2016Stephen Hawking (Stivenas Hokingas, g.1942) – vienas garsiausių pasaulio mokslininkų, teorinės fizikos ir kosmologijos profesorius, aiškinantis pasaulį iš materialistinių, ateistinių pozicijų. Jo mokslo populiarinimo knygos „Visata riešuto kevale“ (Jotema, 2003) bei „Didysis projektas“ (Jotema, 2011) mėgstamos ir lietuvių skaitytojų. Didelio dėmesio susilaukė filmas „Visko teorija“ apie didžiojo mokslininko skausmingą, dramatišką gyvenimą, susirgus nepagydoma liga – amiotropine lateraline skleroze, apie jo nepalaužiamą valią ir tikėjimą žmogaus proto ir mokslo galia. Apie šį filmą buvo rašyta ir mūsų svetainėje (žr. https://ateizmasirateistai.lt/filma-visko-teorija-paziurejus/). Leidyklai „Jotema“ maloniai sutikus, pateikiame veikalo „Didysis projektas“ ištrauką, kurioje į žmogų žiūrima kaip į evoliucijos bėgyje susiformavusią būtybę, kurios ne…
-
Seimas ir bažnyčia: replika
20 Lie 2016Pastaruoju metu žiniasklaidoje dažnai buvo rašoma apie bažnyčios diktatą Seimui priimant Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, aptariant šeimos sampratą ir pan. Buvo rašoma spaudoje ir kalbama eteryje, kad kunigai skambino parlamentarams, grasindami atskirti nuo bažnyčios tuos, kurie nepritars siūlymams priimti minimo įstatymo pataisas, kurios iš esmės anuliuoja dirbtinio apvaisinimo galimybes Lietuvoje. O vyskupai, atseit „bažnyčios atstovai“, net parašę premjerui analogiško turinio laišką. Bažnyčios pozicija suprantama. Po gyvybės gynimo, pamokslų apie sielą priedanga ji nori stiprinti savo įtaką, kad galėtų diktuoti savo valią piliečiams ir juos atstovaujančioms institucijoms. „Duok velniui valią, užlips ir ant altoriaus“, – sako liaudies išmintis. Šį posakį galima ir papildyti:…
-
Gaigalaitė, Aldona. Pasaulėžiūros dalykai
28 Bir 2016Aldona Gaigalaitė (1927–2015) – žymi Lietuvos istorikė, humanitarinių mokslų daktarė, profesorė, vadovėlių autorė (žr. Vikipedija: Aldona Gaigalaitė). A. Gaigalaitė savo moksliniuose tyrimuose daug vietos skyrė klerikalizmo esmei bei įtakai Lietuvos politiniame gyvenime atskleisti. Bene svarbiausia jos knyga – „Klerikalizmas Lietuvoje, 1917–1940 m.“ (Vilnius: Mintis, 1970, 312 p.). Šioje knygoje ir kituose darbuose mokslininkė nemažą dėmesį skyrė sąžinės laisvės problemai, laisvamanybės raiškai tarpukario Lietuvoje. Yra parašiusi moksleiviams skirtą knygą „Jonas Ragauskas“ (Kaunas: Šviesa, 1989, 109 p.) apie žymųjį ateistą ekskunigą. Po Nepriklausomybės atkūrimo autorė išliko kūrybinga. Didžiąją dalį jos šio laikotarpio kūrinių sudaro memuariniai rašiniai apie tėvą, mokytojus, žymiuosius Aleksandravičių giminės atstovus. Per jų gyvenimus…
-
Ateistų ir tikinčiųjų bendradarbiavimas: pratęsiant laidos „Anapus čia ir dabar“ diskusiją
26 Bal 2016Religijos problematika dabar pasidarė aktuali. Tai, matyt, priklauso nuo to, jog didelė dalis svarbiausių dabarties procesų ir įvykių vienaip ar kitaip yra susiję su religija. Matyt, neatsitiktinai ir šiuolaikinės masinės komunikacijos priemonės, tarp jų ir televizija, šiai problemai skiria vis didesnį dėmesį. Paminėsiu tik dvi laidas, kurios, galimas daiktas, pastaruoju metu žiūrimos Lietuvoje. Pirmoji – tai „Dievo istorija“, kurią veda garsus Holivudo aktorius Morganas Freemanas per „National geografic“ kanalą. Keliaudamas po pasaulinių religijų istorijai svarbiausias vietoves, išklausydamas istorikų, teologų ir eilinių tikinčiųjų, mokslininkų pasakojimus, žymusis aktorius padaro gana blaivias, svarbias tiek religingam, tiek nereligingam žmogui išvadas. Tai iš tikrųjų šviečiamoji…
-
Bažnyčia naudojasi teisėsaugos vėzdu
29 Kov 2016Tai vis filosofiškai svarstot, mielas Jonai, apie religijos ir ateizmo ideologinę konfrontaciją. O štai bažnyčia griebiasi jau ne filosofijos ar teologijos, o teisėsaugos vėzdo. 2016 m. kovo 26 d. „Lietuvos ryto“ laikraštyje perskaičiau straipsnį „Prieš Velykas – bauda už krikščionybės niekinimą“. Tai apie Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendį nubausti 1500 eurų bauda Palangos verslininką Vaidą Želvį už kritišką požiūrį į katalikybę. Tai įsimintina data ir įsimintinas įvykis. Šis teismas turėtų būti dažnai prisimenamas greta Kazimiero Lyščinskio teismo ir sudeginimo ant laužo 1689 metais. Ir ne dėl to, kad tokių teismų, tarkime, po Lyščinskio nebūta. Negalime nekreipti dėmesio, kad Vaidas Želvys…
-
Ar ateizmui – jau „galas“?
21 Kov 2016Neringos Putinaitės knygoje „Nugenėta pušis“ skaitome: „Pavyzdžiui, ateistai kritikuoja Dievo transcendentiškumą ir kitoniškumą paprastų daiktų atžvilgiu, nes teologiniuose svarstymuose šis kitoniškumas būdavo nusakomas per kiekybinę begalybę: kad Dievas esąs didžiausias, stipriausias ir pan. Vadinasi, kritikos neatlaiko ne tikėjimas ir religija, o tam tikros žmonių Jam priskirtos charakteristikos. Scholastinė, taip pat ir vėlesnė teologija suformavo tam tikrus Dievo vaizdinius, kuriuos keičiantis visuomenei, vystantis mokslui, tapo lengva kritikuoti ir kurie prarado didžiąją dalį prasmės“ (p. 340). Pažymėsiu, kad tai ne originali pačios N. Putinaitės išvada. Šios mintys, kaip matyti iš Putinaitės knygos išnašos, yra paimtos iš anglų postmodernizmo filosofijos ir teologijos, ateizmo ir…
-
Putinaitė, N. Nugenėta pušis. Diskusijos apie knygą atgarsiai
29 Vas 2016Kviečiame skaitytojus pareikšti savo nuomonę apie filosofės Neringos Putinaitės studiją „Nugenėta pušis. Ateizmas kaip asmeninis apsisprendimas tarybų Lietuvoje“ (Vilnius: Katalikų mokslų akademija; Naujasis židinys–Aidai, 2015). Knyga susilaukė didelio dėmesio ir diskusijų. Manome, kad ir mūsų svetainės lankytojai turės ką pasakyti. Žemiau pateikiame Poeto gerbėju pasirašiusio skaitytojo atsiliepimą. Garsiai nuaidėjo Neringos Putinaitės vardas. Ne tiek dėl knygos „Nugenėta pušis“ turinio, kiek dėl to, kad Krašto apsaugos ministras atsisakė pasirašyti Ministerijos skiriamos „Patriotų“ premijos komisijos sprendimą skirti ją N. Putinaitei už šią knygą dėl „gaivaus minties gūsio“ (suprask, naujo požiūrio) į tarybinę tikrovę. Ministro pozicijos priežastys įvairios. Skirtingai jas išsakė ir pats ministras…
-
Klimenka, Gabrielius E. Paranormalių mitų griovėjas (Vilnius: Obuolys, 2015): paranormalūs reiškiniai teologo akimis
14 Gru 2015Ne per seniausiai per Lietuvos radiją išgirdau, kaip man pasirodė, gana argumentuotą vadinamųjų paranormalių reiškinių aiškinimą ir juos lydinčių mitų kritiką. Šiandien tai reta. Beveik visi televizijos kanalai apie juos kalba kaip apie tikrų tikriausius dalykus, aukština ir propaguoja. Net LRT televizijos kanale girdėjau vieną garsų laidų vedėją bei menotyrinių knygų autorių prisipažįstant, jog jį kasnakt aplankąs astralinis tėvo kūnas, o savo ruožtu jo pašnekovas žinomas psichologijos profesorius sakėsi įtikėjęs reinkarnacija, apie kurią perskaitęs vienoje apokrifinėje Evangelijoje. Ypač atkreipiau dėmesį į psichologo prisipažinimą, nes jis nuskambėjo disonansu profesoriaus ką tik tame pačiame pokalbyje išgirtos amerikiečių psichologo ir rašytojo Irvino D.…
