Religingumas ir ateizmas 2020 m.
27 Šeštadienis Vas 2021
Autorius: administratorius
Žymos: Colin Mathers, Rasa Kraulėdaitė apie ateizmo lygį ir ateizmo padėtį Lietuvoje, Religijos ir ateizmo dinamikos schema JAV, Religijos ir ateizmo paplitimo pasaulyje lentelė, Visuotinis Lietuvos gyventojų surašymas ir netikinčiųjų pozicijos svarba, World Values Survey ( WVS) ir European Values Study (EVS) religingumo ir ateistiškumo tyrimai pasaulio šalyse
Vyksta Visuotinis Lietuvos gyventojų surašymas. Jo anketoje yra ir klausimai, liečiantys žmonių pasaulėžiūrą, konkrečiai – jų požiūrį į religiją: kurią religiją išpažįsta arba neišpažįsta jokios. Nežinau, kaip tai suderinama su konstituciniu sąžinės laisvės principu, teiginiu, jog niekas neturi teisės klausti žmogaus apie jo tikėjimą ar netikėjimą. Tačiau toks klausimas Surašymo anketoje yra ir į jį reikės atsakyti. Nustebau, kai informacinėse priemonėse buvo pranešta, kad nebus jokių individualių apklausų, o duomenys bus surinkti iš oficialių šaltinių. Kur tokie oficialūs duomenys apie konkrečių piliečių požiūrį į religiją kaupiami? Tiesa, kai kurios protestantiškosios krikšččionybės kryptys fiksuoja narystę ir net renka mokestį. O katalikų bažnyčia, pakrikštijusi kūdikį, jį laiko kataliku visą gyvenimą, nebeatsižvelgdama, kokių pažiūrų jis laikosi užaugęs. Nejaugi valstybė pasitikės tokiais duomenimis? Be to, neužmirština, kad bažnyčia atskirta nuo valstybės. Laimei, internete pradėjo plisti viena iš šiųmečio Visuotinio gyventojų surašymo anketų. Pagaliau ji buvo paskelbta oficialiai: https://surasymas.stat.gov.lt/ . Žadama ir apsilankyti pas gyventojus.
Reikia tikėtis, kad surašinėtojai bus garbingi, o surašinėjamieji elgsis pagal savo sąžinę, nesižvalgys, ką pasakys kaimynai, kaip įvertins dabdaviai, nepasiduos formuojamai neigiamai viešajai nuomonei apie ateizmą.
Šiame kontekste noriu pacituoti iš elektroninės knygos „Religija Lietuvoje: teorinės įžvalgos ir kasdieninės praktikos“ (sudarytojos Milda Ališauskienė ir Jolanta Kuznecovienė / Kauno Vytauto Didžiojo universitetas, 2013) Rasos Kraulėdaitės straipsnį „Ateizmo raiška Lietuvoje: ateistinių pažiūrų ypatumai ir ateistų santykis su visuomene“:
„Dauguma Lietuvos gyventojų save laiko Romos katalikais. 2011 m. gyventojų surašymo duomenimis, šiai kategorijai save priskyrė 77,3 proc., o 2001 m. – 79 proc. Žmonės, priskiriantys save kategorijai „Agnostikas, laisvamanis ir kt.“, tesudarė 0,01 proc. visuomenės populiacijos. Jokiai religijai savęs nepriskiriančių žmonių ir apskritai savo tikybos nenurodžiusiųjų skaičius kartu sudarė daugiau nei 16 proc. Iš pirmo žvilgsnio pastarieji skaičiai toli gražu neatsveria žmonių kiekio, priklausančio Romos katalikų bažnyčiai, tačiau Lietuvos visuomenės vertybių tyrimai rodo, kad dauguma žmonių yra neinternalizavę tikėjimo, kurį teigia išpažįstantys. Todėl į minėtuosius 77,3 proc., žinoma, reikėtų žvelgti kritiškai. Kita vertus, sovietų okupacijos metu jau buvo susidurta su „mokslinio ateizmo“ indoktrinacija ir propaganda, o tai sukuria komplikuotą ir unikalią ateizmo situaciją posovietinėse visuomenėse, nes ši sąvoka gali būti suprantama kaip komunistinis reliktas. Visa tai tik dar labiau skatina giliau tyrinėti netikėjimo poziciją bei jos variacijas siekiant tiksliau suprasti religijos vietą visuomenėje“ (žr.https://www.researchgate.net/profile/Milda_Alisauskiene/publication/340815428_Religija_ir_visuomene_Teorines_izvalgos_ir_kasdienybes_praktikos/links/5e9ef84f4585150839f000b6/Religija-ir-visuomene, p.209).
Šia prasme labai pravartu perskaityti Colin‘o Mathers‘o straipsnį „Religingumas ir ateizmas 2020 metais“, remiantis naujausiais sociologiniais tyrimais atskleidžiantį ateizmo plitimą šiuolaikiniame pasaulyje (žr. https://colinmathers.com/2020/09/05/religiosity-and-atheism-in-2020).
Skaitytojų patogumui spausdiname dalies šio straipsnio vertimą į lietuvių kalbą.
„Pasaulio vertybių tyrimas“ (World Values Survey, WVS, žr. https://en.wikipedia.org/wiki/World_Values_Survey) ir „Europos vertybių studijos“ (European Values Study, EVS, žr. https://europeanvaluesstudy.eu/) nagrinėja klausimus apie religinę priklausomybę, religinius įsitikinimus ir religines praktikas, taip pat apie religijos įtaką žmonių požiūriui į vyriausybes, politiką ir mokslą. Šie klausimai vaidina svarbų vaidmenį analizuojant tradicines religines vertybes, lyginant jas su pasaulietinėmis racionaliomis vertybėmis įvairiose šalyse įvairiu laiku (žr. ankstesnius įrašus čia ir čia ).
Šiame įraše atidžiau pažvelgiama į tai, ką WVS / EVS tyrimų duomenys iš 110 šalių sako apie religingumo ir ateizmo lygius. Gana dažnai ateizmo (netikėjimo Dievu ar dievais) paplitimas grindžiamas tik pačių netikinčiųjų tvirtinimu, kad jie neišpažįsta jokios religijos arba kad save laiko „nereligingu“ ar „įsitikinusiu ateistu“. Šie abu klausimų tipai figūruoja ir dabartiniuose WVS / EVS tyrimuose. Juose taip pat yra tiesioginis klausimas apie tikėjimą į Dievą (taip / ne) ir klausimai apie religinių praktikų dažnumą ir pobūdį. Atsakymus į juos aš panaudojau vertindamas ateizmo ir religijos paplitimą įvairiose pasaulio šalyse 2020 m. Taip siekiau sukurti tikslesnę religingumo ir ateistiškumo klasifikaciją. Šis darbas yra nebaigtas, pateikiami tik preliminarūs rezultatai, kuriuos galima dar tikslinti.
Ateistų ir tikinčiųjų kategorijos yra sudarytos iš atsakymų į šiuos apklausos klausimus:
Tyrimo klausimas | Respondentų kategorijos |
Ar jūs esate religingas? | Religingas / Nereligingas / Įsitikinęs ateistas |
Ar jums gyvenime svarbi religija? | Labai, pakankamai / Nelabai / Visiškai nesvarbi |
Kaip dažnai Jūs lankotės religinėse apeigose? | Dažniau negu kartą per savaitę / Kartą per savaitę / Kartą per mėnesį / Tik per didžiąsias šventes / Vienąkart per metus / Rečiau / Niekada, visiškai nepraktikuoju |
Ar meldžiatės Dievui ne religinių pamaldų metu? | Dažniau negu kartą per savaitę / Kartą per savaitę / Mažiausiai kartą per mėnesį / Keletą kartų per metus / Rečiau / Niekada |
Ar tikite į dievą? | Taip / Ne / Nežinau |
Kokį vaidmenį dievas vaidina gyvenime? | 1 (labai svarbų), 2...9, 10 (jokio) |
Religinė priklausomybė (Susijęs su religija) | Nepriklausomas (Nesusijęs) / 9 ar daugiau religijos / Dominuoja religija / Kita |
Praktikuojantiems religiją priskiriami respondentai, kurie bent kartą per mėnesį dalyvauja religinėse apeigose arba meldžiasi ne religinių pamaldų metu. Priešingu atveju jie priskiriami nepraktikuojantiems.
Išskyrus žmones, kurie teigia priklausantys neteistinei religijai (labai maža dalis respondentų, daugiausia iš šalių, išpažįstančių budizmą), kitos mūsų tiriamos respondentų kategorijos apibrėžiamos taip:
Ateistas: žmogus, pristatantis save kaip ateistą ir (arba) kaip netikintį į Dievą.
Nereligingas: žmogus, kuris sakosi tikįs Dievą, tačiau jo svarbą nukelia į 8–10 vietas, t.y. į religijos svarbumo vertinimo mažėjančia tvarka skalės pabaigą.
Nepraktikuojantis religingas asmuo: žmogus, tikintis Dievu ir nepraktikuojantis ARBA nereligingas asmuo, tikintis Dievu, nepraktikuojantis ir vertinantis Dievo svarbą 1–7 balų diapazone.
Praktikuojantis religingas asmuo: žmogus, tikintis Dievu, praktikuojantis ir vertinantis Dievo svarbą 1–7 diapazone.
Modifikuotos šių apibrėžimų versijos taikomos asmenims, išpažįstantiems neteistines religijas, daugiausia budizmo šalyse.
[Palyginęs 2020 metų tyrimus su analogiškais tyrimais, atliktais nuo XXI amžiaus pradžios, autorius daro išvadas apie didėjantį ateizmo plitimą pasaulyje].
Žemiau pateiktoje schemoje ši tendencija iliustruojama keturių šalių pavyzdžiu. JAV duomenys rodo, kad šioje šalyje ateizmas (shemoje raudona linija – J.M.) XXI amžiuje sparčiai plinta – nuo maždaug 6% išaugo iki 23%, o nereligingų (t.y. tikinčių į dievo egzistavimą, tačiau nematančių jo svarbos – J.M.) žmonių taip pat padidėjo nuo mažiau nei 2% iki 12%. Apskaičiuota, kad apskritai netikinčiųjų, t.y. ateistų ir nereligingų, per pastaruosius du dešimtmečius JAV pagausėjo 30 procentinių punktų, o tai yra daugiau negu bet kurioje kitoje mūsų analizuojamoje šalyje. Nedaug atsilieka Pietų Korėja, toliau rikiuojasi Islandija, Nyderlandai, Ispanija, Suomija, Norvegija, Jungtinė Karalystė ir Australija (padidėjimas 15 procentinių punktų). Bendrai sakant, netikinčiųjų šiose šalyse yra daugiau, negu JAV, tačiau pastaroji jas sparčiai vejasi. Rusijai skirta schema liudija ateizmo nuosmukį ir praktikuojančių bei nepraktikuojančių religingų žmonių gausėjimą, būdingą buvusioms sovietinio bloko šalims. Kinijoje fiksuojamas didžiausias ateizmo paplitimas pasaulyje (apytiksliai 78%). Čia, kaip rodo schema, įvyko esminis poslinkis iš nereligingųjų kategorijos į ateistų kategoriją, tačiau jį sunku interpretuoti, nes trūksta WVS klausimų neteistinėms religijoms ir praktikai apibūdinti.
Colin`o Mathers`
o straipsnyje pateikiama lentelė „Religiosity in 2020“ (žr. https://colinmathers.com/2020/09/05/religiosity-and-atheism-in-2020/Religiosity-in-2020), kurioje mažėjančiu nereligingumo lygiu fiksuojamas apytikris visų religingumo ir ateizmo kategorijų paplitimas pasaulio šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, 2020 metais.
8 komentarai
Laukinis :
2021-03-03 19:44
Įdomus yra Rusijos fenomenas. Net ketvirtą dešimtmetį po buldozerinio ateizmo panaikinimo vis dar didėja religingų žmonių dalis! Nejaugi yra toks ilgas politinio “atoveiksmio” laikotarpis?
Autorius teigia, kad tai būdinga “buvusioms sovietinio bloko šalims”, bet tai visiškai nepaaiškina, kodėl “Religiosity” lentelėje Lietuva atsiduria netoli Rusijos, o Estija – visiškai priešingame klasifikacijos gale, pagal ateizmą beveik pirmaujanti pasaulyje (nors Estija – juk irgi post-sovietinė šalis!)
Įdomu kaip būtų galima tai paaiškinti?.. Rusijos fenomenas versus Estijos fenomenas?..
melodetektorius :
2021-03-04 15:25
Tam, kad suprasti Rusijos fenomeną ir Estijos fenomeną neužtenką atsakymo ieškoti žvelgiant tik į ‘Sovietų sąjungos’ laikotarpį. Reikia žvelgti kur kas giliau, tai skirtingos tautos su visiškai skirtinga praeities istorija.
Jeigu trumpai, tai krikščionybė Rusijoje oficialiai tapo valstybinė religija 988 metais, kai pirmosios Rusijos valstybės, Kijevo Rusijos, didysis kunigaikštis Vladimiras Didysis įtvirtino krikščionybę ir tai išliko šalies oficiali religija iki 1917 metų. Atėjus Sovietų valdžiai, rusams (ir kitų sovietų respublikų gyventojams) buvo uždrausta viešai praktikuoti savą religiją, kurią dauguma jų nuoširdžiai sekė. Tikintys rusai ir toliau liko religingais, tik praktikuodavo savo religiją slaptai. Žlugus sovietų valdžiai krikščionybė Rusijoje buvo nedelsiant atgaivinta.
Kas liečia estus, tai krikščionybė estams visada buvo svetimšalių primesta religija. Krikščionybę 13-tame amžiuje įvedė vokiečių kryžiuočiai ir danai. Estai ją vertino kaip kolonizatorių tikėjimą, kurį dauguma atmetė. Valstiečiams krikščionybė nelabai rūpėjo. Sekmadieniais jie eidavo į bažnyčią, nes jiems taip liepdavo. Po to eidavo namo (gal į aludę) ir rūpinosi savo reikalais. Jie klausėsi pamokslo – dažniausiai nieko nesuprantami, nes kunigas nemokėjo kalbėti vietine kalba. Liuteronai kalbėjo vokiškai. 19 amžiuje atėję Rusijos stačiatikiai iki 20 amžiaus pradžios vis dar kalbėjo rusiškai. 1920-aisiais įkūrus Estijos stačiatikių bažnyčią pamaldos pradėjo vykti estų kalba, tačiau 1940 m. Sovietų Sąjunga įsiveržė į Estiją, ją aneksavo ir praktiškai uždraudė religiją. 1991 m. Sovietams pasitraukus iš Estijos, religija kuriam laikui išpopuliarėjo. Bet tai buvo tik mada, niekas į tai rimtai nežiūrėjo. Religija turi būti perduodama iš kartos į kartą. Jei vaikui nuo ankstyvos vaikystės religija nebuvo įkalta į galvą, tai pas suaugusį žmogų maža tikimybė, kad ji be užsuks.
Jei kitose buvusiose sovietinėse valstybėse nepriklausomybės momentu buvo nedelsiant atgaivinta krikščionybė, Estijoje to niekada nebuvo. Rusai džiaugėsi atgavę kažką jiems brangaus, kas iš jų buvo atimta. Estams krikščionybė visada buvo svetimšalių primesta religija, todėl jie nesijautė nei kažką praradę, nei kažką jiems brangaus atgavę.
Ir vis tik nors dauguma estų save laiko ne religingais, nemaža dalis jų yra – prietaringi.
https://www.bbc.co.uk/news/world-europe-14635021
Laukinis :
2021-03-04 15:54
Ačiū Melodetektorius už labai gražų paaiškinimą ir nuorodą. :)
Raimundas :
2021-03-07 14:10
Tiek sovietų diegtas buldozerinis ateizmas (kaip dabar jį vadiname), tiek stačiatikių religijos atgaivinimas rodo rusų polinkį nukrypti į idėjinius kraštutinumus.
O kodėl lietuviai religingi?
Tikriausiai prisiminimai apie pagonybę ir kryžiaus karus jau nugrimzdo į istorinę praeitį, o krikščionių atneštas dievas pasirodė esąs ne toks ir baisus, netgi mielas, patrauklus, išmokęs vietinę kalbą ir suprantantis paprasto žmogaus jausmus…
Lietuva, ilgai kentėjusi tiek nuo carinės Rusijos, tiek nuo komunistinio režimo, išlaikė protestinę priešpriešą iš Rusijos nešamoms ideologijoms. Dauguma gyventojų, ieškodami stabilaus užnugario ir patikimos pasaulėžiūros, save tapatina su kita krikščionių konfesija – Romos katalikais. Pasitaiko ir nepasitenkinančių krikščioniška ekspansija. Dalis tautiškai nusiteikusių žmonių ieško istorinių šaknų, romantizuoja senovės tikėjimus, bando atgaivinti pagonybę.
Ateistinės idėjos Lietuvoje dažnai neturi pasisekimo, kadangi tikintieji jas nuolat sieja su įvairiomis nuoskaudomis dėl tremčių, persekiojimų ir priespaudų. Katalikų bažnyčia smerkia netikėjimą ir vengia kokios nors filosofinės polemikos. Laisvamanybė, ateizmas ir įvairios gamtamokslinės idėjos daugiausiai plinta apsišvietusių, intelektualių žmonių ir išsilavinusio jaunimo rate, mažiau paveiktame religinių dogmų.
Laukinis :
2021-03-07 22:57
Dalis tiesos Raimundo mintyse be abejo yra. Kaip jis sako:
>>> krikščionių atneštas dievas pasirodė esąs ne toks ir baisus netgi mielas, patrauklus, išmokęs vietinę kalbą ir suprantantis paprasto žmogaus jausmus…
Tikrai taip. Be to yra žinoma, kad tam tikrame civilizacijos raidos etape kalba ir tauta, jeigu nesukuria savo raštijos, yra pasmerkta išnykimui. Man teko būti Taivane, vietinis žmogus bėdojo: “mes nesame kinai, esame kita tauta. Bet mes nesukūrėme savo rašto. Rezultatas – kalba išnykusi, nebenaudojama, ir tauta asimiliuojama”. Taigi, nesant savo rašto, nunyksta kalba, o tuo pačiu ir tautinis identitetas.
Šiuo atveju būtent krikščionių misionieriams reikia padėkoti, kad jie sukūrė mums raštą, tuo pačiu ir prisidėjo prie lietuvių kalbos ir tautinio identiteto išsaugojimo. Neatsitiktinai pirmoji lietuviška knyga yra Martyno Mažvydo katekizmas.
Lietuviai pagonys neturėjo savo rašto. Mūsų didieji kunigaikščiai (o tiksliau, jų diktuojami raštininkąi) rašė senąja rusų kalba, lotyniškai, lenkiškai – kaip nori tik, bet ne lietuviškai, nes lietuviško rašto tiesiog nebuvo.
Raimundas :
2021-03-10 1:18
O kur konkrečiai netiesa?
Ar tikrai krikščionių misionieriai sukūrė mums raštą ir prisidėjo prie lietuvių kalbos ir tautinio identiteto išsaugojimo?
Visų pirma jie kalbėjo lenkų, arba vokiečių kalba.
Krikščionybės įvedimas buvo LDK valdovų politinis žingsnis. Dėl to reikėjo sunaikinti senąjį tikėjimą, tačiau ilgai nepavykus katechizuoti liaudies (valstiečių, baudžiauninkų, kumečių), teko religinius raštus versti į vietinę kalbą ir apmokyti, bei įšventinti vietinius kunigus. Krikščionybės atėjimas ne tiek kūrė tautos identitetą, kiek skaldė į luomus ir diegė nuolankumo psichologiją. Su naujo tikėjimo atėjimu XV amžiuje prasidėjo lenkų kalbos brovimasis į LDK žemes, taip pat vyko pamario germanizacijos ir rytinių žemių rusifikacijos procesai. Iki šiol yra išlikę pasakojimų, kaip lenkų kunigai draudė tikintiesiems kalbėti ir melstis lietuviškai, esą dievas “po litewski nie ponimajet”. Lenkų kalboje ir šiandien žodis “pagonis” yra keiksmažodis.
Europoje prasidėjus Reformacijos sąjūdžiui, nuo XVI a. vidurio šviesuoliams iš Lietuvos atsirado galimybė kurti lietuviškus tekstus Mažojoje Lietuvoje. Protestantiška Prūsija, buvusi kryžiuočių valstybė, siekdama turėti daugiau šalininkų, leido vystytis ir lietuviškai raštijai. Būtent čia išspausdinta pirmoji knyga lietuvių kalba, vyko bendrinės kalbos norminimas, o XVII a. pasirodė ir pirmoji lietuvių kalbos gramatika. Tad ne misionieriai padovanojo raštą, bet Lietuva jį perėmė ir prisitaikė, pasinaudodama Prūsijos palankumu. Jeigu krikščionims imsime dėkoti už raštą, tada gal Hitleriui teks padėkoti už tai, kad išmokė partizanauti, Stalinui už tai, kad išmokė iškęsti Sibiro šaltį, Tarybų valdžiai už tai, kad subūrė į Sąjūdį, o “Dievui” už tai, – kad padėjo išrasti ateizmą ?
Rima :
2021-12-17 15:54
Tik dalis tiesos.
Rima :
2021-12-17 15:58
Gerbiamo Raimondo išsakytos mintys labai teisingos.