Vyksta Visuotinis Lietuvos gyventojų surašymas. Jo anketoje yra ir klausimai, liečiantys žmonių pasaulėžiūrą, konkrečiai – jų požiūrį į religiją: kurią religiją išpažįsta arba neišpažįsta jokios. Nežinau, kaip tai suderinama su konstituciniu sąžinės laisvės principu, teiginiu, jog niekas neturi teisės klausti žmogaus apie jo tikėjimą ar netikėjimą. Tačiau toks klausimas Surašymo anketoje yra ir į jį reikės atsakyti. Nustebau, kai informacinėse priemonėse buvo pranešta, kad  nebus jokių individualių apklausų, o duomenys bus surinkti iš oficialių šaltinių. Kur tokie oficialūs duomenys apie konkrečių piliečių požiūrį į religiją kaupiami? Tiesa, kai kurios protestantiškosios krikšččionybės kryptys fiksuoja narystę ir net renka mokestį. O katalikų bažnyčia, pakrikštijusi kūdikį, jį laiko kataliku visą gyvenimą, nebeatsižvelgdama, kokių pažiūrų jis laikosi užaugęs. Nejaugi valstybė pasitikės tokiais duomenimis? Be to, neužmirština, kad bažnyčia atskirta nuo valstybės. Laimei, internete pradėjo plisti viena iš šiųmečio Visuotinio gyventojų surašymo anketų. Pagaliau ji buvo paskelbta oficialiai: https://surasymas.stat.gov.lt/ . Žadama ir apsilankyti pas gyventojus.

Reikia tikėtis, kad surašinėtojai bus garbingi, o surašinėjamieji elgsis pagal savo sąžinę, nesižvalgys, ką pasakys kaimynai, kaip įvertins dabdaviai, nepasiduos formuojamai neigiamai viešajai nuomonei  apie ateizmą.

Šiame kontekste noriu pacituoti iš elektroninės knygos „Religija Lietuvoje: teorinės įžvalgos ir kasdieninės praktikos“ (sudarytojos Milda Ališauskienė ir Jolanta Kuznecovienė / Kauno Vytauto Didžiojo universitetas, 2013) Rasos Kraulėdaitės straipsnį „Ateizmo raiška Lietuvoje: ateistinių pažiūrų ypatumai ir ateistų santykis su visuomene“:

„Dauguma Lietuvos gyventojų save laiko Romos katalikais.  2011 m. gyventojų surašymo duomenimis, šiai kategorijai save priskyrė 77,3 proc., o 2001 m. – 79 proc. Žmonės, priskiriantys save kategorijai „Agnostikas, laisvamanis ir kt.“, tesudarė 0,01 proc. visuomenės populiacijos. Jokiai religijai savęs nepriskiriančių žmonių ir apskritai savo tikybos nenurodžiusiųjų skaičius kartu sudarė daugiau nei 16 proc. Iš pirmo žvilgsnio pastarieji skaičiai toli gražu neatsveria žmonių kiekio, priklausančio Romos katalikų bažnyčiai, tačiau Lietuvos visuomenės vertybių tyrimai rodo, kad dauguma žmonių yra neinternalizavę tikėjimo, kurį teigia išpažįstantys. Todėl į minėtuosius 77,3 proc., žinoma, reikėtų žvelgti kritiškai. Kita vertus, sovietų okupacijos metu jau buvo susidurta su „mokslinio ateizmo“ indoktrinacija ir propaganda, o tai sukuria komplikuotą ir unikalią ateizmo situaciją posovietinėse visuomenėse, nes ši sąvoka gali būti suprantama kaip komunistinis reliktas. Visa tai tik dar labiau skatina giliau tyrinėti netikėjimo poziciją bei jos variacijas siekiant tiksliau suprasti religijos vietą visuomenėje“  (žr.https://www.researchgate.net/profile/Milda_Alisauskiene/publication/340815428_Religija_ir_visuomene_Teorines_izvalgos_ir_kasdienybes_praktikos/links/5e9ef84f4585150839f000b6/Religija-ir-visuomene, p.209).

Šia prasme labai pravartu perskaityti Colin‘o Mathers‘o straipsnį „Religingumas ir ateizmas 2020 metais“, remiantis naujausiais sociologiniais tyrimais atskleidžiantį  ateizmo plitimą šiuolaikiniame pasaulyje (žr. https://colinmathers.com/2020/09/05/religiosity-and-atheism-in-2020).

Skaitytojų patogumui spausdiname dalies šio straipsnio vertimą į lietuvių kalbą.

„Pasaulio vertybių tyrimas“ (World Values Survey, WVS, žr. https://en.wikipedia.org/wiki/World_Values_Survey) ir „Europos vertybių studijos“ (European Values Study, EVS, žr. https://europeanvaluesstudy.eu/) nagrinėja klausimus apie religinę priklausomybę, religinius įsitikinimus ir religines praktikas, taip pat apie religijos įtaką žmonių požiūriui į vyriausybes, politiką ir mokslą. Šie klausimai vaidina svarbų vaidmenį analizuojant tradicines religines vertybes, lyginant jas su pasaulietinėmis racionaliomis vertybėmis įvairiose šalyse įvairiu laiku (žr. ankstesnius įrašus čia ir čia ).

Šiame įraše atidžiau pažvelgiama į tai, ką WVS / EVS tyrimų duomenys iš 110 šalių sako apie religingumo ir ateizmo lygius. Gana dažnai ateizmo (netikėjimo Dievu ar dievais) paplitimas grindžiamas tik pačių netikinčiųjų tvirtinimu, kad jie neišpažįsta jokios religijos arba kad save laiko „nereligingu“ ar „įsitikinusiu ateistu“. Šie abu klausimų tipai figūruoja ir dabartiniuose WVS / EVS tyrimuose. Juose taip pat yra tiesioginis klausimas apie tikėjimą į Dievą (taip / ne) ir klausimai apie religinių praktikų dažnumą ir pobūdį. Atsakymus į juos aš panaudojau vertindamas ateizmo ir religijos paplitimą įvairiose pasaulio šalyse 2020 m. Taip siekiau sukurti tikslesnę religingumo ir ateistiškumo klasifikaciją. Šis darbas yra nebaigtas, pateikiami tik  preliminarūs rezultatai, kuriuos galima dar tikslinti.

Ateistų ir tikinčiųjų kategorijos yra sudarytos iš atsakymų į šiuos apklausos klausimus:

Tyrimo klausimas Respondentų kategorijos
Ar jūs esate religingas? Religingas / Nereligingas / Įsitikinęs ateistas
Ar jums gyvenime svarbi religija?Labai, pakankamai / Nelabai / Visiškai nesvarbi
Kaip dažnai Jūs lankotės religinėse apeigose? Dažniau negu kartą per savaitę / Kartą per savaitę / Kartą per mėnesį / Tik per didžiąsias šventes / Vienąkart per metus / Rečiau / Niekada, visiškai nepraktikuoju
Ar meldžiatės Dievui ne religinių pamaldų metu?Dažniau negu kartą per savaitę / Kartą per savaitę / Mažiausiai kartą per mėnesį / Keletą kartų per metus / Rečiau / Niekada
Ar tikite į dievą?Taip / Ne / Nežinau
Kokį vaidmenį dievas vaidina gyvenime? 1 (labai svarbų), 2...9, 10 (jokio)
Religinė priklausomybė (Susijęs su religija)Nepriklausomas (Nesusijęs) / 9 ar daugiau religijos / Dominuoja religija / Kita

Praktikuojantiems religiją priskiriami respondentai, kurie bent kartą per mėnesį dalyvauja religinėse apeigose arba meldžiasi ne religinių pamaldų metu.  Priešingu atveju jie priskiriami nepraktikuojantiems.

Išskyrus žmones, kurie teigia priklausantys neteistinei religijai (labai maža dalis respondentų, daugiausia iš šalių, išpažįstančių budizmą), kitos mūsų tiriamos respondentų kategorijos apibrėžiamos taip:

Ateistas: žmogus, pristatantis save kaip ateistą ir (arba) kaip netikintį į Dievą.

Nereligingas: žmogus, kuris sakosi tikįs Dievą, tačiau jo svarbą nukelia į 8–10 vietas, t.y. į religijos svarbumo vertinimo mažėjančia tvarka skalės pabaigą.

Nepraktikuojantis religingas asmuo: žmogus, tikintis Dievu ir nepraktikuojantis ARBA nereligingas asmuo, tikintis Dievu, nepraktikuojantis ir vertinantis Dievo svarbą 1–7 balų  diapazone.

Praktikuojantis religingas asmuo: žmogus, tikintis Dievu, praktikuojantis ir vertinantis Dievo svarbą 1–7 diapazone.

Modifikuotos šių apibrėžimų versijos taikomos asmenims, išpažįstantiems neteistines religijas, daugiausia budizmo šalyse.

[Palyginęs 2020 metų tyrimus su analogiškais tyrimais, atliktais  nuo XXI amžiaus pradžios, autorius daro išvadas apie didėjantį ateizmo plitimą pasaulyje].

Žemiau pateiktoje schemoje ši tendencija iliustruojama keturių šalių pavyzdžiu. JAV duomenys rodo, kad šioje šalyje ateizmas (shemoje raudona linija – J.M.) XXI amžiuje sparčiai plinta – nuo maždaug 6% išaugo iki 23%, o nereligingų (t.y. tikinčių į dievo egzistavimą, tačiau nematančių jo svarbos – J.M.) žmonių taip pat padidėjo nuo mažiau nei 2% iki 12%. Apskaičiuota, kad apskritai netikinčiųjų, t.y. ateistų ir nereligingų,  per pastaruosius du dešimtmečius JAV pagausėjo 30 procentinių punktų, o tai yra daugiau negu bet kurioje kitoje mūsų analizuojamoje šalyje. Nedaug atsilieka Pietų Korėja, toliau rikiuojasi Islandija, Nyderlandai, Ispanija, Suomija, Norvegija, Jungtinė Karalystė ir Australija (padidėjimas 15 procentinių punktų). Bendrai sakant, netikinčiųjų šiose  šalyse yra daugiau, negu JAV, tačiau pastaroji jas sparčiai vejasi. Rusijai skirta schema liudija ateizmo nuosmukį ir praktikuojančių bei nepraktikuojančių religingų žmonių gausėjimą, būdingą buvusioms sovietinio bloko šalims. Kinijoje fiksuojamas didžiausias ateizmo paplitimas pasaulyje (apytiksliai 78%). Čia, kaip rodo schema, įvyko esminis poslinkis iš nereligingųjų kategorijos į ateistų kategoriją, tačiau jį sunku interpretuoti, nes trūksta WVS klausimų neteistinėms religijoms ir praktikai  apibūdinti.

Colin`o Mathers`o straipsnyje pateikiama lentelė „Religiosity in 2020“ (žr. https://colinmathers.com/2020/09/05/religiosity-and-atheism-in-2020/Religiosity-in-2020), kurioje mažėjančiu nereligingumo lygiu  fiksuojamas apytikris visų religingumo ir ateizmo kategorijų paplitimas pasaulio šalyse, tarp jų ir Lietuvoje,  2020 metais.

Print Friendly, PDF & EmailSpausdinti straipsnį