Ateizmas ir ateistai „Gyvenimo paslaptis – pats gyvenimas.“ Gėtė

2025 m. lapkričio 10 d. LR Seime vyko tarptautinė konferencija apie humanistinių santuokų įteisinimo poreikį Lietuvoje. Seimo nariai ir dalyviai turėjo galimybę išgirsti Norvegijos, Islandijos ir Belgijos šalių gerąją patirtį, o diskusija palietė žmogaus teisių, lygybės klausimus bei vestuvių turizmo galimybes.

Vienas iš konferencijos iniciatorių, Seimo narys Arūnas Valinskas teigė, jog „šiandien humanizmas yra ne tik dažnai nepripažįstamas, bet ir nesuprantamas. Mes, humanistai, nesame nei menkesni patriotai, nei mažiau etiški, nei mažiau pilietiški. Tai, kad esame nereligingi, nereiškia, kad esame prieš religiją. Tai, kad mūsų pasaulėžiūra nesiremia dieviškumu ar teologija nereiškia, kad į savo idėjas žiūrime mažiau rimtai, kad jos vertos mažiau pagarbos ir pripažinimo ar gali teikti mažiau naudos visuomenei, ieškančiai prasmės ir atsakymų“.

Laisvė rinktis pasaulėžiūrą

Didžiausios pasaulyje humanistų organizacijos atstovė iš Norvegijos, vyresnioji patarėja ceremonijų klausimais Tale Pleym pasakojo, kad „visas religines ir gyvenimo pasaulėžiūros grupes Norvegijos valdžia traktuoja kaip lygias. Taigi, nuo 2003 metų humanistinės ceremonijos šalyje pripažintos, kaip turinčios teisinį pagrindą. Norvegijoje humanistinė organizacija yra tarpininkė tarp valstybinės institucijos ir žmonių, kurie padeda pristatyti užpildytus dokumentus, siekiant įteisinti dviejų žmonių santuoką“.

Iš esmės panašus procesas vyksta ir Lietuvoje, kuomet nuo 2016 metų tokiu tarpininku registruojant santuokas tapo religinės organizacijos. Todėl šalyje egzistuoja dvi opcijos įteisinti santuoką: Civilinė metrikacija ir valstybės pripažintos religijos. Tuo tarpu pasaulietinę alternatyvą suteikiančios humanistinės santuokos vis dar lieka nuošalyje, kaip simbolinės. Todėl 80 proc. humanistinę santuoką Lietuvoje pasirinkusių porų yra priverstos turėti antrą ceremoniją Civilinės metrikacijos skyriuje. Likusi dalis derina humanistinę ceremoniją su išvažiuojamąja Civilinės metrikacijos ceremonija. Taip pat yra porų, kurios pasirenka savo santuoką registruoti užsienyje.

Susipažinusi su Lietuvos patirtimi T. Pleym teigė, kad „tai yra nepraktiška ir jaunavedžiams apsunkina santuokų įteisinimą. Visi žmonės, nepriklausomai nuo jų pasaulėžiūros, turi teisę pasirinkti jiems prasmingą ceremoniją, užtikrinant vienodas sąlygas ir prieinamumą visoms bendruomenėms“.

Lietuvoje humanistinės ceremonijos pradėtos rengti nuo 2016 metų, kai savo vestuves planavusi Urtė Žukauskaitė-Zabukė ėmė ieškoti nereliginės vestuvių apeigų alternatyvos. Tuo pačiu ji norėjo labiau įprasminti šį gyvenimo momentą, nei formalus dokumentų pasirašymas Civilinės metrikacijos skyriuje. Nuo to laiko VšĮ „Humanistinių idėjų ambasadoriai“ (HIA) Lietuvoje pravedė 2 200 ceremonijų.

„Tai, kas tapo svarbu visuomenei, turi įgauti teisinį pagrindą. Todėl žengėme svarbų žingsnį, tikėdamiesi būti išgirsti, norėdami atstovauti visuomenės poreikius ir siekdami palengvinti santuokų įteisinimo procesą Lietuvoje,“ – kalbėjo HIA bendraįkūrėja U. Žukauskaitė-Zabukė.

2024 metais HIA pravedė daugiau nei 500 humanistinių ceremonijų. Tuo tarpu didžiausia pasaulyje humanistų organizacija Norvegijoje, kuri humanistines ceremonijas įteisino daugiau nei prieš du dešimtmečius, 2024 metais užregistravo 1072 vestuves. Konferencijoje dalyvavęs Seimo narys Simonas Gentvilas pakomentavo, kad „humanistinių ceremonijų skaičiai mūsų šalyje yra, išties, įspūdingi ir poreikis yra realus“.

Humanistinės sielovados svarba

Konferencijos dalyvius nustebino pranešėjas iš Belgijos karinių pajėgų, generolas ir kapelionas – humanistas Hans De Ceuster, dar šiemet vedęs humanistinę ceremoniją Rukloje susipažinusiems kariams, kurie kilę iš Belgijos ir Vokietijos.

„Šiandieniniame pasaulyje privalome kalbėti apie humanistinį, pasaulietinį konsultavimą egzistenciniais klausimais. Mūsų, kaip kapelionų veikla ypatingai svarbi ne tik kalbant apie humanistines santuokas, laidotuves ar kitas ceremonijas, bet ir suteikiant emocinę pagalbą kariuomenėje, ligoninėse, kalėjimuose, jaunimo bendruomenėse ir visur, kur reikalinga pagalba nereligingiems žmonėms po įvairių traumų ar sudėtingais gyvenimo etapais. Mes padedame atgauti pasitikėjimą žmogiškumu. Tokiu atveju, labai svarbu užmegzti artimą dialogą, pagrįstą ta pačia pasaulėžiūra, ta pačia kalba, vadovaujantis tais pačiais moraliniais, etiniais ir vertybiniais principais. Galiu patvirtinti, kad apkasuose, nuo Ukrainos iki Ruklos, tikrai yra nereligingų karių“.

H.De Ceuster kvietė ir lietuvių bendruomenę plėsti humanistinių paslaugų prieinamumą, neapsiribojant svarbiausiais žmogaus egzistencijos momentais, kaip gimimas, santuoka ar mirtis.

Posėdyje dalyvavęs Seimo narys Simonas Getvilas patikslino, jog „mūsų šalyje sielovados paslaugas, finansuojamas valstybės, gali teikti tik katalikai“.

Santuokų turizmas

Islandijos humanistų asociacijos vykdančioji direktorė Gudrun Thora Arnardottir dalinosi patirtimi, kaip humanistinių ceremonijų įteisinimas paskatino vestuvių turizmą jų šalyje.

„2013 metais pripažinta visuomeninė humanistinės pasaulėžiūros organizacija turėjo teigiamos įtakos humanistinių ceremonijų augimui, kurių skaičius siekia iki 3000 per metus. Didžioji dalis (60 proc.) yra poros iš užsienio. Šiuo atveju, humanistinių ceremonijų įteisinimas Islandijoje ne tik lėmė turizmo plėtrą, bet ir kitų sektorių, tokių kaip fotografų, videografų, planuotojų, įvaizdžio specialistų bei kitų paslaugų augimą. Tai tapo puikia rinkodaros priemone, reklamuojant šalį tarptautiniu mastu“.

Urtė Žukauskaitė-Zabukė pridūrė, kad „iki šiol Lietuvoje teko sutuokti dvi užsieniečių poras, dėl jų sentimentų Lietuvai, o 15 proc. humanistinių santuokų yra tarptautinės. Tikiu, jog humanistinių santuokų pripažinimas būtų puiki galimybė mūsų šalį pristatyti užsienio rinkose. Tačiau kol kas, deja, yra fiksuojami ir tokie atvejai, kai lietuvių ar tarptautinės poros pasirenka humanistines ceremonijas svečiose šalyse, kur šios ceremonijos suteikia ir teisinį statusą“.

Konferencijoje aptarta ir Lietuvos situacija. Siekiant humanistinių santuokų pripažinimo mūsų šalyje nėra poreikio keisti Konstitucijos, kuri ir taip yra sekuliari. Tai labiau liestų santuokų įteisinimo procedūros korekcijas ir papildomų susitarimų reglamentavimą.

„Humanistinių ceremonijų poreikis Lietuvoje yra akivaizdus, jis kasmet vis auga. Kai tuo tarpu Valstybės duomenų agentūros pateiktoje sudaromų santuokų statistikoje aiškiai matoma bendra santuokų  mažėjimo tendencija. Humanistinės ceremonijos yra asmeniškos ir reikšmingos būtent tai porai, kuri nusprendė sujungti savo gyvenimus santuokos pažadu. Sąmoningu savo sprendimu. Asmeniškai pasakyta priesaika. Artimiausių žmonių akivaizdoje. Jiems svarbioje vietoje. Tad humanistinės ceremonijos tampa jų santykių istorijos dalimi,“ – kalbėjo U.Žukauskaitė-Zabukė.

Šaltinis: statistika

Konferencijos Seime „Reikalingos, bet dar nepripažintos: humanistinės ceremonijos Lietuvoje“ iniciatoriai: Seimo narys Arūnas Valinskas ir HIA, humanistų organizacijos Lietuvoje, bendraįkurėja ir vadovė Urtė Žukauskaitė-Zabukė.

Konferencijos akimirkos:

Spausdinti straipsnį