Jonas Aničas gimė 1928  m. kovo 3 d. Pasvalio r. Kalno kaime. Mirė 2022 m. birželio mėn. 19 d. Profesorius, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, istorikas, pedagogas. Dirbo įvairiose Lietuvos aukštosiose mokyklose, Filosofijos, teisės ir sociologijos institute, 1979–1989 metais – Vilniaus pedagoginio instituto  rektorius. Pagrindinė to meto jo mokslinio darbo ir spausdintų veikalų tema – katalikiškasis klerikalizmas Lietuvoje. Remdamasis gausiais šaltiniais, jis atskleidė šios pasaulėžiūrinės bei politinės srovės ištakas, esmę bei raidą mūsų šalyje. Mokslininkas taip pat rašė ateizmo klausimais, aktyviai dalyvavo jo propagandoje. Šioje srityje jis buvo įgijęs didelį autoritetą.

 Po 1989 m.. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Jonas Aničas atsidėjo savo kraštiečių Vileišių ir vienaip ar kitaip su jais susijusių žmonių  gyvenimo, veiklos ir kūrybos tyrinėjimui.  Yra parašęs ir išleidęs, remiant Kultūros ministerijai, Pasvalio rajono savivaldybei, Devenių kultūros fondui ir kt., per 20 knygų. Šioje veiklos srityje naujai ir ryškiai atsiskleidė jo, kaip istorijos  ir asmenybės  tyrėjo, publicisto talentas, nepaprastas darbštumas, meilė savo gimtajam kraštui.

„Visa asmenybės žmogiškoji esmė — intelektas, kultūros įgūdžiai, socialinės, etinės ir estetinės pažiūros — subręsta konkrečiomis civilizacijos sąlygomis. Nors asmenybė netiesiogiai yra visos žmonijos raidos produktas, tačiau individualybę — savitą psichofizinių savybių derinį — lemia istoriškai susiklosčiusios konkrečios žmogaus gyvenimo sąlygos, socialinė aplinka — mokymas, ugdymas, bendravimas, praktinė veikla, saviaukla“, – rašė Jonas Aničas knygoje „Pedagogės portretas“ (2016), skirtoje savo žmonos ir bendražygės Eugenijos atminimui. Visos mokslininko nurodytos aplinkybės lėmė ir jo, kaio žmogaus, pedagogo, kūrėjo, gyvenimą ir veiklą.

Keitėsi laikai, keitėsi ir J. Aničo tyrimų objektas bei vertinimai. Bet nesikeitė jo pasaulėžiūros stuburas, susiformavęs dar jaunystėje  – mokslinis, materialistinis, ateistinis pasaulio supratimas.

Geriausi Jono Aničo veikalai  išliks Lietuvos kultūros fonde kaip reikšminga jos paveldo dalis.

Print Friendly, PDF & EmailSpausdinti straipsnį