Keli kritiški žodžiai apie 2014 metų Dainų šventę
13 Sekmadienis Lie 2014
Autorius: administratorius
Žymos: „Pulkim ant kelių“, bažnyčios požiūris į šeimą, dainų šventė
Iki šiol negalime atsidžiaugti Vilnių sudrebinusiais Dainų šventės renginiais. Dar ir vakar (2014 m. liepos 12 d.) Lietuvos radijas transliavo entuziastingus klausytojų ir žiūrovų atsiliepimus apie ją. Neslėpsiu, lankydamas šventės renginiuose, ir aš daug kam plojau. Bet negaliu nutylėti ir to, kas man kėlė nepasitenkinimą. Tai bažnyčios įtakotos pastangos suteikti religingumo (katalikiškumo) atspalvį mūsų viešajam gyvenimui.
Štai į Šventės atidarymo repertuarą buvo įtraukta bažnytinė giesmė „Pulkim ant kelių“. Ne tik jos klausytis, bet ir ją giedoti buvo priversti ir nereligingi žmonės. Be abejo, davatkiškai nusiteikusiems žiūrovams tai suteikė piktdžiugiško pasitenkinimo. Bet kaip tada su Konstitucijos įteisinta sąžinės laisve? Su pasaulietiniu mūsų valstybės pobūdžiu? Matyt, tai jau užmiršti dalykai.
Ši religijos brukimo tendencija buvo tęsiama ir kituose renginiuose. Pavyzdžiui, finaliniame Teatro dienos vaidinime vienos Kauno katalikiškos mokyklos moksleiviai suvaidino dabar taip bažnyčios akcentuojamo „velnio išvarymo“ misteriją.
Šių metų Dainų šventės Šokių diena buvo skirta šeimai. Tai aktuali tema. Jos problemos, kaip žinome, aptariamos ne tik seime. Visuomenėje taip pat diskutuojama ir dėl šeimos esmės, ir dėl jos vertybių. Bažnyčia šiose diskusijose užima konservatyvias pozicijas, gina atgyvenusią šeimos sampratą, nori įpiršti nuomonę, kad tik praeities tradicijos, persunktos religinėmis vertybėmis, gali išsaugoti tvirtą ir dorovingą šeimą.
Netvirtinu, kad Šokių dienoje šios bažnytinės nuostatos buvo laikomasi paraidžiui ar kaip nors ji buvo cituojama, bet ta nostalgija praeičiai, nublizgintai, stilizuotai ir romantizuotai, atrodė lyg reveransas konservatyvioms pažiūroms ne tik į šeimą, bet ir į tautiškumą. Ir dar tas Skaitovo aksominiu balsu išsakytas patarimas šeimoms taip statytis namą, kad pro jo langus būtų matomas kryžius.
7 komentarai
linas :
2014-07-16 9:58
Džiaugiuosi atradęs dar vieną lietuvišką svetainę apie ateizmą :)
Jonas Mačiulis :
2014-07-20 12:14
Apsidžiaugiau ir aš, kad suradote mūsų svetainę. Tylėti negalime. Klerikalai tik ir laukia, kad ateistai neprabiltų. Labai laukčiau Jūsų komentarų. O gal ir išsamesnių straipsnių – svetainė „Ateizmas ir ateistai“ atvira visiems norintiems pasisakyti. J.M.
Rytis :
2014-07-16 12:32
„įtakoti“ – didžioji liet. k. klaida
Jonas Mačiulis :
2014-07-19 16:48
Ačiū už kalbinę pastabą su potekste. Pastabą priimu, potekstės – ne. J.M.
Rytis :
2014-07-19 17:52
Kokia dar potekstė? Tiesiog esu kalbos nacis ;D
Vladas :
2014-07-26 18:18
Dar Vincas Kudirka savo “Varpe” rašė, kad “tikėjimas jau taip neteko kredito, kad iš geros valios neima jo, o tik reikia jį siūlyti, kišti į akis, naudotis iš kiekvienos vietos, kur galima kaip kokį pirkinį brukti, kad tik kas imtų” (1893. nr. 5). Lietuviška optimistinė dainų šventė pačia savo esme prieštarauja vergiškai giesmei “Pulkim ant kelių”. Keista, kad šios šventės organizatoriai taip viduramžiškai atsilieka nuo sekuliarizuoto Vakarų Europos dvasinio klimato, kuris jau “nepuola ant kelių” prieš pramanytus vergovės laikų “viešpačius”.
Realistas :
2014-07-27 12:12
Dainų šventės Skaitovo rekomendacija – statytis namą taip, kad per langą matytųsi kryžius – vertinga trim atžvilgiais:
1. prisiminti krikščioniškosios “logikos” šedevrui – pati žiauriausia žudymo priemonė tapo garbingiausiu šios religijos simboliu;
2. suvokti didžiausią šios religijos “išmintį” – visagalis VIEŠPATS lyg bejėgis skuduras kybo ant medžio…
3. jei “Tėvui” reikia “Sūnaus” kraujo, tai čia yra jau šis tas naujo – toks žydų dievo nutarimas (žr. NT 1989 m. leidėjų Jn 11, 50 – 52 komentarą) – net tarp vampyrų iškrypimas.