Kreacionistų, t. y. tikinčiųjų pasaulio sutvėrimu, tarpe yra labai plačiai paplitęs įsitikinimas, kad bet koks sudėtingas organizmas, kaip ir bet koks sudėtingas daiktas turi būti kažkieno sukurtas. Pavyzdžiui, sakyti, kad sudėtingos gyvybės formos atsirado evoliucionuodamos, t. y. atsitiktinai per daugybę mutacijų per ilgą laiką, yra tas pats, kas sakyti, jog savaime per daugybę atsitiktinių įvykių, tegul ir per milijardą metų, gali atsirasti sudėtingas daiktas, pvz., laikrodis ar spausdintuvas. Juk žmogus nėra mažiau sudėtingas organizmas nei laikrodis. Jei laikrodis turi kūrėją, jį neabejotinai turi turėti  ir žmogus. Geležinė logika…, bet paremta klaidingu evoliucijos ir matematikos suvokimu. Visų pirma, evoliucija vyksta mažais žingsneliais. Pavyzdžiui, jos nesuprantantys mano, kad kažkuriuo metu, kai paukščiai vystėsi iš roplių, tarpiniai gyvūnai buvo nei ropliai, nei paukščiai, t. y. jie neturėjo nei kojų, nei sparnų, o būdami tokie, t. y. nemokėdami nei normaliai vaikščioti, nei skraidyti, turėjo būti labai pažeidžiami ir negalėjo išgyventi. Gamtoje ir dabar yra pavyzdžių, kai gyvūnai gali ir skristi, ir judėti sausuma, ir plaukti (žuvys, išlipančios į sausumą, įvairūs ropliai ir pan.). Nebuvo taip, kad gyvūnas vieną rytą atsikėlė ir vietoje priekinių kojų pamatė, kad jam išaugo kažkokios ataugos, kuriomis nei pasiremti gali, nei skristi. Evoliucija nėra milžiniškas šuolis nuo vieno laipto ant kito, o judėjimas labai mažais laipteliais.

Analogija su laikrodžiu prieštarauja elementariai matematikai ir tikimybių teorijai. Pagrindinė problema yra ta, kad kreacionistai paima galutinį rezultatą, pvz., žmogų, ir teigia, kad yra visiškai neįtikėtina, jog per milijardus atsitiktinių mutacijų gali gautis žmogus. Jei galutinis rezultatas yra nulemtas daugybės atsitiktinių įvykių, jis yra vienodai mažai tikėtinas, t. y. bet koks rezultatas yra vienodai stebuklingas/nestebuklingas. Tą rodo ir gamtos įvairovė. Mums užtenka tik apibrėžti galutinį rezultatą ir viskas tampa vienodai įmanoma/neįmanoma.

Sakykime, kad evoliucija yra loterija, kai traukiami 5 skaičiai iš 1000. Tikimybė ištraukti tam tikrą skaičių kombinaciją yra 1 iš 8,25 trilijono. Jei sakytume, kad skaičių kombinacija 1, 2, 3, 4 ir 5 yra stebuklinga (sakykime, kad tai tikimybė gauti žmogų evoliucijos būdu), tai būtų klaida matematikos požiūriu. Bet kokia kombinacija yra nepakartojama ir unikali ir ne mažiau stebuklinga, net jei tai būtų 9, 236, 512, 600 ir 814 ar bet kokia kita „atsitiktinė“ ar „normali“ kombinacija. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad antroji kombinacija yra labiau tikėtina, tikimybė gauti vieną arba kitą kombinaciją yra lygiai tokia pat. Beje, tai yra visų lošėjų klaida. Jei reikėtų pačiam užbraukti skaičius, joks lošėjas nesirinktų 1, 2, 3, 4, 5, nes atrodo, kad ji yra visiškai nereali, bet visos kombinacijos yra vienodai nerealios. Absoliučiai bet kokia kombinacija yra 1 iš 8,25 trilijono, t. y. visiškai neįtikėtina, nors atrodo, kad antroji yra „paprastesnė“ ir labiau tikėtina. Tai, kad evoliucijos būdu gavosi protingas žmogus, yra stebuklas, bet jeigu būtų gavęsis ne žmogus, o primatas su mėlynom akim arba kirminas su 18 kojų, būtų lygiai toks pat stebuklas. Svarbu čia yra tai, kad vyksta evoliucija (loterija), juk jei evoliucija nevyktų, tai niekas ir neatsirastų arba, kitaip sakant, jei nevyktų loterija, tai jokia kombinacija būtų neįmanoma.

Vienas iš evoliucijos rezultatų yra homo sapiens, bet tai nėra duotybė. Prieš 70 mln. metų žmogus nebuvo duotybė. Žemė sėkmingai egzistuotų ir milijonus metų egzistavo be homo sapiens. Žmogus yra stebuklas, bet lygiai toks pat stebuklas yra sliekas, žvirblis, bananas, ar utėlė. Tiesiog yra paprasta taisyklė, kad kažkaip turi būti, nebent visata būtų singuliariumas ir nevyktų jokie įvykiai.

Taigi, kreacionistų teiginys apie savaime atsirandantį laikrodį atrodo baisus tik iš pirmo žvilgsnio, bet jis prieštarauja tikimybių teorijos pagrindams. Kaip sakė Šveikas, dar niekada nebuvo taip, kad kaip nors nebūtų. Ta taisyklė paaiškina viską. Daugelis įvykių mums atrodo kaip stebuklas: žmonių susitikimai, gimimas, įvairūs lemtingi atsitiktinumai. Bet tol, kol vyksta atsitiktiniai įvykiai, kažkoks rezultatas turi gautis. Kaip sakė Einšteinas, arba viskas yra stebuklas, arba niekas. Tik mes retrospektyviai žiūrėdami įžiūrim stebuklus ten, kur jų nėra. Juk Šveikas aiškiai sakė „kažkaip juk turi būti“. Tai, kad jūs esat Jonas iš Šaukėnų, yra stebuklas, bet jei būtumėt Muchamed iš Hebrono, būtų lygiai toks pat stebuklas. O jei nebūtų nei Jono, nei Muchamedo, nei Šaukėnų, nei Hebrono, taip pat būtų stebuklas… arba ne stebuklas.

Grįžtant prie laikrodžio be kūrėjo. Nors ir kaip tai paradoksaliai skambėtų, bet tikimybė atsitiktinai susikurti laikrodžiui yra lygiai tokia pati kaip ir bet kokiam kitam apibrėžtam fiziniam daiktui. Matydami ant kelio gulintį akmenį, manome, kad gamta gali lengvai sukurti akmenį, bet negali sukurti laikrodžio. Bet ant kelio gulintis akmuo jau sudalyvavo loterijoje, jis ir yra tam tikras rezultatas – skaičių kombinacija. Laikrodžio atveju mes liepiam gamtai išridenti tam tikrą kamuoliukų kombinaciją. Neįmanoma, kad ji išridentų tai, ko mes norim. Per maža tikimybė. Sudalyvaukim lošimo pradžioje. Nusikelkime prieš 100 mln. metų ir duokim užduotį gamtai iki dabar sukurti laikrodį ir akmenį, bet jį apibrėžkim bent keliais parametrais, pvz., tai turi būti geltonas akmuo, 1 kg dydžio, idealiai apvalus ir kad ant jo būtų prašyta V raidė (gamtai natūraliai sukurti 2 tiesias linijas nėra sudėtinga). Įsivaizduokime, kad turime galimybę patikrinti visus pasaulio akmenis. Galbūt ir rastume tokį daiktą (net jei pats akmens kaip medžiagos apibrėžimas būtų gana platus), bet mes jį apibrėžėme tik 5 parametrais (medžiaga, svoris, forma, spalva, užrašas), pridėkime dar kelis parametrus, bent dešimtadalį parametrų, kurie apibrėžia laikrodį, ir pamatysime, kad gamta negali sukurti net tokio akmens, kokio mes norime. Be to, prieš 100 mln. metų jau egzistavo akmenys, taigi tokia loterija nėra teisinga. Prieš 100 mln. akmenys jau buvo, o laikrodžių nebuvo net užuomazgų. Jeigu atsitiktinių įvykių yra daug, bet koks apibrėžtas galutinis rezultatas yra vienodai mažai tikėtinas. Esminis skirtumas yra tas, ar mes žiūrim į reiškinį prieš loteriją ar po loterijos.

Žmogus kreacionistams atrodo stebuklas (kombinacija 1, 2, 3, 4, 5), o stebuklus esą gali kurti tik Dievas. Bet čia mums atrodo, kad ta kombinacija yra stebuklinga. Gal medis, kuris gyvas saule ir vandeniu ir gali gyventi 1000 metų, yra „stebuklinga“ kombinacija 1, 2, 3, 4, 5? Kreacionistai į sudėtingus klausimus pateikia paprastą atsakymą: viską sukūrė Dievas ir viskas vyksta jo valia. Tačiau jei evoliucija, kurią iš esmės jau pripažįsta Bažnyčia ir laiko ją dievišku būdu kurti gyvybę, yra loterija, kaip loteriją žaidžia Dievas? Jei pas jį kamuoliukai krenta atsitiktinai, kam jis tada apskritai reikalingas? Ar tai yra „planinė ekonomika“, kai yra aišku, kiek virusų ir bakterijų sukurta vienam Lietuvos gyventojui? Kaip Dievas nusprendžia, kad reikia sukurti lervas, kurios augtų tik kačių akyse? Ar jam atrodo, kad katės per daug gerai gyvena ir reikia joms suteikti šiek tiek kančios, ar jam labiau rūpi lervos, kurioms reikia suteikti saugią vystymosi aplinką? Jei Dievas tik įkūrė kazino ir pats pasitraukė į visatos pakraščius, kam tada mes jį taip garbiname?

Religija negali pagrįstai atsakyti nė į vieną klausimą, o sudėtingo reiškinio aiškinimas kitu sudėtingu reiškiniu (Dievu ar jo valia) arba pasakymas, kad Dievo keliai nežinomi, mums nieko nepaaiškina. Net ir paaiškėjus, kad viską valdo kažkokia protinga esybė, mokslas turėtų aiškintis, kaip ji veikia. Tikintieji pasakytų, kad tai neįmanoma, bet nepamirškim, kad tūkstančių tūkstančiai Dievui priskiriamų reiškinių mokslas išaiškino. Pasirodo, ligas sukelia ne velniai (Jėzus burtais išvarinėjo velnius), o virusai ir bakterijos, medžiagą sudaro atomai ir t. t. Dar visai neseniai Dievui buvo priskiriami visiškai paprasti reiškiniai, kaip saulės užtemimas, žaibas, vaivorykštė ir pan. Mokslas negali atsakyti į visus klausimus ir greičiausiai niekada negalės, tačiau religija negali patikimai atsakyti nė į vieną.

 

Print Friendly, PDF & EmailSpausdinti straipsnį