Ateistų diena. Pasaulio ateistų topas 50 su lietuviškais atspalviais
22 Pirmadienis Kov 2021
Autorius: administratorius
Žymos: Astronomai ir kosmologai pasaulio ateistų topo sąraše, Ateisto diena, filosofinis šiuolaikinio ateizmo pagrindimas, garsusis kino režisierius Vudis Alenas ateistų draugijoje, natūraliosios evoliucijos tyrimai – šiuolaikinio ateizmo gamtamokslinis pagrindas, Pasaulio ateistų top 50, Piteris Singeris – pasaulio ateistų topo viršūnėje, rašytojai pasaulio ateistų topo sąraše
Kovo 23 yra paskelbta Pasauline ateistų diena (žr mūsų svetainėje: http://ateizmasirateistai.lt/paminekime-pasauline-ateizmo-diena/). Geriausias būdas ją paminėti prisiminti žymiausius ateistus, bent šiuolaikinius.
„Twitter“ platforma yra paskelbusi 50 žymiausių šiuolaikinių pasaulio ateistų sąrašą (žr. thebestschools.org/features/top-atheists-in-the-world-today/). Pasaulinė ateistų diena – labai tinkama proga pasigilinti į šį sąrašą, bent perskaityti jų pavardes, ypač tas, kurios Lietuvoje gerai žinomos, bet su ateizmu nesiejamos. Ateizmas mūsuose vis dar yra stigmatizuojamas, todėl pasaulyje garsių žmonių (rašytojų, mokslininkų, visuomenės veikėjų) enciklopedijose, žinynuose, recenzijose ateistinės pažiūros ir veikla nutylimos. Tikiuosi, kad svetainės lankytojai atsidarys nurodytą internetinį topo adresą ir perskaitys ne tik į topą patekusių žmonių pavardes, bet ir jų ateistinių pažiūrų ir veiklos apibūdinimą. Bet, norėdamas palengvinti skaitytojų darbą, pareferuosiu Topo sudarymo principus ir trumpai apibūdinsiu žinomiausių topo asmenų kūrybos pėdsakus Lietuvoje ir jų ateistines pažiūras.
Topo sudarytojai rašo: „Visi ateistai neigia dievo egzistavimą, tačiau to nepakanka, kad praeitum reitingo filtrą ir patektum į mūsų didėjančia reikšmingumo tvarka sudarytą 50 geriausių pasaulio ateistų sąrašą. Kokiais kriterijais vadovavosi reitinguotojai?
Tikrumas. Kad patektum į šį sąrašą, turi būti labai tikras dėl savo įsitikinimų. Ne tik neabejoti, kad dievas neegzistuoja, bet ir būti pasirengęs tai pagrįsti.
Žinomumas. Pretendentas turi viešai save identifikuoti kaip ateistą ir spaudoje ar internete reikštis kaip religijos kritikas bei ateizmo propaguotojas. Žodžiu, jis turi būti žinomas kaip ateistas, o ne tik kaip kurios nors srities mokslininkas, rašytojas, aktorius ar kt.
Aktyvumas. Reitinguojamasis asmuo į ateizmą turi žiūrėti ne tik kaip į intelektualinę poziciją ar pasaulėžiūrą, bet ir kaip į priežastį dalyvauti ateistinėje veikloje bei judėjimuose. Jis turi degti noru įtvirtinti ateizmą. Jis turi būti aktyvistas.
Atkaklumas ir nuoseklumas. Sudarydami topą, mes sau uždavėme tokį klausimą: kiek ratų šis asmuo galėtų išbūti ringe su aukščiausio lygio religijos gynėju? Kuo ilgiau, mūsų manymu, asmuo galėtų išsilaikyti tokiame įsivaizduojamame intelektualiniame mače, tuo aukštesnę vietą jis turėtų užimti mūsų sąraše. Mes taip pat reitingavome į savo sąrašą įtrauktus ateistus pagal jų vardų „Google“ hitų skaičių. Be to, į topo penkiasdešimtuką įtraukėme tik tuos ateistus, kurie dar tebegyveno šio straipsnio rašymo metu, t.y. 2015–2017 metais.
Tikiuosi, kad svetainės lankytojai perskaitys šį sąrašą originale. Į jį pateko 12 garsių filosofų, 10 mokslininkų, 8 rašytojai, 1 kino režisierius, 9 žurnalistai bei publicistai, 1 – teisininkas, 1 muzikantas, 7 tinklaraštininkai, kiti įvairias specialybes turintys visuomenininkai, ateizmo propagandos aktyvistai. Aš noriu atkreipti skaitytojų dėmesį į kai kuriuos asmenis, patekusius į šį sąrašą.
Pirmiausia į tuos, apie kuriuos mes esame rašę savo svetainėje „Ateizmas ir ateistai“. Štai jie. Richardas Dokinsas (Richard Dokins), Anglijos mokslininkas biologas, natūraliosios evoliucijos šalininkas ir puoselėtojas, vienas žinomiausių ir skaitomiausių šiuolaikinių ateistų pasaulyje. Jo veikalai „Dievo iliuzija“, „Magiškasis pasaulis“ išleisti ir lietuvių kalba. Internete skelbiamame Pasaulio ateistų topo sąraše R. Dokinsas užima 7 vietą. 9 vieta skiriama Stivenui Viljamui Hokingui (Stephen William Hawking , 1942–2018), genialiajam anglų fizikui, matematiškai pagrindžiausiam Didžiojo Sprogimo teoriją, nustačiusiam juodųjų skylių II termodinamikos dėsnį, įrodžiusiam Visatos beribiškumą ir kt. Apie jo lietuvių kalba išleistas knygas „Trumpa laiko istorija“, „Visata riešuto kevale“ bei požiūrį į religiją išsamiai esame rašę savo svetainėje. 13 vietą užima Sam Harris, amerikiečių tinklaraštininkas ir publistas, kurio knyga „Laiškas krikščionių tautai“ taip pat išleista lietuvių kalba (2014). Mūsųs vetainėje atskira publikacija buvo skirtas ir Anthony Cliford Graylingui (12 vieta). Čia taip pat ne kartą buvo minimi žinomi ateistai, priklausantys vadinamiesiems „naujiesiems ateistams“– anglų filosofas Kristopheris Hitchensas (10), žymus JAV filosofas Danielis Dennettas (5), tiriantis sąmonės, mokslo filosofiją, evoliucinę biologiją. Gaila, kad jų specialiai ateizmo problemoms skirti kūriniai nebuvo versti į lietuvių kalbą. O kai kurie garsūs filosofai ateistai pas mus iš viso nežinomi. Pavyzdžiui, Kanados filosofas Kai Nielsenas (g. 1926 m.), tope užėmęs 3 vietą, išleidęs daugiau nei 30 knygų, tarp jų –Ethics without God, Naturalism without Foundations, Naturalism and Religion Atheism and Philosophy. K.Nielsenas savo laiku buvo laikomas vienu svarbiausių amžiaus ateistų. Michaelas Martinas (g. 1932 m., 2 topo vieta) – Bostono universiteto filosofijos profesorius emeritas. Jis yra parašęs arba redagavęs daugybę monografijų ir antologijų, skirtų religijos kritikai ir ateizmo įtvirtinimui. Viena jo knygų taip ir vadinasi „Atheism: A Philosophical Justification“ („Ateizmas: filosofinis pagrindimas“). Joje jis rašo:: „Mano tikslas yra parodyti, kad ateizmas yra racionali pozicija, o tikėjimas Dievu toks nėra. Aš puikiai žinau, kad ateistiniai įsitikinimai ne visada grindžiami žiniomis. Aš tvirtinu, kad jie tokie turi ir gali būti “.
Pirmąją vietą iš 50 atrinktų ateistų Topo sudarytojai davė Piteriui Singeriui, kurio knygą „Gyvūnų išlaisvinimas“ skaitome ir lietuvių kalba. Kodėl? „Mes tikime, kad dėl savo kūrinių tematikos aktualumo, filosofinio įžvalgumo, bekompromisiškumo ir didelio visuomenės matomumo dėka jis tampa paveikiausiu ir savo priešininkams pavojingiausiu gyvu ateistu pasaulyje“, – rašo topo sudarytojai.
Peteris Singeris (Peter Singer, 1946) – australų filosofas, bioetikas.Jis yra vienas prieštaringiausiai vertinamų pasaulio filosofų. Singeris teigia, jog tik pojūčiai (skausmas, malonumas), o ne priklausymas tam tikrai gy
vybės rūšiai suteikia jos egzistavimui vertę. Jo nuomone, didesnę verte pasižymi sveiki suaugę žinduoliai gyvūnai, nei negimę žmogaus embrionai ar komos būklėje esantys žmonės. P. Singeris yra rašęs: „Mintis, kad žmogaus gyvenimas vertingas vien todėl, kad jis yra žmogaus gyvenimas, yra viduramžiška“. Mokslininkas rašo eutanazijos, žmogaus kamieninių ląstelių tyrimų, nėštumo nutraukimo, lyčių, prievartos, gyvūnų teisių ir kitais šiandien labai aktualiais klausimais. P. Singeris, pavyzdžiui, teigia, kad nėštumą nutraukti leistina, nes žmogaus embrionas dar nesugeba kentėti, neturi sąmonės, interesų. Pasaulyje Singeris geriausiai žinomas savo 1975 m. išleistu veikalu „Gyvūnų išlaisvinimas“ (Animal Liberation, liet. k.– 2020 m.). Kaip žinome, tais klausimais šiandien vyksta arši pasaulėžiūrinė kova. Piteriui Singeriui ne kartą teko stoti į aštrią polemiką su religinio požiūrio gynėjais. Štai 2012 m. Visuotiniame ateistų suvažiavime mokslininkas atkreipė dėmesį į blogio problemą kaip prieštaraujančią krikščioniškai dievo sampratai. Jis pareiškė: „Mano įsitikinimu, pasaulio nesukūrė joks dievas. Bet jei vis dėlto jūs primygtinai tikite dieviškąja kūryba, tai turite pripažinti, kad dievas, sukūręs pasaulį, negali būti visagalis ir absoliučiai geras. Jis yra arba blogas, arba blogai atlieka savo darbą“. Laikydamasis savo požiūrio į gyvūnus, kurie nėra žmonės, kenčiantys, anot teologų, dėl „gimtosios nuodėmės“, Singeris sarkastiškai klausia: „Tai kodėl „gyvūnai taip pat kenčia nuo potvynių, gaisrų ir sausrų, nors jie nėra kilę iš Adomo ir Ievos ir nėra paveldėję gimtosios nuodėmės?“ P.Singerio knygos: „Gyvūnų išlaisvinimas“, „Praktinė etika“, „Besiplečiantis ratas“, „Gyvenimo ir mirties apmąstymas“, „Apie etinį gyvenimą“ ir kt. ( Animal Liberation, Practical Ethics, The Expanding Circle, Rethinking Life and Death, Writings on an Ethical Life, Unsanctifying Human Life, and The Life You Can Save).
Iš viso į „Pasaulio ateistų top 50 sąrašą“ įtraukta, kaip jau minėta, 12 garsių dabarties filosofų. Ne ką mažiau ir gamtos mokslų atstovų. Kai kuriuos jų, nebeliesdamas jau minėtų R. Dokinso ir S. Hokingo, apibūdinsiu didėjančia reikšmingumo tvarka. Skaičius prieš pavardę žymi užimamą vietą Tope.
46 Zachary (“P.Z.”) Myers (g. 1957) – biologas. Majersas dėsto biologijąs įvairiuose JAV universitetuose, tyrinėja gėlavandenių žuvų (zebrafish) vystymosi biologiją natūraliosios evoliucijos požiūriu. Jis tvarko vieną populiariausių ateistų tinklaraščių internete „Pharyngula“ (stuburinių gyvūnų embriono vystymosi stadija), yra aistringas „protingos tvarkos“ ir kreacionizmo, visų religijų, prietarų ir pseudomokslo formų kritikas, Amerikos evoliucionistų judėjimo aktyvistas. Save laiko „nepriklausomu bedieviu liberalu ir atviru ateistu“. Populiarus jo kūrinys „Laimingas ateistas“ ( The Happy Atheist, 2013). 2009 m. Amerikos humanistų asociacija Majersą paskelbė „Metų humanistu“.
27 Victor Stengerg. 1935) – fizikas, astronomas. Viktoras J. Stengeris užaugo Naujajame Džersyje, jo tėvas buvo emigrantas iš Lietuvos, motina – iš Vengrijos. Los Andžele 1963 m. įgijęs fizikos ir astronomijos daktaro laipsnį, jis dirbo įvairiuose JAV ir Europos univesitetuos, dalyvavo moksliniuose eksperimentuose, kurie padėjo nustatyti elementariųjų dalelių – kvarkų, gliuonų ir neutrinų – savybes. Be mokslinių darbų, Viktoras Stengeris parašė nemažai gerai įvertintų populiaraus turinio knygų, nagrinėjančių fiziką ir kosmologiją, filosofiją ir religiją bei pseudomokslą. Tai knygos: Ne pagal planą: Visatos kilmė (1988); Nesąmoningas kvantas: metafizika šiuolaikinėje fizikoje ir kosmologijoje (1995); Ar mokslas rado Dievą? Naujausi tikslo paieškos visatoje rezultatai (2003); Suprantamas kosmosas: iš kur atsiranda fizikos dėsniai? (2006); Dievas: žlugusi hipotezė – kaip mokslas įrodo, kad Dievo nėra (2007); Kvantiniai dievai: kūryba, chaosas ir kosminės sąmonės paieškos (2009); Naujasis ateizmas: „mokslo ir proto pozicija“ (2009 m.); Kodėl Visata nėra sukurta mums (2011); Dievas ir tikėjimo kvailystė: mokslo ir religijos nesuderinamumas (2012) (Orig. and pseudoscience. These include: Not by Design: The Origin of the Universe (1988); Physics and Psychics: The Search for a World beyond the Senses (1990); The Unconscious Quantum: Metaphysics in Modern Physics and Cosmology (1995); Timeless Reality: Symmetry, Simplicity, and Multiple Universes (2000); Has Science Found God? The Latest Results in the Search for Purpose in the Universe (2003); The Comprehensible Cosmos: Where Do the Laws of Physics Come From? (2006); God: The Failed Hypothesis–How Science Shows That God Does Not Exist (2007); Quantum Gods: Creation, Chaos, and the Search for Cosmic Consciousness (2009); The New Atheism: Taking a Stand for Science and Reason (2009); The Fallacy of Fine-Tuning: Why the Universe is Not Designed for Us (2011); God and the Folly of Faith: The Incompatibility of Science and Religion (2012). . „Dievas: žlugusi hipotezė“ pateko į „New York Times“ 2007 m. geriausiai parduodamų knygų sąrašą.
24 Jerry Coyne (g. 1949) – ekologas, evoliucionistas. Džeris Koinas yra Čikagos universiteto Ekologijos ir evoliucijos katedros profesorius. Jis veda internetinę svetainę pavadinimu „Kodėl evoliucija yra tiesa?“ (Why Evolution Is True) ir yra išleidęs bestselerį tuo pačiu pavadinimu.Koinas yra dažnas „The New Republic“ , „ The Times“ ir kitų žinomų leidinių bendradarbis, dažnai dalyvauja viešuose forumuose ir diskusijose. Koinas save laiko kovingu antiteistu. Jis tvirtina, kad religija ir mokslas iš esmės nesuderinami. Tik racionalių įrodymų dėka galima tirti pasaulį ir jo veikimo mechanizmą, o teologija tik atspindi tą psichologinį faktą, „kad žmonės vienu metu gali galvose laikyti dvi priešingas sąvokas”(kognityvinis disonansas). Mokslo ir tikėjimo nesuderinamumas reiškiasi metodikos, filosofinių prielaidų ir rezultatų skirtumais. Įsidėmėtina Jerry Coyne mintis, jog ateistai vienas nuo kito daug kuo gali skirtis, tačiau vis dėlto juos vienija vienas dalykas: netikėjimas dieviškosiomis būtybėmis ir pasitikėjimas protu bei racionaliais įrodymais.
17 Peter Atkins (g. 1940). Piteris Atkinsas yra chemijos profesorius Oksfordo universitete, kvantinės mechanikos ir fizinės chemijos vadovėlių ir populiarių knygų autorius. Jis yra atviras religijos kritikas, dažnai diskutuojantis su krikščionimis kolegijų ir universitetų miesteliuose ir per televiziją. Jis rašė: „Mano tikslas yra teigti, kad visata gali egzistuoti be jokio pašalinio įsikišimo ir kad nereikia remtis Aukščiausiosios būtybės idėja bet kuria iš daugybės jos apraiškų“. Knygos: Kreacionizmo atmetimas ; Keturi Visatos judėjimo dėsniai ; Apie Būtį (Creation Revisited, Four Laws That Drive the Universe, On Being).
11 Lawrence M. Krauss (g. 1954) – astronomas, kosmologas. Krausas yra Žemės ir kosmoso tyrimų mokyklos fondo profesorius, taip pat Arizonos valstijos universiteto Tempe „Origins“ projekto direktorius. Jis yra vienas iš „tamsiosios energijos“ teorijos kūrėjų. Krausas, apibūdinantis save kaip antiteistą, dalyvauja viešose diskusijose pasaulėžiūros klausimais. Jis rodomas 2013 m. dokumentiniame filme „Netikintys“ , kuriame jis ir Richardas Dawkinsas keliauja po pasaulį, viešai kalbėdami apie mokslo ir proto, o ne religijos ir prietarų pergalę. Knygoje „Visata iš nieko: kodėl yra kažkas, o ne nieko“ (2012) Krausas kritiškai analizuoja teologų dažnai naudojamą prielaidą, kad niekas negali atsirasti iš nieko. Jis rašo: „Fizikos dėsniai leidžia Visatai atsirasti iš nieko. Kokios yra Visatos, kuri atsirado iš nieko tik fizikos dėsnių dėka, be jokių antgamtinių jėgų pagalbos, savybės? Visatos charakteristikos yra būtent tos, kuriose gyvename“.
8 Steven Weinberg (g. 1933) – fizikas kosmologas, Nobelio premijos laureatas (žr. ttps://www.vle.lt/straipsnis/steven-weinberg/). Stivenas Vainbergas – Jungtinių Amerikos Valstijų fizikas. Amerikos menų ir mokslų akademijos, JAV nacionalinės mokslų akademijos narys. Tyrimų sritys – elementariųjų dalelių fizika, kvantinė lauko teorija, kosmologija. Kartu su kitais fizikais sukūrė bendrąją silpnosios ir elektromagnetinės (elektrosilpnosios) sąveikos teoriją. Jis parašė plačiai naudojamą vadovėlį „Kvantinė laukų teorija“ (The Quantum Theory of Fields), klasika tapusį veikalą „Pirmosios trys minutės“ (The First Three Minutes) ir kitas bestseleriais laikomas knygas, skirtas plačiajai auditorijai. Šiose knygose mokslo populiarinimas sujungiamas su religijos kritika, religijos ir mokslo kovos istorijos atskleidimu (žr. S. Vainbergo esė „Be dievo“ – https://www.nybooks.com/articles/2008/09/25/without-god/?pagination=false).S.Vainbergas yra sakęs, kad „religija yra žmogaus orumo įžeidimas“.
6 Edward O. (“E.O.”) Wilson (g. 1929) – sociobiologas. Edvardas Vilsonas yra amerikiečių biologas, gamtininkas ir rašytojas. Wilsonas yra įtakingas mokslininkas, kuris kartais pavadinamas Naujuoju Darvinu, Darvino įpėdiniu arba XXI amžiaus Darvinu. Atlikęs skruzdžių tyrimus, 1975 m. Vilsonas paskelbė veikalą „Sociobiologija: naujoji sintezė“(„Sociobiology: The New Synthesis“). Viena žymiausių ir naujausių šio veikalo idėjų yra teiginys, kad net tokia žmogaus charakteristika, kaip altruizmas, galėjo išsivystyti natūralios atrankos būdu. Ši idėja ir tada, ir dabar vertinama nevienareikšmiškai.Tradiciškai manyta, kad natūrali atranka skatina tik tuos fizinius ir elgesio bruožus, kurie didina individo galimybes daugintis. Altruistinis elgesys, kai organizmas paaukoja save norėdamas išgelbėti kitus savo artimiausius šeimos narius, atrodytų, nesuderinamas su natūraliąja evoliucija. Vilsonas savo veikaluose įrodinėja šio proceso gyvybingumą. Pavyzdžiui, veikale „ Apie žmogaus prigimtį“ (On Human Nature) jis nagrinėjainėja biologijos ir kultūros ryšį žmonijos raidoje. Jis kelia mintį, kad ir „religija gali būti paaiškinta kaip natūralus procesas, nuo apačios į viršų, nuo genų iki žmogaus dvasios“. Viename iš savo interviu 2015 m. E.O.Wilsonas teigė, kad „religija mus tempia žemyn ir turi būti pašalinta dėl žmonijos pažangos“.
Rašytojai
Į 50 pasaulio ateistų topą yra įtraukti 8 rašytojai. Čia apibūdinsiu tuos, kurių kūrinių yra išversta į lietuvių kalbą. Pažymėsiu tik, kad lietuviškuose leidiniuose jie pristatomi kaip žymūs ir garsūs kūrėjai, tačiau jų kūrinių pasaulėžiūrinis turinys neaptariamas, neminimi jų ateistiniai pasisakymai ar knygos. Manau, kad skaitytojui tai reikia žinoti.
Filipas Pulmanas (Philip Pullman, 36 vieta) – britų rašytojas, fantastinių knygų autorius. 2004 m. Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II jį įšventino į riterius. F. Fulmanas yra parašęs daug kūrinių, tačiau žymiausias iš jų – trilogija „Jo tamsiosios jėgos“ („His Dark Materials“, 1994–2001 m ., liet. k. 2003 m.) – “Šiaurės pašvaistė“, „Aštrusis peilis“, „Gintarinis žiūronas“. Trilogija remiasi laisvai traktuojamu Dž. Miltono „Prarastu rojumi“. Ateistai ją gyrė kaip priešnuodį C.S. Lewiso „Narnijos kronikų“ serijai, kurią Pulmanas pasmerkė kaip religinę propagandą. Jungtinėje Karalystėje F. Fulmanui yra prigijęs ateisto vardas. Žinoma ir jo knyga „Gerasis žmogus Jėzus ir apgavikas Kristus“ („The Good Man Jesus and the Scoundrel Christ“).
Martinas Luisas Eimisas (Martin Amis, 32 vieta) – britų romanistas, eseistas, memuaristas ir scenaristas. Jis labiausiai žinomas dėl savo romanų „Pinigai“ („Money“) ir „Londono laukai“ („London Fields“). Jo romanas „Nakties traukiny“ išleistas ir lietuvių kalba (2000 m.). Topo anotacijoje rašoma: „Ateizmas glūdi M. Eimiso pasaulėžiūroje ir persunkia visą jo kūrybą, o nėra tik viena iš jos temų“. Kalbėdamas apie religiją, jis yra pasakęs: „Manau, kad Europoje mes ją išaugome. Mes to laukėme, ir tai įvyko“. Tiesa, jis save kartais įvardija kaip agnostiką, tačiau pabrėžia, kad tai nereiškia, kad „atsiras kažkas, kas būtų panašu į banalų religijos Dievą“.
Filipas Rotas (Philip Roth, 31 vieta) – amerikiečių moderniosios literatūros klasikas, Pulitzerio, Bookerio, Nacionalinės knygų ir kitų tarptautinių premijų laureatas, vadintas vienu iš realiausių pretendentų 2018 m. Nobelio literatūros premijai gauti. Pagal jo romanus sukurtas ne vienas kino filmas. Lietuvių kalba išleistos jo knygos „Amerikietiškoji pastoralė“ (1999), „Portnojaus skundas“ (2008) „Apmaudas“ (2008), „Kiekvienas žmogus“ (2019),) . Visoje jo kūryboje ryški mizantropija vėlyvosiose knygose įgauna aiškiai ateistinį pobūdį. Jose dominuoja žmogaus trapumo, beprasmiškumo ir mirtingumo tema. Viename iš interviu jis sakė: „Kai visas pasaulis nebetikės į Dievą, pasaulis bus puiki vieta“.
Ianas McEwanas (Ian McEwan, 34 vieta) – vienas geriausių savo kartos Jungtinės karalystės romanistų. Nuo 1992 m. jo knygos pradeda įgauti aiškiai antiteistinę kryptį. McEwano romanų herojai dažniausiai yra racionalistai, kuriuos sutriuškinti grasinasi iracionalios jėgos. Į lietuvių kalbą yra išversta nemažai McEwano knygų – „Kevalas“ (2017). „Česilio pakrantė“, (2009). „Amsterdamas“ (2000), „Smaguris“ (2017), „Atpirkimas“ (2018). McEwanas yra pasirašęs peticiją, kuria buvo siekiama paremti iranietę Sakineh Mohammadi Ashtiani, nuteistą mirti užmėtant akmenimis po to, kai ji buvo nuteista už svetimavimą. McEwanas gina ateistų orumą. Jis yra parašęs: „Ateistai turi sąžinės, galbūt daugiau, nei gilių religinįų įsitikinimų žmonės“.
Vudis Alenas (Woody Allen, 35 vieta – garsus amerikiečių kino režisierius, aktorius, scenaristas, memuaristas (žr. https://www.vle.lt/straipsnis/woody-allen/). udis Alenas priskiriamas garsiausiems pasaulio ateistams. Visus jo kūrinius persiunkia juodasis humoras, atspindintis tvirtus ateistinius įsitikinimus, pabrėžiantis žmogaus egzistencijos trapumą ir tragizmą. Jis su kartėliu sako: „Labiau nei bet kuriame kitame istorijos laikotarpyje žmonija atsidūrė kryžkelėje. Vienas kelias veda į visišką neviltį. Kitas – į visišką išnykimą. Melskimės, kad turėtume išminties teisingai pasirinkti“. „Man, – sakė viename interviu V.Alenas, – nėra realaus skirtumo tarp būrėjos ar likimo pranašautojo ir bet kurios iš organizuotų religijų. Jie visi yra vienodai galiojantys arba negaliojantys. Ir ne mažiau naudingi…. “. „Žmonės, kurie sėkmingai save apgaudinėja, atrodo laimingesni už tuos, kurie to negali daryti…“ (žr. https://www.nytimes.com/2010/09/15/movies/15woody.html). Topo sudarytojai išskiria šiuos V.Aleno filmus: „Nusikaltimai ir prasižengimai / Crimes and Misdemeanors; Meilė ir mirtis / Love and Death ; Prisiminimai apie žvaigždžių dulkes / Stardust Memories; Išnarstytas Haris / Deconstructing Harry ; Lemiamas taškas / Match Point.
Į Ateistų topą 50 įtraukta įvairių šalių, valstybių ir tautybių atstovai. Be jau minėtų amerikiečių, anglų, australų, kanadiečių, čia pažymėsių dar kai kuriuos.
Michelis Onfray (g. 1959, 21 vieta) – prancūzų filosofas, rašytojas. M.Onfray yra filosofijos dėstytojas, parašęs daugiau nei 50 knygų. Pagrindinis jo filosofinis veikalas „ Traité d’athéologie“( „Ateisto manifestas “) buvo sensacija. Traité d’athéologie “ glaudžiai susijęs su „naujojo ateizmo“ knygomis.
Sumitra Padmanabhan (g. 1953,18 vieta) – Indijos visuomenės veikėja, rašytoja, Indijos Racionalistų bei Humanistų asociacijos generalininė sekretorė.
Ayaan Hirsi Ali (g. 1969, 37 vieta) – somalietė, visuomenės veikėja, feminizmo ir ateizmo aktyvistė, islamo kritikė
Fang Zhouzi (g. 1967, 25 vieta) – kinų mokslininkas, visuomenės veikėjas, poetas, tinklaraštininkas. Fang Zhouzi yra daugelio mokslinių ir populiarių knygų autorius. Jis rašo: „Religija nori, kad tikėtum aklai, o mokslas nori, kad abejotum, kad pasikliautum įrodymais ir logika. Tarp religijos ir mokslo vyksta nuolatinis konfliktas. Aš visada priešinausi pastangoms sutaikyti mokslą ir religiją“. Nė viena iš Fang Zhouzi knygų dar nėra išversta į anglų ar kitas kalbas.
Topo apžvalgą noriu pabaigti paminėdamas Davido Silvermano (g. 1966, 50 vieta) ir Dano Barkerio (g. 1949, 48 vieta) pavardes. Pirmasis yra Amerikos Ateistų organizacijos prezidentas, antrasis – fondo „Laisvė nuo religijos“ (Freedom from Religion Foundation, FFRF) prezidentas ir šio fondo internetinio žurnalo „ Freethought Today“ redaktorius. Juos miniu todėl, kad pastebiu, jog lietuviškojo feisbuko ateistinių paskyrų vartotojai dažnai kreipiaiasi į šių organizacijų tinklaraštį ir žurnalą.
Referavau geriausių šiuolaikinių ateistų sąrašą, tikėdamasis, kad ką nors sudomins kuris iš jame minimų autorių. Šiuolaikinis jaunimas moka anglų kalbą, tikėkimės paims kurią nors knygą šia kalba ir paskaitys. O ir lietuvių kalba yra ką paskaityti. O kai kas galbūt tik perbėgs akimis topo autorių pavardes. Ir tai naudinga – jie pamatys, kad pasaulyje nesibijoma atvirai reikšti savo ateistines pažiūras.
7 komentarai
Andrius :
2021-03-23 20:41
“Etika neprivalo remtis kokia nors religine tradicija, ji gali būti sukonstruota loginiu būdu”, – tai įrodinėja Peteris Singeris, autorius Nr.1. sudarytame ateistų sąraše. Ir jis bando matematiškai tiksliai apskaičiuoti – sukurti etiką, vienijančią (beveik) visas gyvas būtybes.
Singerio nuomone, moralinę vertę turi visų juslinių biologinių būtybių (ne vien žmogaus) kančia arba džiaugsmas (malonumas), o dar didesnę reikšmę turi gerovė tų būtybių, kurios geba sąmoningai reflektuoti save (be abejo, dauguma žinduolių priskirtini šiai grupei).
“Ne kiekviena asmenybė yra žmogus ir ne kiekvienas žmogus yra asmenybė”, – sako Singeris.
Singerio nuomone, padėti kaimynų vaikui yra tiek pat vertinga, kaip ir padėti skurstantiems žmonėms už tūkstančių kilometrų (ir šioje vietoje jis žodis žodin sutampa su Naujojo testemento Jėzumi, kuris į klausimą “Kas yra mano artimas?” atsako: “Kiekvienas žmogus”).
Tačiau toliau prasideda skirtumai. Singerio filosofija – utilitarizmas – vertina poelgių moralumą ne pagal jų intenciją, o pagal realų poveikį. Pvz., davei vargstančiajam pinigų, jis pavalgė, ir tai yra gerai.
Singeris konstruoja savo etiką pagal artimiausią rezultatą ir galbūt kaip tik dėl to prasideda problemos, kadangi, nors mes galime numatyti artimiausią mūsų poelgio rezultatą, tačiau numatyti toli siekiančias pasekmes gali būti daug sunkiau arba neįmanoma.
Kadangi Singeris nemąsto apie ateitį, jo etika išsigimsta – tampa antietika arba antimorale.
Pavyzdžiui, jeigu į kritinę situaciją pateko suaugusi šimpanzė ir žmogaus kūdikis ir galima išgelbėti tik vieną, kurį reikia gelbėti? Singeris atsako: „Šimpanzę, nes ji sąmoninga ir išsivysčiusi, o žmogaus kūdikis dar net nėra asmenybė”. Priešingą požiūrį Singeris vadina “rūšizmu” (specieism) pagal analogija su rasizmu. Esą, mes, kaip rūšis, akcentuojame save ir išsikeliame aukščiau už kitus tik iš gryno egoizmo.
Tačiau aš kontrargumentuočiau, kad žmogaus kūdikis užaugęs gali tapti visuomenės veikėju, mokslo arba kompiuterių genijumi, ir atitinkamai (tolimoje ateityje) gali suteikti malonumą ir geresnes gyvenimo sąlygas milijonams. Šimpanzė to niekada nenuveiks.
Singeris šios aplinkybės nereflektuoja, kaip ir (panašu) nesamprotauja apskritai apie pažinimą, intelektinę ir kūrybinę veiklą, apie techninę pažangą. Panašu, kad visa tai nepatenka į jo akiratį ir nevertinama iš moralinės pusės. O kadangi jis vertina tik jusles ir tik esamuoju momentu, todėl aišku, kodėl jam mažas žmogaus kūdikis nevertingas, o suaugusi šimpanzė vertinga.
Singeris išvardija nemažai atvejų, kai kūdikių nužudymas (eutanazija) būtų visiškai pateisinamas – vieni atvejai susiję su įgimtu neįgalumu, kiti – netgi su tuo, kad kūdikis nebuvo lauktas, vadinasi, jo auginimas prieštarautų tėvų interesams ir sukeltų jų diskomfortą. (Na o tėvų palikto ir įvaikinto vaiko gyvenimas tikriausiai per prastas, kad jį būtų verta gyventi?.. Šioje vietoje Singeris priartėja prie 1940-ųjų nacistų).
Kadangi Singeris pateisintų eutanaziją daugeliu atvejų, netenka stebėtis, kad abortų jis apskritai nelaiko blogiu.
Pažiūrėjus į temą kiek plačiau, dalis pasaulietiškų / nereligingų žmonių intuityviai visgi pripažįsta, kad abortas yra tam tikras blogis, vengtinas dalykas. Nors, žinoma, ir ne toks didelis blogis kaip suaugusiojo nužudymas, tačiau vis dėlto nepageidaujamas dalykas. (Pasirinkimo teisė šiuo atveju nėra kvestionuojama. Kaip sakė Hillary Clinton savo rinkiminėje kampanijoje: abortai yra moralinis blogis, bet pasirinkimo teisė turi būti).
Tačiau, kiek man teko skaityti filosofinių debatų (ir mokslinių straipsnių) ta tema, pasaulietinė–ateistinė filosofija patiria nesėkmę bandydama įrodyti, kad abortas yra blogis. Kitaip tariant: ateistai filosofai, pasaulietiniame / ateistiniame kontekste bandantys įrodyti, kad abortai yra tam tikras moralinis blogis, patiria nesėkmę prieš ateistinius oponentus, įrodinėjančius, kad abortas apskritai nėra blogis (yra moraliai neutralus veiksmas).
Nesakau, kad dėl to reikia griebtis religijų (jos visos šiais laikais skamba naiviai ir nėra vertos mąstančio žmogaus dėmesio).
Tačiau kažkas negerai yra su filosofija, kuri negali pagrįsti net ir to, kad abortas apskritai (kokiu nors laipsniu) yra blogis.
Jonas Mačiulis :
2021-04-02 15:18
Andrius mūsų svetainėje pastaruoju metu reiškiasi kaip aktyvus komentatorius. Ir aš tuo džiaugiuosi. Juk dauguma mūsų portalo lankytojų yra tik statistiniai. Kadangi svetainėje nėra langelio like (patinka), tai lankytojas ir lieka tik statistiniu vienetu, papildžiusiu apsilankiusiųjų skaičių. Bet ir už tai jam ačiū.
Savo komentarui Andrius pasirinko vieną asmenį iš 50 pasaulio ateistų topo, kurį sudarė, reikia manyti, kompetentingi Twitter žmonės, o aš pareferavau svetainėje. O tas asmuo – garsus filosofas, etikas, polemistas Peteris Singeris, nagrinėjąs aktualias temas: ekologijos, gyvūnų gerovės, genų inžinerijos, eutanazijos, abortų ir t.t. Jos, kaip žinome, glaudžiai susijusios su religine (ir neišvengiamai ateistine) pasaulėžiūra. Tų pasaulėžiūrų kovos epicentre atsidūręs P. Singeris Topo sudarytojų ir buvo įvardintas kaip Pasaulio Ateistas Nr. 1. Apie jį ir jo etiką pasidalinti komentaru ir panoro Andrius.
Ir, iš karto reikia pasakyti, jo nuomonė apie garsųjį filosofą, bioetiką, švelniai tariant, nekokia, P. Singerio kūriniuose etika, esą, virsta antietika, moralė – antimorale, o jis pats tampa tapatus fašistams. Tokias išvadas Andrius daro iš kelių Singeriui priskiriamų citatų, deja, nenurodydamas nei jų šaltinių, nei atskleisdamas jų kontekstą.
Kelis kartus skaičiau Andriaus komentarą ir vis negalėjau atsistebėti jo panašumu į teologų, religinių filosofų ir šiaip religijos gynėjų požiūrį į tokius mąstytojus, kaip P. Singeris, bei jų mokslines teorijas. Andriui toli teologų logikos ieškoti nereikėjo, jų gausu internete, taip pat ir lietuviškame Bernardinų portale. Galbūt Andrius norėjo pasakyti ką nors sava apie teologų samprotavimus, bet pats, atrodo, užkliuvo už jų meškerės ir nebesugebėjo išsipainioti iš jų tinklo.
O juk Andriui tereikėjo perskaityti leidyklos „Kitos knygos“ 2020 m. išleistą Peterio Singerio veikalą „Gyvūnų išlaisvinimas“, beje, puikiai išverstą Tado Juro. Ir tada vargu ar būtų taip tiesmukai ir drąsiai žėręs kaltimus filosofui ir bioetikui P. Singeriui. Singerio knyga alsuoja idėjomis apie visos ekosistemos vienumą, gyvūnų ir žmonių giminingumą, atsiradusį dėl bendros natūraliosios evoliucijos. Jo knyga yra tarytum šauksmas nustoti elgtis su gyvūnais kaip padarais, neturinčiais nei jausmų, nei pojūčių Ir tas Singerio sugretinimas kankinamų eksperimentais suaugusių beždžionių su nepilnaverčių kūdikių eutanazija yra tik palyginimas, turįs sukrėsti skaitytojus, o ne sankcija žudyti kūdikius pagal tėvų ar kieno nors kito užgaidas. Pacituosiu: „Visais atvejais, kai eksperimentuotojai tvirtina, esą jų eksperimentai tokie svarbūs, kad verta aukoti gyvūnus, turėtume paklausti: ar sutiktų savo tyrimams naudoti žmones, kurie dėl smegenų pažeidimo yra panašaus mentalinio lygio kaip jų numatyti gyvūnai. Man sunku įsivaizduoti, kad kas nors rimtai siūlytų vykdyti bet kurį šiame skyriuje aprašytą eksperimentą su žmonėmis pažeistomis smegenimis“ (p.136). Taigi Singeris ne tik neatmeta bendražmogiškos moralės, bet ir ją papildo moraline norma elgtis su gyvūnais kaip su sau lygiais, augusiais ir brendusiais tame pačiame gamtos lopšyje.
Nejaugi krikščioniškoji teologija nepritaria tokiam požiūriui? – nustebs kas nors. Pritaria, bet dėl visai kitų priežasčių. Teologiniu požiūriu, žmogus yra unikalus ir jo prigimtis šventa dėl nemirtingos sielos, kurią kiekvienas žmogus tiesiogiai gauna iš dievo gyvybės užsimezgimo momentu, todėl abortas, eutanazija iš principo neleistini. P. Singeris, kaip ir kiti nuoseklūs natūraliosios evoliucijos šalininkai, bendras gyvūnų ir žmogaus atsiradimo, kūno ir psichikos vystymosi priežastis įžvelgia pačioje gamtoje ir visuomenėje, neigia sielos, kaip nepriklausomos nuo kūno substancijos, egzistavimą ir religijos nelaiko moralės šaltiniu. Priešingai – Singeris įtikinamai parodo, kad krikščioniškoji sielos idėja gyvūnų atžvilgiu buvo pražūtinga. Į juos ilgus šimtmečius buvo žiūrima kaip bejausnius, žmogaus poreikiams tenkinti dievo paleistais į pasaulį padarais. Viso šito jam negali atleisti krikščionybės apologetai. Kritikuoja ir šmeižia jį.
Atmesdamas krikščioniškąją sielos idėją, P. Singeris atmeta ir bažnytinį beapeliacinį abortų, eutanazijos draudimą. Bet tai nereiškia lengvabūdiško požiūrio į šią skaudžią problemą. Išmislas, kad Singeris sako: darykitės abortus, griebkitės eutanazijos vos užsimanę… Andrius rašo apie kažkokius „ateistinius oponentus, įrodinėjančius, kad abortas apskritai nėra blogis (yra moraliai neutralus veiksmas)“. Ką gi – jeigu tokius straipsnius jis skaitė, tai juos galėjo parašyti ne ateistai, kaip mes juos suprantame, o kažkokio plauko nihilistai. Ir Singeris su jais neturi nieko bendra.
Kad skaitytojai galėtų autentiškiau susipažinti su paties Peterio Singerio tekstais, atskiroje svetainės skiltyje iš jo knygos „Gyvūnų išlaisvinimas“ perspausdinsime keletą trumpų ištraukų (žr. http://ateizmasirateistai.lt/peteris-singeris-ar-zmoniu-rusis-yra-ypatinga-visatos-numyletine-gyvunu-islaisvinimas-istraukos/)
Vladas Balkevičius :
2021-04-03 16:45
Kas turi teisę spręsti skaudžią abortų problemą ir nustatinėti moters gimdos turinį? Kodėl čia pamirštama elementari žmogaus teisė į savo kūną? Klerikalai ir kitų rūšių „humanistai“, embrionus ir vaisius vadina „kūdikiais“ ir tuo pretekstu siekia Įstatymiškai kišti nibrę į moters užpakalį, tarytum jis būtų jų nuosavybė. Andrius, kaip paprastai nelabai įsigilinęs į reikalą, lengvabūdiškai teršia ateizmą.
Andrius :
2021-04-05 18:04
Pasaulinę šlovę Peteris Singeris nusipelnė 1975 metų knyga “Gyvūnų išlaisvinimas”, kuri faktiškai iniciavo pasaulinį gyvūnų gyvėjų judėjimą. Knyga yra pagirtina ir nelabai ką galimą pasakyti prieš šią knygą.
Tačiau filosofas buvo ir yra aktyvus iki šių dienų, jis parašė daugybę knygų, straipsnių, davė interviu vėliau už šią knygą.
Ir būtent jo vėlesni darbai sukėlė didžiausiais kontraversijas, dėl kurių, kalbama, nuo jo nusigręžė net ir dalis gerbėjų kurį jie ryžtingai palaikė del “gyvūnų išlaisvinimo” knygos.
Nurodydamas kontraversijas susijusias su Singeriu aš rėmiausi vėlesniais jo darbais, straipsniais ir duotaisiais interviu, o ne jo 1975 metų knyga.
Tuo tarpu gerbiamas Jonas berods necituoja jokių vėlesnių (už kalbamąją knygą) Singerio darbų, bet kažkodėl galvoja, kad aš rėmiausi Singerio klausimu teologais ar Bernardinais, nors nei vieno iš tų šaltinių nei skaičiau nei rėmiausi.
Kalbant apie įvairių kultūrų ir religijų požiūrį į gyvūnus – taip, jis labai įvairuoja. Krikščionybės požiūris į gyvūnus yra pakankamai gruobuoniškas – vartotojiškas, ir tam yra geras pagrindas – kelios eilutės ST pradžios knygoje, kurioje nurodoma, kad gyvūnai yra “sutverti” tam, kad pasitarnautų žmogui. Katalikų bažnyčia laiko, kad žmogus vienintelis turi sielą, o gyvūnai – ne. Jeigu paklausite, ar aš tokiam diskriminaciniam požiūriui pritariu – žinoma, ne.
Tačiau pakankamai žiauriai su gyvūnais elgiamasi ir Kinijoje, kuri šiai dienai yra kone 90 proc sekuliari ir su kuo jau kuo, o su krikščionybe niekaip nesiejama.
Geresnį elgesį su gyvūnais berods stebime budizmo, džainizmo ir hinduizmo kultūrose. Ir tai nenuostabu – jie tiki, kad žmogaus siela gali inkarnuotis į gyvūnus ir atvirkščiai , o nemažai rūšių netgi laikomos šventomis.
Indijoje vartojama labai mažai mėsos ir vegetarizmas siekia 20-40 proc, tai rodiklis kuriam net iš tolo neprilygsta jokia kita man žinoma kultūra.
Mano užuomina apie abortų temą iš viso nebuvo siejama su Singeriu, rėmiausi skaitytais įvairiais įvairiais filosofiniais straipsniais sekuliaria tematika. Deja neišsaugojau nuorodų, todėl dabar rekonstruoti tas žinias bus gana sunku.
O dėl Singerio turėdamas laiko surinksiu ir pateiksiu informaciją, kadangi tikrai nesirėmiau jokiais teologais ar bernardinais, o naujesniais paties Singerio darbais.
Jonas Mačiulis :
2021-04-06 12:16
Sutinku, kad polemikos įkarštyje Peteris Singeris galėjo parašyti ir šokiruojančių dalykų. Tai, kaip Singerį apibūdina, pavyzdžiui, Wikipedia, yra svarbus ir dažnas jo kūrinių, ypač viešų pasisakymų, stiliaus elementas. Bet, metant tokius epitetus, kaip fašistas, pasaulinio lygio mąstytojui ir veikėjui, reikia tai pagrįsti nagrinėjant konkretų jo kūrinį. Kitaip vis tiek atrodys, kad kartoji mintis jo priešininkų, kuriuos įvardyti savo ruožtu taip pat privalu. Tuo labiau, kad Andriaus pirmojo komentaro dėstymo logika yra religinė: kritikuojamas Singerio postulatas „Etika neprivalo remtis kokia nors religine tradicija“. Ir susidaro įspūdis, kad komentare atmetama pagrindinė filosofo mintis – mes visi, gyvūnai ir žmonės, – kilę tos pačios natūraliosios evoliucijos procese. Mus visus jungia tie patys pojūčiai ir instinktai. Nėra jokios aukštesnės jėgos, kuri žmogui būtų davusi nemirtingą sielą ir iškėlusi virš visų. Todėl gyvūnai negali būti už moralės ribų, o žmogus – už gamtos ribų. Andriaus komentare nieko nebekeičia ir sakinys „Nesakau, kad dėl to reikia griebtis religijų (jos visos šiais laikais skamba naiviai ir nėra vertos mąstančio žmogaus dėmesio)“.
Peterio Singerio „Gyvūnų išlaisvinimas“ – etaloninis mąstytojo kūrinys, jis ne vieną kartą buvo leidžiamas anglų kalba, išleistas ir daugeliu kitų kalbų. Į lietuvių kalbą verstas iš angliškojo 2015 metų leidimo. Todėl nėra ko nuogąstauti, kad veikalo mintys neatspindi Singerio dabartinės pasaulėžiūros. Priešingai – naujuose leidimuose, ypač pratarmėse jis vienaip ar kitaip atsako savo oponentams.
Andrius žada įsigilinti ir į kitus Singerio kūrinius. Sveikintinas noras. Tik svarbu, kokius akinius skaitydamas jis užsidės.
Andrius :
2021-04-06 16:55
Gerbiamas Jonai,
Prisipažįstu, kad polemikos įkarštyje aš irgi kartais galiu kažką aštriau pasakyti ar pasivadovauti emocijomis, asmeninėmis simpatijomis / antipatijomis. :)
Tačiau niekada, pabrėžiu, NIEKADA nerašau ‘išvirkščiai’ negu galvoju ir su kažkokiomis klastingomis “užkulisinėmis” mintimis.
Tuo atveju, kai parašiau “Etika neprivalo remtis kokia nors religine tradicija, ji gali būti sukonstruota loginiu būdu”, – tai įrodinėja Peteris Singeris” – viso labo konstatavau faktus apie Singerio poziciją, o ne norėjau pasakyti, kad šių dienų etika vis dėlto GALI sėkmingai remtis kuria nors religine tradicija. Mano vėlesnis teiginys “Nesakau, kad dėl to reikia griebtis religijų (jos visos šiais laikais skamba naiviai ir nėra vertos mąstančio žmogaus dėmesio)” yra nuoširdus ir galiojantis. Nežinia kokiu pagrindu tą teiginį norite atmesti. Mano kritika buvo nukreipta ne prieš evoliuciją ir ne prieš moralų (humanišką) elgesį su gyvūnais. Mano kritika buvo nukreipta prieš utilitarizmą, kuris matematiškai bando suskaičiuoti esamojo momento jusles (ignoruodamas individo potencialą) ir tuo pagrindu bando sukonstruoti universalią etiką.
Singerio nei vadinau, nei tapatinau su fašistais. Apie vieną Singerio samprotavimą parašiau; “Šioje vietoje Singeris priartėja prie 1940-ųjų nacistų”, tuo atveju buvo kalbama tik apie vieną jo filosofijos aspektą, būtent, apie siūlymą taikyti eutanaziją neįgaliems kūdikiams.
Būtent šis viešas siūlymas buvo labai jautriai priimtas ir sukėlė protestų bangą Vokietijoje. Ir ne, tai nebuvo kažkoks jo “viešų pasisakymų stiliaus elementas”, tai buvo konkretus pasiūlymas, pasakytas ir pakartotas. Šio pasiūlymo tikriausiai nerasime knygoje “Gyvūnų išlaisvinimas”, nes tema visiškai kita. Jokiu būdu neteigiu, kad knyga “Gyvūnų išlaisvinimas” prieštarauja dabartinėms autoriaus pažiūroms, bet tiesiog ši knyga, tikriausiai, jų visų pilnai neapima.
Kontraversišku Singerį įvardino ne vien Wikipedia. Tinklapis ”Thebestschools.org” kuris ir sudarė 50 žymiausių ateistų sąrašą, apie jį rašo: “Born in Melbourne, he is one of the world’s most controversial philosophers” ir taip pat: “We believe his blend of philosophical sophistication, extremism, and high public profile makes him the most formidable living atheist in the world.”
Atkreipčiau dėmesį į pavartotus epitetus “controversial” ir “extremism”; įdomu kas jais turėta galvoje šiuo atveju.
Ir dar kartą paprašysiu, nežiūrėkite į mano komentarus per kreivus akinius ir neieškokite ten kažkokių įmantrių „užkulisinių“ prasmių, kurių ten nėra. Tą kritiką, kurią turiu galvoje, visada išsakau atviru tekstu.
Išsamią apžvalgą apie Singerio kūrybą / veiklą su nuorodomis galėsiu pateikti, tik prašau duokite man šiek tiek laiko.