Autoriaus archyvas
-
Šiuolaikinio mokslo pasiekimų ateistinė reikšmė
31 Gru 2020Šiandieninė bažnyčia nebegali nekreipti dėmesio į mokslo pasiekimus. Svarbiausius iš jų, turinčius pasaulėžiūrinę reikšmę, ji stengiasi pagrįsti teologiškai. Neneigdami pačių mokslo faktų, teologai juos ima interpretuoti religinės pasaulėžiūros plotmėje. Absurdiškus biblinius pasakojimus, pavyzdžiui, apie pasaulio sukūrimą, tikėjimo adeptai, nepaisydami savo pačių teiginio, kad tai yra „dievo žodis“, vis dažniau aiškina taikydamiesi prie šiandieninio žinių lygio. Nors, jų teigimu, bibliniai tekstai buvo apreikšti anų laikų žmogui, tačiau jų tiesos, esą, turi universalią prasmę. Dieviškoji dvasia kalbėjusi per apreiškimus, pranašystes, stebuklingus regėjimus, sapnus, nes nebuvę įmanoma kitaip išaiškinti sudėtingų dalykų, reikėję derintis prie tuomečio žmonių pasaulėvaizdžio ir supratimo. Šiais laikais apsiskaitę ir išsilavinę žmonės,…
-
Kodėl aš ateistas? (Raimundas Skipitis)
14 Kov 2020Siūlomi įvairiausi pasaulio pažinimo būdai, tačiau iš tiesų mokslas yra vienintelis būdas pažinti realų pasaulį. Jis atsako į klausimą: „Kaip pasaulis veikia?“ Religija prisiskiria sau teisę atsakyti į kitą klausimą: „Kodėl pasaulis yra toks?“ Tačiau ar atsako? Papasakosiu apie savo pasaulio pažinimo kelią. Dar ankstyvoje vaikystėje užduodavau klausimą savo mamai: „Kodėl šviečia Saulė?“. O mama atsakydavo: „Dievulis uždegė Saulutę, kad vaikučiams būtų gera…“ Pradžioje tiek ir užteko. Pasaulis atrodė šviesus ir nerūpestingas. Mūsų šeima buvo religinga, ir mums, vaikams, buvo diegiamas religinis tikėjimas. Tačiau tada buvo socializmo laikai, vyko kova prieš bažnyčią ir mistifikacijas, tad viešumoje tikėjimą teko slėpti. Vaikus tėvai…
-
Mokslas ir religija: terminai ir sąvokos
19 Lie 2019Ilgus amžius žmogaus pasaulėžiūra formavosi religinės mitologijos įtakoje. Naują žinių lygį atnešė mokslas. Nors daugelis garsių mokslininkų buvo kilę iš religinės aplinkos ir laikė save tikinčiais, besiformuojantis pasaulio suvokimas mokslinių žinių pagrindu ėmė vis labiau skirtis nuo šventraštinio pasaulėvaizdžio. Tačiau ir šiandien dar galima išgirsti sakant, jog daug mokslininkų tiki į dievą ir kad mokslas neprieštarauja tikėjimui. Gal tam tikra prasme ir neprieštarauja, kaip, pavyzdžiui, matematika – poezijai arba elektronika – baletui(?!). Bet panagrinėkime šį klausimą tiksliau ir išsamiau. Pagrindinis skirtumas tarp mokslo ir religijos yra tas, kad religinių žinių šaltinis yra mistinis. Tai apreiškimai, pranašystės, sapnai,…
-
Mąstant apie „juodąsias skyles“ ir Notre-Dame de Paris
18 Bal 2019Jeigu ateizmas, kaip sako jo priešininkai, yra toks pat tikėjimas, kaip ir religija, tai kodėl ateistai nestato savo šventovių? Lietuvos etnokosmologijos muziejus Ateizmo įkvėpėja yra religija. Ateizmas – tai atoveiksmis teologijai. Ar gali būti sukurta bažnyčia, kuri skirta pasakyti, kad dievo nėra? Arba – teatras, skirtas teatro kritikai, arba – stadionas, skirtas nesidomintiems sportu? Esant visuotiniam religingumui, ateizmas – revoliucinga idėja. Tačiau jeigu religingumas išnyktų, tai ir ateizmas netektų prasmės. Tačiau kol įvairiausi tikėjimai tarpsta, tai abejonei ar jų neigimui vietos yra. Šiandienos pasaulį sukrėtė du reikšmingi įvykiai, vienaip ar kitaip verčiantys pagalvoti apie tikėjimą į dievą. Tai „juodosios skylės“…
-
Perskaičius kunigo Algirdo Toliato pamokslų knygą „Žmogaus ir Dievo metai“
19 Rgs 2017Kiekvienam autoriui ir kūrėjui yra malonu išgirsti bendraminčių pagiriamuosius žodžius, teigiamus kritikų vertinimus ar gerbėjų džiugesį. Jie įkvepia ir skatina kūrybines galias. Tačiau, kokią „šventą tiesą“ autorius beskleistų, ko gero, niekas neprivers griežčiau ir kritiškiau įvertinti savo pažiūrų ir kūrybos, kaip išsakytas kritinis žodis ar pokalbis su kitaip galvojančiu. Į bažnyčias pasiklausyti pamokslų ateina ne vien tikintieji, bet ir abejojantys, ir kitaminčiai, kurie galbūt neturi galimybės viešai pareikšti savo abejonių ir pažiūrų. Kiekvienas kunigas tikriausiai tą jaučia ir vienaip ar kitaip polemizuoja su kita nuomone. Vienas gal tampa arogantišku ir karingu šventyklos šeimininku, „triuškinančiu“ priešininkus pakeltu tonu ir iš anksto…