Siūlomi įvairiausi pasaulio pažinimo būdai, tačiau iš tiesų  mokslas yra vienintelis būdas pažinti realų pasaulį. Jis atsako į klausimą: „Kaip pasaulis veikia?“ Religija prisiskiria sau teisę atsakyti į kitą klausimą: „Kodėl pasaulis yra toks?“ Tačiau ar atsako?

Papasakosiu apie savo pasaulio pažinimo kelią.

Dar ankstyvoje vaikystėje užduodavau klausimą savo mamai:  „Kodėl šviečia Saulė?“. O mama atsakydavo:  „Dievulis uždegė Saulutę, kad vaikučiams būtų gera…“  Pradžioje tiek ir užteko. Pasaulis atrodė šviesus ir nerūpestingas.

 Mūsų šeima buvo religinga, ir mums, vaikams, buvo diegiamas religinis tikėjimas.  Tačiau tada buvo socializmo laikai, vyko kova prieš bažnyčią ir mistifikacijas, tad viešumoje tikėjimą teko slėpti. Vaikus tėvai slapta rengdavo sakramentams ir draudė mokykloje prasitarti apie bažnyčios lankymą. Pavyzdžiui, mane, 10-ies metų berniuką, pirmai komunijai kaime per vasaros atostogas rengė klebonijos patarnautoja.

Taip mano pirmos komunijos mokytoja tapo tada dar mažai kam žinoma vienuolė. Tik po daugelio metų sužinojau, kad apie 1970-uosius metus buvau garsios kovotojos už žmogaus teises ir disidentės Nijolės Sadūnaitės auklėtinis.

Tačiau mano sąmonėje brendo konfliktai. Pirmasis – mokykloje, kai reikėjo apsispręsti dėl stojimo į pionierius. Kelis kartus neva nesuspėjau pasirengti, o galiausiai atsisakiau, motyvuodamas savo religiniu tikėjimu. Buvo triukšmo taip pat penktoje klasėje, bet ir tada likau ištikimas mamos norams.

Greitai atėjo paauglystė, gyvenimas kėlė vis sudėtingesnius klausimus, tačiau nei tėvai, nei bažnyčia nebegalėjo duoti atsakymų. Mano protas reikalavo konkretaus žinojimo, tačiau religiniu tikėjimu pagrįstos „žinios“ jo negalėjo suteikti. Aštuntoje klasėje vienos išpažinties metu susiginčijau su klebonu, būsimuoju vyskupu Juozu Tunaičiu, ir buvau mandagiai „atrištas“ nuo  katalikiško tikėjimo. Nuo tada nebelaikau savęs krikščioniu.

Prasidėjo amžinas konfliktas su mama. Netikėjimą nuolat reikėjo pagrįsti. Priešprieša tęsėsi ir mokykloje, nes principingumas reikalavo nestoti į komjaunimą neturint aiškaus politinio pagrindimo.

Kilo grėsmė atsidurti psichologinėje tuštumoje, kuri galėjo griauti mano tolimesnį gyvenimą… Tačiau taip neatsitiko, kadangi pradėjau intensyviai domėtis mokslu. Mane varė į priekį ne tiktai domėjimasis juo, bet ir atsiradusi galimybė studijuoti ir dirbti moksliniame kolektyve. Galimybė lavinti savo loginius gebėjimus, spręsti intelektinius uždavinius ir patirti kūrybos džiaugsmą.

Šiandien iš tolimos laiko perspektyvos galiu pasakyti, kad tikrai nenusivyliau vietoje tikėjimo iliuzijų pasirinkęs mokslinio gamtos pažinimo kelią.   Moksliniame kolektyve buvo įvairių pažiūrų darbuotojų. Prie kavos puodelio daug kas mėgo demonstruoti savo filosofines žinias ir intelektualumą. Tačiau jų teiginiuose  Dievo idėja pleveno kaip teorinė galimybė, o ne kaip kulto ar nusižeminimo objektas.

Šiandieninė bažnyčia dažnai teigia, kad dauguma praeityje garsių mokslininkų buvo religingi.

Iš tiesų buvo toks laikas, kai mažai kas galėjo prieštarauti visuotiniam religingumui ir visas gyvenimo sritis kontroliuojančiai bažnyčiai. Tačiau nežiūrint to, į pasaulį atėjo žinios, kurios prieštaravo šventraščiui ar dievu pasiskelbusio žmogaus gyvenimo istorijai.

     Darvino natūraliosios evoliucijos teorija suteikė naują požiūrį į biologiją ir atvėrė alternatyvą dieviškojo sutvėrimo versijai.  O astronomija išplėtė Visatos ribas toli už biblinio pasaulėvaizdžio gaubto ribų.

Šiandien į vaikystėje iškeltą klausimą „Kodėl šviečia saulė?“ turiu visai kitą atsakymą. Visų pirma, tai branduolinės energijos virsmų padarinys. Didžioji saulės šilumos dalis keliauja pro šalį – į Visatos platybes. Net ir nedidelė jos koncentracija žemėje būtų gyvybei pražūtinga.  Mūsų žemė skrieja tolima orbita nuo šio karščiu spinduliuojančio dangaus kūno ir yra apsigaubusi stora atmosfera. Dar daug lemtingų sąlygų turėjo susiklostyti, kad mes galėtume atsirasti, egzistuoti ir patirti žmogišką laimę.

Šiandien bažnyčia nebedrįsta liesti gamtos pažinimo problemų ir visą dėmesį sutelkia dvasiniam pasauliui. Bet žmogaus psichologija ir smegenų veikla  taip pat prieinamos moksliniam pažinimui. Ir šioje srityje mokslo išvados  paneigia religinę mitologiją.

Print Friendly, PDF & EmailSpausdinti straipsnį