Įrašai turintys žymę ‘Religinė (tomistinė) sielos samprata’

  • Žodis siela ateisto lūpose

    15 Geg 2020

    Ne kartą nagrinėjantiems ateizmo ir dvasingumo santykį tenka išgirsti, esą, ateistų  pozityviai tariami žodžiai dvasia, siela skamba keistai, nes dvasia, siela yra religijos prerogatyva. Jos yra teologinės sąvokos. Ir iš tikrųjų, jausdami šių žodžių prasmės religinį prieskonį, jų savo leksikone vengia dažnas ateistas. Bet juk kasdieninėje lietuvių kalboje šie žodžiai vartojami ne tik religiniame kontekste. Štai, pavyzdžiui, liaudies posakiai:  Dažnai lopytas rūbas švarią sielą dengia; Tikroji laimė esti sielos ramybėje; Akys yra sielos veidrodis; Vanduo kūną, o ašaros sielą plauna; Sielą skauda. Žodis siela, matyt, šiuose posakiuose žmonių suprantamas taip, kaip jis apibrėžiamas Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne: „Siela – tai vidinis psichinis žmogaus pasaulis, jo sąmonė, jausmai, išgyvenimai“.…

    Skaityti toliau »