Zbigniew Religa: Aš esu ateistas
20 Penktadienis Sau 2017
Autorius: Jonas Mačiulis
Žymos: ateistas ir mirtis, dekalogas, tolerancija ir ateistiniai įsitikinimai
Zbignevas Religa (Zbigniew Eugeniusz Religa, 1938–2009) – įžymus lenkų kardiochirurgas, mokslininkas, pedagogas, visuomenės ir politikos veikėjas, buvęs kelias kadencijas Lenkijos Respublikos parlamento nariu, dirbęs šios šalies Sveikatos apsaugos ministru Kazimiero Marcinkievičiaus (Kazimierz Marcinkiewicz) ir Jaroslavo Kačinskio (Jarosław Kaczyński) vyriausybėse, prezidentaujant Aleksandrui Kwašnievskiui (Aleksander Kwašniewski) ir Lechui Kačinskiui (Lech Kaczyński).
Spausdiname Z. Religos interviu dienraščiui „Dziennik“, išplatintą France-Presse Agentūros. Mokslininko atsakymai yra įdomūs ir aktualūs. Jame keliamos problemos dažnai iškyla vyresnio amžiaus žmonėms ir neretai išsprendžiamos religijos naudai. Religos interviu verčia susimąstyti ir kitais klausimais – tolerancijos, pasaulėžiūrinio ugdymo šeimoje ir pan. Gal ne visi mokslininko ir politiko atsakymai mums atrodys priimtini. Pasidalinkime savo nuomone. J.M.
Dziennik“: Ar vis dar nebijote mirties? Ar reikia būti gydytoju, kad susitaikytum su mirtimi?
Zbigniew Religa: Reikia būti žmogumi, kuris šį klausimą yra apmąstęs. Mano mintis yra paprasta: nėra žmogaus, kuris nemirtų. Įskaitant popiežių. Kadangi mirtis yra neatšaukiama ir negrįžtama, tada nėra ko jos bijoti. Kiekvienas iš mūsų turi mirti. Jūs taip pat. Man mirtis yra nebūtis, mirtis – kaip sapnas. Aš sau tai aiškinu tokiu pavyzdžiu. Turėjau labai mėgstamą vietą pasaulyje – Žaliojo Kyšulio salas. Susižavėjau jomis dar tada, kai jose nebuvo visų tų viešbučių, turistų būrių, triukšmingų renginių, o aš galėjau gaudyti žuvį. Bet manęs dabar tose Salose nėra. Aš jose negyvenu ir jau nebegyvensiu. Tas pats pasakytina ir apie kitas vietas pasaulyje. Natūralu, kad vieną dieną aš nebegyvensiu ir čia.
Ar Jūs nepagalvojate, kur būsite, kai Jūsų nebebus čia?
– Aš nebesvarstau, aš žinau, kur būsiu. Žemėje.
Aš suprantu, kad galima būti ateistu, kai esi jaunas, sveikas, pasaulis gražus, ir viskas dar prieš akis. Bet kuo arčiau pabaigos, tuo turbūt daugiau klausimų apie tai, kas bus toliau.
–Aš jaučiuosi atvirkščiai. Esu dar tvirčiau įsitikinęs ateistas.
Kada Jūs buvote labiau linkęs tikėti antgamtinėmis jėgomis?
-Esu kilęs iš katalikų šeimos. Buvo toks metas mano vaikystėje, kai aš tikėjau į Dievą. Vėliau aš pradėjau galvoti apie tai, ir štai šių apmąstymų išdava – aš nustojau tikėti į Dievą. Bet turiu aiškiai pasakyti: aš nesu karingas ateistas. Man atrodo, kad esu tolerantiškos asmenybės pavyzdys. Mano vaikai buvo auklėjami taip, kaip patys norėjo. Jei norėjo lankyti religijos pamokas, tai galėjo. Aš nedraudžiau. Tiesą sakant, aš niekada tuo klausimu nekalbėjau su jais, aš daviau jiems visišką teisę pasirinkti.
Ir ką pasirinko?
– Man atrodo, kad ateizmą, nors galbūt ne taip motyvuotai, kaip aš, nes jų galvose vis dar sukasi kažkokie klaustukai. Savo vaikus jie auklėja taip pat. Bet jeigu jūs galvojate, kad mūsų požiūriai suartės dabar, prieš mano mirtį, ir aš pakeisiu savo pažiūras tikėjimo klausimais, tai labai klystate. Aš nematau jokių priežasčių, dėk kurių turėčiau keisti savo pažiūras. Esu dar labiau įsitikinęs ateistas. Tačiau tai yra mano privatus reikalas. Niekada to viešai neafišavau.
Tai kokiu etikos kodeksu Jūs vadovaujatės? Krikščionys turi Dešimt Dievo įsakymų, o Jūs?
– Dekalogą, kuris turi keletą tūkstančių metų, priima didžioji pasaulio žmonių dalis, taip pat ir aš. Bet tai neturi nieko bendra su religiniu tikėjimu. Nereikia būti tikinčiam, kad prisilaikytum dekalogo. Manau, kad jo principų aš prisilaikau labiau, negu kai kurie tikintieji. Aš visiškai juos priimu. Nėra taip, neva ateistui viskas leista, nes, esą, jis jokių normų nėra saistomas. Gyvendamas tarp žmonių, negali būti jiems neįsipareigojęs. Dėl jų , o ne dėl religinių priežasčių, aš priimu dekalogą.
Ar Jūs nepripažįstate stebuklų? Dievo rankos?
– Ne. Gyvenimo stebėjimas ir gydytojo patirtis įtikino mane, kad Dievas neegzistuoja.
Ar matėte išgijimo stebuklų?
– Netgi jei aš mačiau dalykų, kurių negaliu paaiškinti, aš netikiu, kad juos padarė force majeure. Manau, kad aš negaliu jų paaiškinti dėl to, kad mano žinios ribotos.
Iš: Dziennik / Polub WP Wiadomości (http://wiadomosci.wp.pl/kat,1342,title,Religa-utwierdzam-sie-w-przekonaniu-ze-Boga-nie-ma,wid,10523341,wiadomosc.html?&ticaid=11842).
5 komentarai
V. B :
2017-01-22 17:13
Zbignevas – gerai. Tik neaišku, kodėl jis toks pasyvus ir abejingas net savo vaikų pasaulėžiūrai. Kunigai ne tokie. Jie tik ką gimusius vaikus jau padaro katalikų bažnyčios nariais (gerai dar, kad į kokią nors partiją neįrašo).
Citata :
2017-01-23 14:28
Zbignevas, sakydamas “aš būsiu žemėje”, buvo ne visai tikslus. Kam gąsdinti moterėles? Žemėje atsiduria tik mirusiųjų palaikai. “Visi žmogaus darbai sudūlėja ir tas, kuris juos padarė, su jais į nebūtį nueina” (Šventasis raštas, Siracido 14, 19).
Kodėl šio “DIevo žodžio” nematė jo “Sūnus” ir net dabar praleidžia pro akis kiti “avinėliai” ir “avelės”, nors jo teisingumą patvirtina VISI FAKTAI?
Toks jau krikščioniškas “kuklumas” – jiems vieno gyvenimo neužtenka.
Ateistas :
2017-01-31 14:05
Mūsų sąlygomis, – ir Lenkijoje, ir Lietuvoje, ir turbūt ne tik jose,– reikšminga, kai iškili asmenybė, užimanti aukštas pareigas bei padėtį visuomenėje, deklaruoja savo ateistinį nusistatymą. Tai liudija ne tik šios asmenybės pasaulėžiūrą, bet ir pilietinę drąsą, tvirtą moralinį stuburą. Prabilti apie savo ateizmą vieningai religiją garbinančiame chore ne taip jau paprasta.
Bet, kad ir labai gaila, turime pripažinti, kad tuose pasisakymuose dažnai yra tam tikro prieštaringumo, reveranso religijai.
Tai dažniausiai, kaip ir Zbignevo Religos interviu, Dekalogo, kaip moralės pagrindo, išaukštinimas ir savo ateistinės pozicijos pažeminimas, sakant, kad jis nesąs kovingas ateistas. Iš pirmo žvilgsnio šie abu teiginiai atrodo priimtini ateistams. Tačiau atsiminkime, kad ateistas, sakydamas, jog jo moralės pagrindas – Dekalogas, turi užmiršti, kad Dekalogo pirmasis įsakymas skelbia: „Neturėk kitų dievų, tik mane vieną“. Ir tik nuo ketvirto išvardijami grynai doroviniai įsakymai, kuriuos tikintieji kildina iš pirmojo. Ateistai gi moralės šaltinio ieško realiame gyvenime, žmonių tarpusavio santykiuose, o ne dievuje, kurio egzistavimo nepripažįsta. Taigi, kai ateistas sako:„Mano moralės pagrindas – Dekalogas, išeina nonsensas.
O ką reiškia tvirtinimas „Aš nesu kovingas ateistas“? Gal tolerantiškumą kitaip manantiems? Gal derinimąsi prie vyraujančios religijai palankios visuomeninės nuomonės? Mano manymu, kovingumas ir tolerantiškumas neprieštarauja vienas kitam. Gerbti kitų pažiūras nereiškia atsisakyti ginti ir skleisti savąsias.
Kss? :
2017-02-01 11:17
Zbignevas teigia, kad Dievas neegzistuoja. Tartum jis tai žinotų. Koks Dievas? Kas jis? Jeigu Dievas suprantamas kaip Būties esmė arba kaip Aukščiausia energijos forma (t. y. kaip Multivisatos evoliucijos jėga), jį paneigti neįmanoma. Kas yra pasaulio raidos šaltinis, jei ne Dievas? Kas yra subjektyvusis “aš”? Kodėl visa tai yra? Nežinant atsakymo į fundamentalius pasaulėžiūros klusimus, ateistams nederėtų taip kategoriškai teigti.
Ateistas :
2017-02-06 12:39
Betgi Jūs , gerbiamas Kss, teigdamas, kad dievas yra energijos forma, slypinti multivisatoje, pats neigiate dievo, kaip anapusinės, antgamtinės būtybės, egzistavimą. Be to, ateistai, besiremiantys mokslu, niekada nekelia klausimo apie dievą kaip pasaulio raidos šaltinį. Tai teologinių spekuliacijų sritis. Ateistai tik parodo tokių spekuliacijų ydingumą.