Rytis. Kodėl aš ateistas?
28 Šeštadienis Gru 2019
Autorius: administratorius
Žymos: ateistinė pasaulėžiūra ir gyvenimo prasmė, ateistinis apsisprendimas ir laikysena, Yuval Noah Harari
Nuoširdi Ryčio išpažintis, manau, sujaudins ir sudomins mūsų skaitytojus, pakvies juos pasidalinti savo mintimis ir išgyvenimais. Rytis – slapyvardis. Tikroji autoriaus pavardė – svetainės administratoriui žinoma. J.M.
2019 m. gruodžio 22 d., sekmadienis 21:49
Laiškas svetainei „Ateizmas ir ateistai“
Iš pradžių norėčiau pasakyti, jog nusprendžiau likti anonimišku ne dėl to, kad gėdijuosi būti ateistu, bet dėl kitų, asmeniškesnių, priežasčių, kurias rasite perskaitę tekstą. Būdamas 31 metų amžiaus, atvirai ir nuoširdžiai deklaruoju visiems, kam įdomu, savo nereligingumą ir nematau tame nieko bloga. Žmogus yra laisvas rinktis.
Gimiau ir užaugau mažame kaimelyje prie pasienio ruožo su Kaliningrado sritimi. Tėvai nebuvo religingi, ir aš neaugau griežtomis religinėmis dogmomis paremtoje šeimoje. Bet kitaip buvo su mano senoliais, ypač senele ir prosenele. Pastaroji mane mokė poterių ir bendrais bruožais aiškino šventąjį raštą. Mano močiutė jau buvo laisvesnių pažiūrų. Vieną kartą jos išsakyta mintis, jog „jei dievas yra visur, kam tada eiti melstis į bažnyčią“, man pravėrė pandoros skrynią, kuri buvo pilna įvairiausių klausimų. Nesu iki galo išklausęs katechizacijos kurso bažnyčioje, nes augant ir bręstant man tokios temos pasidarė nuobodžios ir nebeaktualios.
Augau, brendau ir … „pribrendau“… Tapau priklausomas nuo alkoholio. Ieškodamas pagalbos, atsidūriau religinėje reabilitacinėje bendruomenėje, kur vėl kaktomuša susidūriau su religiniu tikėjimu ir jį puoselėjančiais priklausomais žmonėmis. Jiems maldos ir savęs „aukojimas“ dievui, esą, padėjo išlipti iš alkoholio ar narkotikų liūno. Ši fikcija palietė mane. Nors ir abejodamas pradėjau stengtis įtikėti, praktikuoti maldą ir vaikščioti į bažnyčią. Bet žinote tą jausmą, kai ką nors darai ir viduje kažkas kirba, jog čia ne viskas taip, kaip atrodo…
Nors išėjęs iš tos bendruomenės bei gyvendamas visuomenėje, toliau lankiau kitus dvasinę praktiką propaguojančius susirinkimus, geriau žinomus kaip „Anoniminiai alkoholikai“, man nedavė ramybės nuojauta, jog viskas ne taip… Ten propaguojama taisyklė, jog dievas neturi nei religijos, nei rasės, o yra kažkokia aukštesnė jėga, man padėjo palaipsniui pakilti ir pamatyti vaizdą iš viršaus. Galutinį tašką mano religiniame tikėjime ir daugtaškį ateizme padėjo kultūrologo Yuval Noah Harari knyga „Sapiens: glausta žmonijos istorija“. Šioje knygoje radau atsakymus į klausimus: kas yra religija? Tikėjimas? Kaip šis reiškinys atsirado? Kokios buvo jo priežastys ir pasekmės?
Šios pakilimo bangos vedamas pradėjau ieškoti, su kuo galėčiau pasikalbėti man rūpimais klausimais, ir susipažinau su Jonu Mačiuliu, kuris man davė vertingos informacijos, o, svarbiausia, suvokiau, jog taip mąstau ne aš vienas, jog turiu bendraminčių. Šiandien esu ne tik blaivas fizine prasme, nes nevartoju alkoholio, bet ir dvasiškai – blaiviai vertinu mūsų kultūroje skleidžiamą propagandą apie tikėjimą, religiją ir dvasingumą. Lankau tuos pačius A.A. susirinkimus, bet netikiu nei amžinu gyvenimu, nei kad žmogus turi nemirtingą sielą ar dvasią.
Alkoholis iš manęs atėmė socialinius gebėjimus, ir kad juos susigražinčiau, turiu bendrauti su tokiais pat kaip aš. Tai ir yra didžioji A.A. draugijos paslaptis, o ne „dieviškoji apvaizda“ ar dar kažkas. Mirties bijau, bet tikrai nenoriu gyventi amžinai. Mane tenkina mintis, kad užgesiu kaip elektros lemputė, kuri išsieikvojo atlikusi savo vaidmenį, šviesdama ir lengvindama žmonių gyvenimą. Džiaugiuosi gyvenimu čia ir dabar. Pripažįstu, jog nežinau visko, bet stengiuosi sužinoti kuo daugiau ir įsiklausyti į įvairiausius patarimus. Bloga patirtis – taip pat patirtis! Netikėjimas į dievą mane išlaisvino, mokausi priimti visus homo sapiens tokius, kokie jie yra, nesvarbu rasė, lytis, lytiškumas, tikėjimas, tautybė. Visi esame palikuonys tų medžiotojų ir rankiotųjų, klaidžiojusių prieš tūkstančių tūkstančius metų po mūsų žemę.
Nekariauju su tikinčiaisiais ir jiems neįrodinėju savo tiesos. Nenoriu nusileisti iki jų lygio. Džiaugiuosi, jog ateistų daugėja tarp jaunų žmonių globaliu mastu. Reikia laiko, nes tikėjimas įsigalėjo ne per vieną šimtmetį, tai ir mūsų idėjos turi turėti laiko, kad prasiskintų kelią. Tikiuosi – mano tekstas bus įdomus ir naudingas išgyvenantiems pasaulėžiūros lūžį. Svarbiausia žinoti, jog esi ne vienas, ir nebijoti apie tai šnekėti.
Tinklapio „Ateizmas ir ateistai“ pradžioje yra labai paprasta, tačiau daug pasakanti Gėtės citata: „Gyvenimo prasmė – pats gyvenimas“. Verta į ją įsiklausyti. Gyvenimas – tik vienas, ir mūsų laikas jame labai ribotas, todėl išnaudoti jį reikia prasmingai, nesigainioti fėjų ir vienaragių, geriau, sakykim. prisidėti prie klimato kaitos mažinimo ar jūsų bendruomenėje esančio vaikų darželio renovacijos. Viskas mūsų pačių rankose.
Ačiū, kad perskaitėte, o gal ir atsiliepsite. Rytis
11 komentarų
Virginijus :
2019-12-28 18:26
Sveikas, kolega. Gyvenimui turinio suteikia ir Harrari darbai
Js :
2019-12-28 21:17
Galima pasikliauti sveiku protu. O jei ieškai svaigalų, renkiesi iliuziją ar pasaką, anot H. Radausko. Pasakos, kuria tikėtume, dažnam žmogui reikia. Mano pasaka, užpildanti mano Mamos projekte religijai skirtą vietą, užėmė menas. Bachas, Bethovenas, Mocartas. Čaikovskis, Rachmaninovas, Mahleris, Orfas ir tt. Ir ne tik muzika – ir poezija, ir dailė, ir teatro magija…
Darius :
2019-12-28 22:43
O kaip mane užkniso tie anonimai su savo dievais 😬😀😀 Teko meluoti einant 12 žingsnių, kad tikiu ir meldžiuosi. Jie visiški fundamentalistai. Rekomenduoju paskaityti dar ir “Dievo iliuziją”. Nereali knyga. Yra nemokamai pdf., Google padės surasti.
Rytis :
2020-01-18 20:33
Sveiki,džiaugiuosi jog mano tekstas sulaukė dėmesio. AA draugijoje nemeluoju,jog esu ateistas ir todėl jų programos nuostatos man nėra pilnai priimtinos. Tiesiog vaikštau ten,kad pabedraučiau su tokiais pat kaip pats. Gaila,kolkas nėra susikūrusios grupės ateistams. O pagrindiniai tokių grupių rėmėjai yra dvasininkai ir jų bendruomenės, nes dauguma patalpų ,kuriose vyksta susirinkimai,yra parapijų namuose ir nuoma yra prieinamesnės kainos. O palaikymo iš kitur sunku tikėtis, nes kolkas priklausomybė vis dar tabu mūsų visuomenėje.
Raimundas :
2019-12-30 16:33
Galima ir pasvarstyti.
Priklausomybės nuo alkoholio, kaip ir bet kurios kitos žalingos priklausomybės visada žmogui verta atsikratyti. Tačiau tikrai neverta vieną priklausomybę pakeisti kita, pavyzdžiui religine.
Pats ateizmas neturi savyje vienijančios idėjos. Jis veikia kaip pasipriešinimo reakcija prieš kurią nors teo-istinę religiją. Tačiau jeigu religija išnyktų, tai išnyktų ir ateizmas. Pavyzdžiui, jeigu nebūtų teatro, tai nebūtų ir teatro kritikos. Nebūtų straipsnio, – nebūtų ir komentaro. Mūsų atveju nebūtis negresia, nes religijos pasaulyje plinta dideliais tempais, savo pasekėjus skaičiuoja milijonais ir milijardais, todėl ir ateistinis judėjimas dar ilgai turės veiklos.
Religija be prievolių ir nuolankumo gali žmogui pasiūlyti “dvasinio peno”. Bažnyčia veikia “pyrago ir botago” principu. Už meilę ir ištikimybę šiame gyvenime galima pasisemti istorinio meno, muzikos, filosofijos malonių, o nepalyginama gausa žadama po mirties. Už netikėjimą gresia nuobaudos, pašalinimas iš bendruomenių, visuotinė panieka, o po mirties – pragaro kančios, amžina ugnis ir užmarštis. Tikintieji dažnai net į kapus amžinam poilsiui nenorėdavo įsileisti bedievio…
O ką galėtų pasiūlyti ateizmas?
– Minties, kūrybos, idėjų, gamtos pažinimo – Laisvę!
– Laisvę – nuo nepagrįstų iliuzijų ir prietarų. Žinojimo, logikos ir argumentų viršenybę prieš nepagrįstą tikėjimą. Prasmės suradimą – realioje tikrovėje. Tačiau ar kiekvienas esame pajėgus būti laisvas ir savo likimo šeimininkas?
Karuža J. :
2020-01-09 11:43
Gerbiu žmones, kurie sugebėjo atsikratyti alkoholinės ar kitokios priklausomybės, bet dar labiau gerbiu tuos, kurie, patekę į šią situaciją, atspirties taško ieško pačiame žmoguje, jo santykiuose su kitais žmonėmis, kuriems nepriimtina religinė priklausomybė vietoj ką tik turėtosios.
Netariu blogo žodžio ir kunigams, kurie imasi sunkaus darbo organizuodami priklausomybių turinčių žmonių globą. Bet jų metodai beveik be išimties remiasi religinėmis prielaidomis. Jie dažniausiai nesusimąsto, kad brukdami religiją, klupdydami, jie žemina žmogų, sukelia jo vidinį nepasitenkinimą ir apmaudą ir taip jį žlugdo morališkai. Todėl gerbiu tuos, kurie sugeba visai tai psichozei atsilaikyti.
Kodėl negalėtų šių svarbių „išblaivinimo“ stovyklų, grupių organizavimo imtis valstybės, verslo, labdaros organizacijų remiami pasauliečiai, kitomis, ne religinėmis, vertybėmis padedantys žmogui. (Aš čia nekalbu apie gydymo įstaigas, kurių uždavinys kitas). Prie tokių grupių atsiradimo neprisideda ir žiniasklaida. Ir spaudos puslapiuose, ir televizijos ekranuose vis adoruojamos kunigų vadovaujamos stovyklos. Gerai dar kad kunigų, o ne kažkokių religinių fanatikų, peršančių religiją kaip panacėją nuo šios žmogų apnikusios negandos.
vfffff :
2020-02-03 21:13
bergzdzias darbas jusu. ateistai gimsta ir mirsta su devo kvailom idejom. o Dievas kaip yra taip yra ir bus…
Rasa :
2020-02-04 16:40
Is kokio urvo tamsta vfffff ir tikriausiai rrr islindote?Jus jau man visi atleiskit, bet manau,kad religiniams fanatikams cia ne vieta.
Toks pat anonimas :
2020-02-08 17:33
vfffff (ar rrr) – ne tik fanatikas, bet ir neraštingas. Jei būtų kitaip, jis rašytų ne „Dievas yra ir bus“, o „vis yra tikinčių į dievą“. Juk net katalikiškose maldose sakoma: „Tikiu į Dievą Tėvą….“. Ateistai neužsiima tuščiu svarstymu, egzistuoja tas tikinčiųjų įsivaizduojamas dievas ar ne. Jie analizuoja „tikėjimo į dievą“ priežastis ir tikinčiųjų argumentus. Ir randa tas priežastis ir tų argumentų spragas, nes vadovaujasi ne emocijomis, o mokslu, istorija, logika.
AŠ ESU :
2023-04-11 9:43
žmogus perskaitė “kultūrologo” Yuval Noah Harari knyga „Sapiens: glausta žmonijos istorija“ ir nubraukė tūkstantmečių išmintį, tiesiog išmetė į šiūkšlyną. Išmetė visus visų konfesijų ŠV. Raštus. O kas yra tas Yuval Noah Harari? Tendencingas žydelis gėjus. Kiap galima remtis jo šališkomis mintimis. Knygą „Sapiens: glausta žmonijos istorija“ galima skaityti tik kaip grožinį romaną, nes ta knyga ir yra šio žanro.
Raimundas :
2023-04-12 0:09
Tūkstantmetė žmonijos istorija pilna ne tik religinių mitų, bet ir blaivaus proto kūrinių!
Nebūtina perskaityti visų teologinių pasakėčių, norint apsispręsti, koks autorius žmogų labiau patraukia, įtikina, yra suprantamesnis, ar labiau atitinka asmeninę patirtį. Jeigu religinė mitologija mažai skaitoma, tai nereiškia, kad ji jau “išmesta į šiukšlyną”. Galbūt į ją bus pažvelgta iš laiko perspektyvos – su nauja patirtimi, gal ji pasitarnaus gilesniam istorijos, arba žmogaus psichologijos suvokimui? O kiekvienam ateistiniam autoriui kabinti “žydelio”, arba “gėjaus” etiketę – neetiška. Be to, straipsnio autorius Rytis dailidės iš Nazareto nevadina nei žydeliu, nei gėjumi !