Tai vieno iš daugelio  angliškų internetinių portalų straipsnių pavadinimų (žr. Stephen Hawking was an Atheist. Here’s What He Said About God, Heaven and His Own Death  / https://www.youtube.com/watch?v=3k7OiaruMpw). O štai portalo El Mundo autoriaus Pablo Jáuregui  straipsnis –  „Styvenas Hokingas, astrofizikas, kuris atsisakė Dievo“. Panašaus turinio straipsnių pastaruoju metu buvo gausu pasaulio  internetiniuose portaluose, su liūdesiu ir skausmu pranešusiuose apie didžiojo mokslininko ir nepaprasto likimo žmogaus mirtį 2018 m. kovo 14 d. Kembridže.

Lietuvos  žiniasklaida, taip pat ir internetinė, irgi daug rašė apie mokslininko mirtį, tačiau jo ateistinių pažiūrų beveik neminėjo, o kartais ta proga pasinaudojo popiežiams pagarbinti. Štai kai kuris televizijos kanalai, išvardiję mokslininko tyrimus, nė neužsiminė apie jo pasaulėžiūrą, o  pateikė informaciją apie jo apsilankymus pas popiežius, kurie tikriausiai šiais vizitais buvo labiau suinteresuoti, negu didysis mokslininkas. Džiugu tik, kad LRT kultūros kanalas parodė 2014 m. Holivudo sukurtą filmą „Visko teorija“ apie šį genijų.

 S.Hokingo svarbiausios mokslinių interesų sritys – juodųjų skylių, reliatyvumo teorijos, pasaulio begalybės erdvės ir laiko atžvilgiu tyrimai. Svarbiausia jo išvada, jog visata sutvarkyta pagal nesikeičiančių taisyklių rinkinį, kurį atskleidus galima būtų paaiškinti visus visatoje vykstančius procesus.

S. Hokingas parašė keletą jį labai išgarsinusių mokslo populiarinimo knygų, iš kurių pirmoji buvo „Trumpa laiko istorija”. Mūsų svetainė jau rašė apie jo lietuviškai prabilusius darbus „Visata riešuto kevale“ (Jotema, 2003) bei „Didysis projektas“ (Jotema, 2011) bei  Oskarą laimėjusį filmą „Visko teorija“ (žr. http://ateizmasirateistai.lt/stephen-hawking-ir-leonard-mlodinow-didysis-projektas-istrauka/ ; http://ateizmasirateistai.lt/filma-visko-teorija-paziurejus/).

 S.Hokingo mokslinis žygdarbis ne tik įkvėpė naujos kartos mokslininkus, jis taip pat žavėjo ir kitus žmones. Vienų žmonių jis buvo garbinamas dėl savo intelektinių sugebėjimų ir pasiekimų, kitų – dėl blaivaus ir drąsaus požiūrio į savo gyvenimą ir mirtį, kasdien žvelgiant pastarajai į akis. Kai S. Hokingui buvo diagnozuota nepagydoma motorinių neuronų liga, jam tebuvo 21 metai, tačiau, pasmerktas mirti bet kuriuo momentu jis dar aktyviai gyveno ir produktyviai dirbo daugiau nei penkis dešimtmečius. Be to, nuolat pabrėždavo, kad egzistavimas žemėje yra vienintelis ir kiekviena čia praleista akimirka yra šventa. Tuo jis  pelnė ateistų pagarbą, buvo tikras jų herojus.

Tai mintys iš Lianos Brinded (Liannos Brinded) straipsnio portale Quartz „Styvenas Hokingas – vienas didžiausių pasaulio protų, įkvėpusių ateistus“ /„ Stephen Hawking, one of the world’s greatest minds, was an inspiration for atheists (https://qz.com/1228831/stephen-hawkings-death-why-he-inspired-atheists/).

Pagrindines šio straipsnio  mintis  noriu detaliau referuoti skaitytojams.

 Religijos gynėjai, norėdami mokslininkui prikergti tikėjimą į  Dievą, bandė pasinaudoti viena citata iš  jo knygos „Trumpa laiko istorija“: „Tai [visatos sąrangos nesikeičiančių taisyklių atskleidimas] būtų galutinis žmogaus proto laimėjimas, nes tada žinotume Dievo mintis”. Tačiau  2010 m. knygoje „Didysis projektas“ mokslininkas paaiškino, kad tai tebuvo metaforiškas komentaras. Vėliau laikraščiui El Mundo  jis tiesiai šviesiai pasakė: „Ką aš galvojau rašydamas „mes žinotume Dievo mintis“? Mes žinotume viską, ką žinotų Dievas, jei tik jis būtų. Jo nėra. Aš esu ateistas“.

 Turint omenyje S. Hokingo sveikatos būklę, visai būtų buvę suprantama, jei jis būtų atsisakęs ateistinių  argumentų ar bent būtų juos sušvelninęs, prisidengdamas senu posakiu: „Apkasuose nėra ateistų ” („No atheists in a foxhole“), [reiškiantį įsitikinimą, kad visi žmonės siekia dieviškos jėgos, kai susiduria su ypatinga grėsme, žr. Wikipedia]. Vietoj to S. Hokingas ir toliau laikėsi savo pozicijos religijos atžvilgiu, remdamasis mokslo išvadomis:

 „Mokslas prognozuoja, kad daugybė įvairiausių visatos elementų spontaniškai atsirado iš nieko. Tai yra atsitiktinumas, kurio dalimi  ir mes esame. Manau, kad smegenys yra kompiuteris, kuris nustoja veikti, kai jo komponentai sunyksta. Be šio „kompiuterio“ nėra dangaus ar „gyvenimo po gyvenimo“; tai yra tik gražios pasakos žmonėms, kurie bijo tamsos“. 

 Tuo jis nieko kito  nenorėjo pasakyti, tik ypatingai pabrėžti, kad ateisto gyvenimas – tai begalinis troškimas pažinti, rasti kiekvienos dienos ir valandos vertę ir prasmę, suvokti, kad mokslo faktai yra pakankamai gražūs patys savaime,  be „pasakos“:

 „Mokslas yra gražus, kai jis paprasčiausiai paaiškina reiškinius ar ryšius tarp skirtingų stebinių, pavyzdžiui, aprėpia dvigubą DNR spiralę biologijoje ir pagrindines fizikos lygtis. Turėtume siekti didžiausios mūsų veiksmų kokybės. Aš gyvenu su nuolatine mirties grėsme pastaruosius 49 metus. Aš nebijau mirties, bet aš neskubu mirti. Aš pirmiausia  noriu dar daug ką padaryti“. 

Print Friendly, PDF & EmailSpausdinti straipsnį