Autoriaus archyvas
-
I.4. Ateizmas ir mokslinis žinojimas (1): Frensis F. Kolinzas
18 Rgs 2013Pasaulėžiūra – tai visa apimantis žmogaus požiūris į tikrovę, besiremiantis įvairių pažiūrų (mokslinių, politinių, ekonominių, etinių, estetinių) visuma. Nors visos šios pažiūros sudaro vieningą darinį, leidžiantį vienu žvilgsniu aprėpti tikrovę, ir yra glaudžiai tarpusavyje susijusios, bet kartu jos ir santykinai savarankiškos. Sakykim, politinės žmogaus pažiūros ir nuostatos tam tikrais jo gyvenimo periodais gali įtakoti jo religines ar ateistines pažiūras. Gali būti ir atvirkščiai – pastarosios gali nukreipti tam tikra linkme žmogaus politines nuostatos. Bet nėra pagrindo kategoriškai teigti, kad vienos politinės pažiūros atitinka (suponuoja) religinius, o kitos – ateistinius įsitikinimus. Ypač šiais laikais. Pavyzdžiui, būtų neteisinga manyti, kad žmogus, pripažįstantis…
-
II.1. Petrą Pečiūrą prisimenant
09 Rgp 2013 -
I.3. Apie etikos dėstymą ir santuokas
15 Lie 2013“Dvasiai būdinga šauniai pasipelnyti iš kūno pralaimėjimų. Ji turtėja jo sąskaita [….]. Kadangi nesėkmės atitinka pasaulio tvarką, natūralu, kad iš jų pelnosi Dievas” (E.M. Cioran, 1911-1995, prancūzų filosofas ir eseistas). Prieš keletą mėnesių valdančiajai Seimo koalicijai priklausanti politinė partija „Lietuvos lenkų rinkimų akcija“ pasiskelbė parengusi dokumentą dėl privalomo tikybos dėstymo mokyklose. Tiesa, vėliau pasitaisė pareikšdama, jog ji sieks ne privalomo tikybos, o privalomo religijos dėstymo. Pastarajam siūlymui galėtų pritarti ir ateistai, jei kalba eitų apie religiją kaip istorinį bei psichologinį, o ne kaip dieviškojo apreiškimo, dieviškojo nušvitimo fenomeną. Žinoma, toks racionalus religijos vertinimas neįmanomas dokumente, kurio autoriai iš esmės seka…
-
I.2. Ateizmas konstitucinių laisvių sistemoje
03 Bir 2013Lietuvos Respublikos konstitucija 26 straipsnis Minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė yra nevaržoma. Kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasirinkti bet kurią religiją arba tikėjimą ir vienas ar su kitais, privačiai ar viešai ją išpažinti, atlikinėti religines apeigas, praktikuoti tikėjimą ir mokyti jo. Niekas negali kito asmens versti nei būti verčiamas pasirinkti ar išpažinti kurią nors religiją arba tikėjimą. Žmogaus laisvė išpažinti ir skleisti religiją arba tikėjimą negali būti apribota kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai būtina garantuoti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ir dorovę, taip pat kitas asmens pagrindines teises ir laisves. Tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi vaikų…