Autoriaus archyvas

  • I.5. Ateizmas ir mokslinis žinojimas (2): Naglis Kardelis

    20 Spa 2013

    Kaip pažymėjome pirmame šio straipsnio skyrelyje, modernesni teologai viduramžiais iškeltus dievo buvimo įrodymus stengiasi interpretuoti naujaip, kad jie atitiktų šiuolaikinio žmogaus mąstymo logiką. Tačiau tai nereiškia, kad jie paliekami ramybėje ir jais jau nebeoperuojama. Tai daro ne tik teologai savo traktatuose, kunigai pamoksluose, bet ir jiems prijaučiantys universitetų žmonės. Štai žinomas filosofas, filologas, Vilniaus universiteto docentas Naglis Kardelis knygoje „Pažinti ar suprasti? Humanistikos ir gamtotyros akiračiai“ (Vilnius:  VŠĮ Naujasis Židinys–Aidai, 2008) loginius dievo buvimo įrodymus, kuriuos jis vadina argumentais, laiko svarbiausiais liudijant dievo egzistavimą. „Faktais neįmanoma nei įrodyti, nei  paneigti, jog Dievas egzistuoja“ (p. 144),  nes, anot N.Kardelio teisingo pastebėjimo, …

    Skaityti toliau »

  • I.4. Ateizmas ir mokslinis žinojimas (1): Frensis F. Kolinzas

    18 Rgs 2013

    Pasaulėžiūra – tai visa apimantis žmogaus požiūris į tikrovę, besiremiantis įvairių pažiūrų (mokslinių, politinių, ekonominių, etinių, estetinių) visuma. Nors visos šios pažiūros sudaro vieningą darinį, leidžiantį vienu žvilgsniu aprėpti tikrovę, ir yra glaudžiai tarpusavyje susijusios, bet kartu jos ir santykinai savarankiškos. Sakykim, politinės žmogaus pažiūros ir nuostatos tam tikrais jo gyvenimo periodais gali įtakoti jo religines ar ateistines pažiūras. Gali būti ir atvirkščiai – pastarosios gali nukreipti tam tikra linkme žmogaus politines nuostatos. Bet nėra pagrindo kategoriškai teigti, kad vienos politinės pažiūros atitinka (suponuoja) religinius, o kitos – ateistinius įsitikinimus. Ypač šiais laikais. Pavyzdžiui, būtų neteisinga manyti, kad žmogus, pripažįstantis…

    Skaityti toliau »

  • II.1. Petrą Pečiūrą prisimenant

    09 Rgp 2013

    Skaityti toliau »

  • I.3. Apie etikos dėstymą ir santuokas

    15 Lie 2013

    „Dvasiai būdinga šauniai pasipelnyti iš kūno pralaimėjimų. Ji turtėja jo sąskaita [….]. Kadangi nesėkmės atitinka pasaulio tvarką, natūralu, kad iš jų pelnosi Dievas” (E.M. Cioran, 1911-1995, prancūzų filosofas ir eseistas). Prieš keletą mėnesių valdančiajai Seimo koalicijai priklausanti politinė partija „Lietuvos lenkų rinkimų akcija“ pasiskelbė parengusi dokumentą dėl privalomo tikybos dėstymo mokyklose. Tiesa, vėliau pasitaisė pareikšdama, jog ji sieks ne privalomo tikybos, o privalomo religijos dėstymo. Pastarajam siūlymui galėtų pritarti ir ateistai, jei kalba eitų apie religiją kaip istorinį bei psichologinį, o ne kaip dieviškojo apreiškimo, dieviškojo nušvitimo fenomeną. Žinoma, toks racionalus religijos vertinimas neįmanomas dokumente, kurio autoriai iš esmės seka…

    Skaityti toliau »

  • I.2. Ateizmas konstitucinių laisvių sistemoje

    03 Bir 2013

    Lietuvos Respublikos konstitucija 26 straipsnis Minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė yra nevaržoma. Kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasirinkti bet kurią religiją arba tikėjimą ir vienas ar su kitais, privačiai ar viešai ją išpažinti, atlikinėti religines apeigas, praktikuoti tikėjimą ir mokyti jo. Niekas negali kito asmens versti nei būti verčiamas pasirinkti ar išpažinti kurią nors religiją arba tikėjimą. Žmogaus laisvė išpažinti ir skleisti religiją arba tikėjimą negali būti apribota kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai būtina garantuoti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ir dorovę, taip pat kitas asmens pagrindines teises ir laisves. Tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi vaikų…

    Skaityti toliau »