-
Tikėjimo klausimas Gyventojų surašymo rokiruotėje
13 Sau 2022Jau kelinta savaitė spaudoje pateikiami Lietuvos gyventojų surašymo 2021 m. duomenys. Tarp jų ir duomenys apie gyventojų religinį tikėjimą. Štai jie: Lietuvos gyventojai oficialiais duomenimis save priskyrė šioms religinėms bendruomenėms: Santykis su religija procentais 2011 metai 2021 metai Romos katalikų 77,23 74,19 Stačiatikių ortodoksų 4,11 3,75 Kitoms 2,39 2,29 Nė vienai 6,14 6,11 Nenurodė 10,13 13,66 Spaudoje duomenys paprastai suapvalinami ir rašoma: 74% šalies gyventojų save priskiria Romos katalikų bendruomenei, 4% – stačiatikiams, 6% gyventojų savęs nepriskyrė nė vienam tikėjimui, o 14% nenurodė, koks jų tikėjimas. Atkreipkite dėmesį į žurnalistų ir surašymą vykdžiusių asmenų vis kartojamą frazę „save…
-
Jėzaus biografijos problema
05 Gru 2021Gimė tvarte – mirė ant kryžiaus… Ar iš tikrųjų turėjo vietos Izraelyje tokia dieviška „romantika“? Klausimas internete – „Kodėl nėra tikros biografijos apie Jėzų?“ Straipsnis „Jėzaus biografija“ – atsakymas į šį klausimą. „Pakylėtasis mokytojas“ (taip jis vadina pats save) Kim Michaels atsako paties Jėzaus vardu (mėgėjų pavaduoti dievą netrūksta ir šiais laikais): „Todėl, kad aš nė vieno žmogaus neįgaliojau parašyti tokią biografiją. Žmonės nėra pakankamai sąmoningi. Jie apsėsti išorinių faktų. O mano misijos esmė nebuvo išoriniai, istoriniai įvykiai, o vidinis kelias“. Anot tokio „kelio“ teologų, jeigu Jėzaus gyvenimo aprašyme trūksta faktų, tai tuo blogiau faktams, o ne krikščionybei. Tačiau faktai,…
-
Ar filosofiniai Dievo buvimo įrodymai įrodo jo egzstavimą?
10 Lap 2021Vainius Volungevičius – filosofijos magistras, Lietuvos Skeptikų draugijos narys. Spausdinamą straipsnį V. Volungevičius parengė Youtube kanalo „Ar tikrai?”, skirto filosofijos ir mokslo populiarinimui, vaizdo įrašo „Dievo buvimo įrodymų kritika“ pagrindu (žr. YouTubehttps://www.youtube.com/watch?v=V5HkgzTocdw). Tai reakcija į svetainėje „Apologetika.lt“ įrašytą Lauryno Jusevičiaus pranešimą, kuriame jis pristato 10 argumentų dievo buvimui įrodyti. Argumentais siekiama racionaliai pagrįsti kriksčionišką tikėjimą. J.M. Turbūt nėra labiau tradicinės temos kalbant apie religiją ir ateizmą, nei Dievo buvimo įrodymai. Jų originalias formuluotes matysite straipsnio iliustracijose. Pirmasis – ontologinis – argumentas Man asmeniškai jis yra vienas silpnesnių. Čia vien apibrėžimu bandoma peršokti prarają tarp buvimo vien prote…
-
Ateistinės patarlės
07 Spa 2021Atsivertę internete „Ateistines patarles“, nustembame dėl parodyto jų mažo kiekio (iš įvairių šalių viso tik 15) ir jų turbūt sąmoningai parinkto prastumo. Be to, pirma jų randame posakį: „Ateistų burnojimas prieš Dievą parodo, kad jie patys nesąmoningai tiki į Dievą – juk neįmanoma kovoti prieš tai, ko nėra“. Ir dar – „Apkasuose nėra ateistų“. Tai įprastas klerikalų metodas – „kišti nibrę ne į savo daržą“ – ir slėpti arba apversti tiesą aukštyn kojomis. Apkasuose ateistai neišnyksta, nes juos išsikasa jie patys – ne jų „angelai sargai“. Karai per visą žmonijos istoriją ryškiai parodo, kad apkasuose vadovaujamasi ne Kristaus „meilės priešams“…
-
Pasaulėžiūros labirintuose: „Šiuolaikiniai atsakymai į amžinus klausimus“
15 Rgs 2021Tai Aldo Pipinio, fiziko, filosofo, tinklaraštininko, feisbuko puslapio „Mokslas ir filosofija“ (https://www.facebook.com/mokslasirfilosofija) administratoriaus ir autoriaus, neseniai išleistos knygos (Vilnius: UAB „Ciklonas“, 2021, 204 p.) pavadinimas. Knygos viršelyje išvardijami ir klausimai, paakinantys skaitytoją, apie ką joje bus rašoma. Štai tie klausimai: Kaip atsirado Visata? Kaip atsirado gyvybė? Kaip atsirado žmogus? Ar mes vieni Visatoje? Kas yra sąmonė? Ar mes turime laisvą valią? Ar yra gyvenimas po mirties? Ar Dievas yra? Kokia gyvenimo prasmė? Ir autorius atsako į tuos klausimus ne „džiazuodamas“, o remdamasis šiuolaikinio mokslo atskleistais faktais ir išvadomis. Štai atsakydamas į pirmąjį klausimą, autorius glaustai ir aiškiai parodo tą kelią,…
-
Kai mokslas aukojamas religiniam tikėjimui. Pastabos knygos „Pažinimo genas“ paraštėse
09 Bir 2021Pamatęs naujai išleistų knygų reklamose Jurgio Brėdikio ir Danieliaus Serapino knygos „Pažinimo genas“ pavadinimą, susidomėjau ir dėl jos autorių, ypač dėl visiems gerai žinomo akademiko Jurgio Brėdikio, kuriam nei žiniasklaida, nei televizija negaili dėmesio, ir dėl paties termino „genas“, kuris dabar, covid -19 epidemijos laikais, ypač dažnai skamba ne tik mokslininkų, bet ir žurnalistų, internautų lūpose tiesiogine ir perkeltine, metaforine prasme. Taigi skubu į knygyną, ir mano rankose – gerai perkama jau kelintoji garsaus garbiojo mokslininko ir gydytojo knyga. Danielius Serapinas, mokslininkas genetikas, kaip rašoma knygos įžangoje, buvo Jurgio Brėdikio pakviestas sustiprinti knygos mokslinį potencialą. Perskaičiau knygą nuo pradžios iki…
-
Religija ir bendrieji dėsniai
31 Geg 2021Religija yra tikėjimas. Dėsniai yra žinojimas. Patikėti lengva. Sužinoti sunkiau. Tikėjimas suteikia jėgų. Bet tik adekvatus tikrovės supratimas įgalina prasmingai veikti ir pasiekti reikšmingą (arba net gyvybiškai svarbų) rezultatą. Sėkmingai konkrečiai veiklai būtina žinoti specifinius tos srities dėsnius, o bendram pasaulio ir žmogaus gyvenimo supratimui reikia suvokti ir jų bendruosius dėsnius. Juos tiria filosofija. Ji sudaro gilų pasaulėžiūros pagrindą. Religija taip pat atlieka pasaulėžiūrinę funkciją, tačiau ji tai daro ne racionaliame, o tik psichologiniame (instinktų, vaizduotės ir emocijų) lygyje. Filosofai – ir idealistai, ir materialistai – nagrinėja faktiškai tuos pačius bendruosius tikrovės dėsnius, tik pirmieji juos taiko idėjiniam, o pastarieji…
-
Kryžius
07 Bal 2021Per „Lietuvos ryto“ TV kanalą greta atstatytų dvarų, kaip Lietuvos grožio pavyzdys, dažnai rodomas ir Kryžių kalnas. Tačiau ar tikrai tie kryžiai puošia Lietuvą? Kaip kryžius atrodo istoriniu požiūriu? Tai labai senas žmonijos simbolis, figūravęs dar iki krikščionybės, netgi akmens amžiuje (pvz., kaip keturių pasaulio šalių arba kaip gėrio ir blogio sankirtos ženklas). Jį labai lengva pavaizduoti – tereikia dviejų skersai nubrėžtų štrichų (tarpukario Lietuvoje beraščiai žmonės tokiais trim kryželiais pasirašydavo dokumentus). Nesunku pagaminti ir nedidelį kryželį. Sunkiau sukalti tikrą. Romėnai jį kaip bausmės įrankį, spėjama, perėmė iš Rytų ar Šiaurės Afrikos tautų. O taupūs žydai naudodavo akmenis – pačią…
-
Peteris Singeris: „Ar žmonių rūšis yra ypatinga Visatos numylėtinė?“ „Gyvūnų išlaisvinimas“: ištraukos
05 Bal 2021Peteris Singeris 1946 m. gimė Melburne, Australijoje, ir yra vienas itakingiausig nūdienos moralės filosofų. Eina profesoriaus pareigas Prinstono ir Melburno universitetuose, yra daugiau kaip 50-ies knygų autorius, bendraautoris ar redaktorius, tarp jų paminėtinos „Demokratija ir nepaklusnumas” (Dernocracy and Disobedience,1973), „Praktinė etika” (Practical Ethics, 1979), „Kaip turėtume gyventi (How Are We To Live?, 1993) ir „Geriausia,ką galite padaryti” (The Most Good You Can Do, 2015).Visame pasaulyje išgarsėjo 1975 m. pasirodžius „Gyvūnų išlaisvinimui”. Nuo to laiko yra pagrindinis mąstytojas gyvūnų teisių srityje ir vadovauja daugeliui šios srities kampanijų. „Time Magazine” knygą „Gyvūnų išlaisvinimas” įtraukė į sąrašą šimto geriausių negrožinės literatūros knygų, išleistų…
-
Ateistų diena. Pasaulio ateistų topas 50 su lietuviškais atspalviais
22 Kov 2021Kovo 23 yra paskelbta Pasauline ateistų diena (žr mūsų svetainėje: http://ateizmasirateistai.lt/paminekime-pasauline-ateizmo-diena/). Geriausias būdas ją paminėti prisiminti žymiausius ateistus, bent šiuolaikinius. „Twitter“ platforma yra paskelbusi 50 žymiausių šiuolaikinių pasaulio ateistų sąrašą (žr. thebestschools.org/features/top-atheists-in-the-world-today/). Pasaulinė ateistų diena – labai tinkama proga pasigilinti į šį sąrašą, bent perskaityti jų pavardes, ypač tas, kurios Lietuvoje gerai žinomos, bet su ateizmu nesiejamos. Ateizmas mūsuose vis dar yra stigmatizuojamas, todėl pasaulyje garsių žmonių (rašytojų, mokslininkų, visuomenės veikėjų) enciklopedijose, žinynuose, recenzijose ateistinės pažiūros ir veikla nutylimos. Tikiuosi, kad svetainės lankytojai atsidarys nurodytą internetinį topo adresą ir perskaitys ne tik į topą patekusių žmonių pavardes, bet ir jų…
-
Religingumas ir ateizmas 2020 m.
27 Vas 2021Vyksta Visuotinis Lietuvos gyventojų surašymas. Jo anketoje yra ir klausimai, liečiantys žmonių pasaulėžiūrą, konkrečiai – jų požiūrį į religiją: kurią religiją išpažįsta arba neišpažįsta jokios. Nežinau, kaip tai suderinama su konstituciniu sąžinės laisvės principu, teiginiu, jog niekas neturi teisės klausti žmogaus apie jo tikėjimą ar netikėjimą. Tačiau toks klausimas Surašymo anketoje yra ir į jį reikės atsakyti. Nustebau, kai informacinėse priemonėse buvo pranešta, kad nebus jokių individualių apklausų, o duomenys bus surinkti iš oficialių šaltinių. Kur tokie oficialūs duomenys apie konkrečių piliečių požiūrį į religiją kaupiami? Tiesa, kai kurios protestantiškosios krikšččionybės kryptys fiksuoja narystę ir net renka mokestį. O katalikų…
-
Tikyba pasaulietinėje mokykloje. 2.Tikybos mokymo problema šiuolaikinės Lietuvos Respublikos mokyklose
11 Vas 2021Pradžioje prisiminkime Lietuvos Konstitucijos straipsnį, deklaruojantį sąžinės laisvę. 26 straipsnis. Minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė yra nevaržoma. Kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasirinkti bet kurią religiją arba tikėjimą ir vienas ar su kitais, privačiai ar viešai ją išpažinti, atlikinėti religines apeigas, praktikuoti tikėjimą ir mokyti jo. Niekas negali kito asmens versti nei būti verčiamas pasirinkti ar išpažinti kurią nors religiją arba tikėjimą. Žmogaus laisvė išpažinti ir skleisti religiją arba tikėjimą negali būti apribota kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai būtina garantuoti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ir dorovę, taip pat kitas asmens pagrindines teises ir laisves. Tėvai…
-
Tikyba kaip mokymosi dalykas valstybinėje pasaulietinėje mokykloje. 1. Problemos svarstymas Lietuvos Steigiamajame Seime 1920–1922 metais
02 Vas 2021Skaitau dokumentų rinkinį „Steigiamojo seimo darbai“ (Kaunas, 1921). Mane domina ne visi šiame seime svarstyti klausimai, jų buvo daug ir įvairių. Mane domina, atrodytų, siauras klausimas – sąžinės laisvė, valstybės ir bažnyčios santykis, pasaulietinis ir religinis moksleivių švietimas. Ne, tai nebuvo antraeiliai klausimai, dėl jų virė karštos diskusijos tarp bažnyčiai atstovavusių krikščionių demokratų ir jiems oponuojančių partijų – socialdemokratų, valstiečių sąjungos, socialistų liaudininkų. Tai buvo kova už demokratijos įsitvirtinimą, laisvos apsišvietusios asmenybės ugdymą, prieš klerikalizmo įsigalėjimą valstybėje. Lietuvos Steigiamojo Seimo rinkiminis plakatas (iš: ttps://istorijai.lt/lietuvos-valstybes-pagrindu-sukurimas-1918-1922-m-steigiamasis-seimas/) Kodėl aš skaitau šiuos, atrodytų, senus dokumentus? Todėl, kad juose prieš 100-tą metų kelti ir spręsti…
-
Šiuolaikinio mokslo pasiekimų ateistinė reikšmė
31 Gru 2020Šiandieninė bažnyčia nebegali nekreipti dėmesio į mokslo pasiekimus. Svarbiausius iš jų, turinčius pasaulėžiūrinę reikšmę, ji stengiasi pagrįsti teologiškai. Neneigdami pačių mokslo faktų, teologai juos ima interpretuoti religinės pasaulėžiūros plotmėje. Absurdiškus biblinius pasakojimus, pavyzdžiui, apie pasaulio sukūrimą, tikėjimo adeptai, nepaisydami savo pačių teiginio, kad tai yra „dievo žodis“, vis dažniau aiškina taikydamiesi prie šiandieninio žinių lygio. Nors, jų teigimu, bibliniai tekstai buvo apreikšti anų laikų žmogui, tačiau jų tiesos, esą, turi universalią prasmę. Dieviškoji dvasia kalbėjusi per apreiškimus, pranašystes, stebuklingus regėjimus, sapnus, nes nebuvę įmanoma kitaip išaiškinti sudėtingų dalykų, reikėję derintis prie tuomečio žmonių pasaulėvaizdžio ir supratimo. Šiais laikais apsiskaitę ir išsilavinę žmonės,…
-
Bejėgis „padėjėjas“
30 Lap 2020Paskutinis Lietuvos Seimo narių priesaikos sakinys „Tepadeda man Dievas“ reiškia, kad jie ne maldauja jo pagalbos, o tik pageidauja. Ir turbūt tiki, kad padės… Tačiau šis sakinys yra faktiškai svetimkūnis jos tekste. Jis neliečia priesaikos esmės, o išreiškia abejotiną tikimybę apie jos įvykdymą be dievo paramos. Čia iškyla keletas neaiškumų. Atsakymus į svarbesnius klausimus randame Šventajame Rašte. Kokio dievo šaukėsi Seimo nariai? Alacho? Krišnos? Budos? Muno? Jie svetimi. Jahvės? Šis žydų dievas, krikščionių vadinamas „Tėvu“, bet reikalaujantis kruvinų aukų (žr. Žyd 9, 2 / Kun 17, 6) ir „nešantis mirtį viskam, kas gyva“ (žr. Išm 18, 15 – 16), „nes…
-
Naujųjų seimo narių priesaikos pasiklausius
15 Lap 2020Šių metų lapkričio 13 d. į pirmąjį posėdį rinkosi naujai išrinkti Lietuvos seimo nariai. Rinkosi ypatingomis korona viruso pandemijos sąlygomis. Gal dėl to kai kurie išrinktieji taip jaudinosi, kad net negalėjo ištarti priesaikos žodžių be plika akimi matomo jaudulio ir net gerklę gniaužiančių ašarų. Gal juos taip sujaudino televizijos vedėjų vis primenamas prietaras, jog skaičius 13 yra bloga lemiantis ženklas. O gal išsigando arkivyskupo Gintaro Grušo priminimo, kad seimo narys, kaip ir kiekvienas žmogus, yra silpnas ir be visagalio dievo pagalbos ar ją ignoruodamas jis negalės atlikti savo seimo nario pareigų? Na, bet nebūkime tokie ironiški ir galvokime,…
-
Žodis siela ateisto lūpose
15 Geg 2020Ne kartą nagrinėjantiems ateizmo ir dvasingumo santykį tenka išgirsti, esą, ateistų pozityviai tariami žodžiai dvasia, siela skamba keistai, nes dvasia, siela yra religijos prerogatyva. Jos yra teologinės sąvokos. Ir iš tikrųjų, jausdami šių žodžių prasmės religinį prieskonį, jų savo leksikone vengia dažnas ateistas. Bet juk kasdieninėje lietuvių kalboje šie žodžiai vartojami ne tik religiniame kontekste. Štai, pavyzdžiui, liaudies posakiai: Dažnai lopytas rūbas švarią sielą dengia; Tikroji laimė esti sielos ramybėje; Akys yra sielos veidrodis; Vanduo kūną, o ašaros sielą plauna; Sielą skauda. Žodis siela, matyt, šiuose posakiuose žmonių suprantamas taip, kaip jis apibrėžiamas Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne: „Siela – tai vidinis psichinis žmogaus pasaulis, jo sąmonė, jausmai, išgyvenimai“.…
-
Mirė sociologas Antanas Balsys
21 Bal 2020Šių metų balandžio mėn. 20 d. mirė Antanas Balsys, žurnalistas, sociologas, humanitarinių mokslų daktaras, docentas. Antanas Balsys gimė 1931 m. vasario mėn. 28 d. Kauno r. Besmerčių kaime. Dar bestudijuodamas Vilniaus universitete, kurį baigė 1955 m., pradėjo dirbti „Tiesos“ redakcijoje. 1969–78 metais jis savo kūrybinę veiklą tęsė Lietuvos Mokslų Akademijos Filosofijos, teisės ir sociologijos institute, dirbdamas vyr. moksliniu bendradarbiu, sektoriaus vadovu, nuo 1978 m. – MA Visuomenės mokslų skyriaus mokslinės informacijos centro vadovu. Antanas Balsys taip pat dėstė Vilniaus universitete. Antaną Balsį kaip tyrėją ir kaip publicistą domino asmenybės pasaulėžiūros formavimosi, jos politinio ir dorovinio apsisprendimo problemos. Joms jis skyrė…
-
Vatikanas, išrengtas nuogai: pažiūrėjus filmus „Jaunasis popiežius“ ir „Naujasis popiežius“
07 Bal 2020LRT Televizija, jos mediateka prieš kurį laiką rodė garsaus italų režisieriaus Paolo Sorrentino filmą „Jaunasis popiežius“, o šiuo metu – šio serialo antrąją dalį „Naujasis popiežius“. Žinoma, Lietuvos žiūrovas galėjo ir gali šį serialą žiūrėti įvairiuose internetiniuose filmų portaluose, tame tarpe ir lietuviškajame Go3. Trumpai priminsiu serialo turinį. Pirmoje dalyje, pavadintoje „Jaunasis popiežius“, katalikų kardinolų konklavoje išrenkamas naujas popiežius. Juo tampa amerikietis Lenis, pasirinkęs Pijaus XIII vardą. Jo elgesys ir santykiai su Romos kurijos funkcionieriais bei Vatikane besilankančiais pasauliečiais neįprasti ir dažnai šokiruojantys. I serijos pabaigoje Pijus XIII tampa lyg šventuoju, bet staiga dėl neaiškios priežasties patenka į komą. Serialo…
