-
Stivenas Hokingas: ką jis sakė apie dievą, dangų ir savo mirtį
17 Kov 2018Tai vieno iš daugelio angliškų internetinių portalų straipsnių pavadinimų (žr. Stephen Hawking was an Atheist. Here’s What He Said About God, Heaven and His Own Death / https://www.youtube.com/watch?v=3k7OiaruMpw). O štai portalo El Mundo autoriaus Pablo Jáuregui straipsnis – „Styvenas Hokingas, astrofizikas, kuris atsisakė Dievo“. Panašaus turinio straipsnių pastaruoju metu buvo gausu pasaulio internetiniuose portaluose, su liūdesiu ir skausmu pranešusiuose apie didžiojo mokslininko ir nepaprasto likimo žmogaus mirtį 2018 m. kovo 14 d. Kembridže. Lietuvos žiniasklaida, taip pat ir internetinė, irgi daug rašė apie mokslininko mirtį, tačiau jo ateistinių pažiūrų beveik neminėjo, o kartais ta proga pasinaudojo popiežiams pagarbinti. Štai kai…
-
Filosofo Antano Gaidžio (1926–2018) atminimui
14 Kov 20182018 metų vasario 11 d. mirė žinomas Lietuvos filosofas, kultūros veikėjas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras Antanas Gaidys. Palaidotas Vilniaus m. Karveliškių kapinėse. A.Gaidys gimė 1926 m. kovo 22 d. Panevėžio r. Nevetiškio kaime. 1961 m. Maskvoje baigęs Visuomeninių mokslų akademijos Filosofijos fakultetą, jis dirbo lektoriumi, aukštųjų mokyklų dėstytoju, nuo 1969 iki 1988 metų – Lietuvos mokslų akademijos Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto skyriaus vadovu. Jo mokslinių interesų sritis – katalikiškosios ideologijos ir etikos, religijos ir politikos santykio analizė. Šiais klausimais jis yra paskelbęs knygų ir straipsnių. A.Gaidys taip pat daug dėmesio skyrė Lietuvos laisvamanybės ir ateizmo istorijai. Reikšmingiausias šio turinio jo vadovaujamo…
-
Džiaugiantis Čarlzo Darvino veikalo „Rūšių atsiradimas“ nauju lietuviškojo vertimo leidimu
03 Vas 2018Sklaidau naują, antrąjį, garsiosios Č. Darvino knygos vertimo įspūdingą leidimą lietuvių kalba: Darwin, Charles. Rūšių atsiradimas. Iš anglų kalbos vertė K.Bėčius, J.Dagys, M.Natkevičaitė–Ivanauskienė, J. Maniukas, P.Mantvydas, V.Povilaitis. – Vilnius: Obuolys, 2017. Nemirtingas genijaus veikalas Anglijoje buvo išleistas 1859 m. Lietuviškai jis prabilo tik po 100 metų (1959), jau išverstas į daugybę pasaulio kalbų bei į mokslo istoriją įėjęs savo pagrindine mintimi, jog gyvosios gamtos įvairovė („rūšys“) atsirado natūraliosios atrankos būdu, ir jau atsistojęs greta didžiųjų mokslo atradimų, tokių, kaip žemės sukimasis ar visuotinės traukos bei energijos tvermės dėsniai. Ir vėl prireikė beveik 60 metų, kol pasirodė naujas ano, 1959 m.,…
-
Paslaptinga karalystė (2)
22 Sau 2018Tęsinys (žr. pradžią: http://ateizmasirateistai.lt/paslaptinga-karalyste/ ) Pasirodo, „Dievo karalyste“ Jėzaus planuose turėjo būti renovuotas Izraelis. Bet nebuvo. Jos karaliumi turėjo tapti pats jos projektuotojas. Bet netapo. „Jis buvo nukryžiuotas dėl silpnumo“ (2 Kor 13, 4). Tai ar vertėjo dėl tų „žemiškų iliuzijų“ jam pačiam ir jo pasekėjams mesti, palikti likimo valiai savo šeimas ir pasijusti Jeruzalėje bejėgiais utopistais? Tai gal Jėzaus namiškiai buvo kažkiek teisūs laikydami Jėzų psichiškai nenormaliu (žr. Mk 3, 21)? Po Jėzaus desperatiško maišto šventykloje Judas jį išdavė, Petras išsižadėjo, visi „apaštalai“ pabėgo, palikę savo „nuogą karalių“ ant kryžiaus. Ir tik po to, kai jis išliko gyvas, kai…
-
Paslaptinga karalystė (1)
16 Sau 2018Paslaptis – nežinomas arba sąmoningai slepiamas dalykas. Ne tik stebuklus, bet ir daugumą dogmų krikščionybės teologai vadina paslaptimis. „Dieviški žodžiai yra didelės paslaptys“, – taip Šventąjį Raštą apibūdina kun. Br. Bulika savo knygoje „Link gyvenimo pilnatvės“. Katalikiškame „Katekizme“ (1980) išvardinta net penkiolika tikėjimo paslapčių – pradedant „Dievo Sūnaus įsikūnijimu“ ir baigiant „Dievo Motinos danguje vainikavimu“. Bet liko nepaminėta esminė mįslė. Naujojo Testamento (NT) leidėjai ją įvardija kaip „Dievo karalystės slėpinį“ (žr. Mt 11). Teologai tvirtina, kad Dievo karalystės klausimas užima centrinę vietą Jėzaus mokyme. Bet kodėl ji – klausimas? Negi dar nėra atsakymo? NT sąvokų žodyne nurodoma, kad „Dievo karalystę“ galima…
-
Kalėdinis svaigulys
13 Gru 2017Artėja kasmetinė krikščionių katalikų šventė – Kalėdos. Koks keliamas šurmulys! Miestai ir miesteliai tarpusavyje lenktyniauja kas didesnę, gražesnę eglę garbingiausioje aikštėje pastatys, kas pompastiškesnę jos įžiebimo šventę surengs, kas pašnekins kuo aukštesnį svečią. O jau televizijos! Jos, neišskiriant nė visuomeninės, verčiasi per galvą, rengdamos laidas, skirtas tai „pačiai svarbiausiai“, „pačiai gražiausiai“, „pačiai švenčiausiai“ šventei. Į laidas gausiai pokalbiams kviečiami svečiai – dabar labai madingais tapę kunigai, šou verslo garsenybės ir kiti patys pačiausi. Visų vis klausiama, ką jiems reiškia Kalėdos, kaip jas švenčia, kaip eglutę puošia, kokius valgius ruošia, kokias dovanas perka. O čia jau lenktyniaujama be atodairos. Vienoje…
-
Perskaičius kunigo Algirdo Toliato pamokslų knygą „Žmogaus ir Dievo metai“
19 Rgs 2017Kiekvienam autoriui ir kūrėjui yra malonu išgirsti bendraminčių pagiriamuosius žodžius, teigiamus kritikų vertinimus ar gerbėjų džiugesį. Jie įkvepia ir skatina kūrybines galias. Tačiau, kokią „šventą tiesą“ autorius beskleistų, ko gero, niekas neprivers griežčiau ir kritiškiau įvertinti savo pažiūrų ir kūrybos, kaip išsakytas kritinis žodis ar pokalbis su kitaip galvojančiu. Į bažnyčias pasiklausyti pamokslų ateina ne vien tikintieji, bet ir abejojantys, ir kitaminčiai, kurie galbūt neturi galimybės viešai pareikšti savo abejonių ir pažiūrų. Kiekvienas kunigas tikriausiai tą jaučia ir vienaip ar kitaip polemizuoja su kita nuomone. Vienas gal tampa arogantišku ir karingu šventyklos šeimininku, „triuškinančiu“ priešininkus pakeltu tonu ir iš anksto…
-
Juozas Stankaitis. Ir dangus naujas, ir pragaras naujas: ištrauka iš knygos „Kuo mus vilioja, guodžia, gąsdina“
16 Rgs 2017Skaitydamas šiuolaikinių teologų darbus, – ir verstinius, ir lietuvių autorių, – ne kartą prisiminiau Juozo Stankaičio knygą „Kuo mus vilioja, guodžia, gąsdina“ (Vilnius: „Mintis“, 1972). Juozas Stankaitis (1921 09 30 – 2007 09 13) buvo vienas ryškiausių ir aktyviausių ateistinės pasaulėžiūros propaguotojų Lietuvoje XX a. antrojoje pusėje. Dėl skurdžios šeimos padėties Juozas Stankaitis negalėjo mokytis pasaulietinėje mokykloje. Apgyvendintas vienuolyne, jis baigė bendro lavinimo mokyklą prie Kauno kunigų seminarijos bei kelis šios seminarijos kursus. Kritiškai apmąstęs istorinį katalikų bažnyčios vaidmenį bei religines dogmas, kasdien peršamas eiliniam žmogui, 1944 m. J. Stankaitis metė kunigų semirariją. Šį savo gyvenimo tarpsnį jis aprašė buvusių…
-
Reza Aslan. Jokio kito dievo, tik Dievas (Vilnius: kitos knygos, 2017) : ateisto žvilgsniu
29 Lie 2017Prieš dvejus metus rašydamas Rezos Aslano knygos „Maištininkas. Jėzaus Nazariečio gyvenimas ir laikai“ (vertė Marius Burokas, išleido leidykla „kitos knygos“ (žr. http://ateizmasirateistai.lt/rezos-aslano-knygos-maistininkas-jezaus-nazariecio-gyvenimas-ir-laikai-recenzija/) recenziją, ją baigiau klausimu: „Būtų įdomu paskaityti Rezos Aslano darbus apie pranašą ir islamo įkūrėją Mahometą. Ar jis [Aslanas], rašydamas apie jį, vadovaujasi tuo pačiu metodu, kaip ir rašydamas apie Jėzų Nazarietį?“ Šiais metais leidykla „kitos knygos“ kaip tik išleido tą kitą Rezos Aslano knygą. Ji vadinasi „Jokio kito dievo, tik Dievas. Islamo ištakos, evoliucija ir ateitis“ (vertėjas Zigmantas Ardickas). Be abejo, šios knygos skiriasi ir tyrimo objektu, ir…
-
Naujausi duomenys apie Lietuvos gyventojų religingumą
25 Bal 2017„WIN/Gallup International“ asociacija, reprezentatyviai tirdama religinių įsitikinimų padėtį pasaulyje, kartu su BALTMI rinkos tyrimų kompanija atliko ir Baltijos šalių gyventojų religingumo tyrimą. 2017 m. balandžio 24 d. Delfi portalo straipsnyje „Lietuvos gyventojai religingiausi tarp Baltijos šalių“ rašoma: Jo duomenimis, 47 proc. Lietuvos gyventojų teigia esantys religingi. Latvijoje ir Estijoje religingais save laiko atitinkamai 37 ir 28 proc. gyventojų. Pasaulio vidurkis – 62 proc. Lietuvoje 34 proc. respondentų nurodė esantys nereligingi žmonės, 6 proc. save apibūdino kaip ateistus, o 12 proc. sakė neturintys atsakymo. Paklausti apie religinius įsitikinimus, 54 proc. respondentų lietuvių tvirtino tikintys Dievu, 35 proc. – gyvenimu po mirties,…
-
Prancūzų filosofo André Comte–Sponville interviu LRT televizijos laidai „Anapus čia ir dabar“
16 Kov 2017Prancūzų ateizmas Europos visuomeninės minties istorijoje užima ypatingą vietą. Čia pirmiausia prisimintini XVIII a. Prancūzų švietėjų (Žano Melje, Deni Didro, Polio Anri Holbacho, Žiuljeno de Lametri ir kt.) darbai. Lietuvoje žinomi ir po II pasaulinio karo išgarsėję vadinamojo ateistinio egzistencializmo kūrėjai Žanas Polis Sartras (esė „Egzistencializmas – tai humanizmas“, 1946) ir Alberas Kamiu („Sizifo mitas“, 1942). Apie šiuolaikinius save ateistais įvardijančius prancūzų filosofus beveik nieko nežinome. Nežinomas pas mus ir Andre Kont-Sponvilis (André Comte–Sponville), laikomas vienu žymiausiu prancūzų šiuolaikiniu filosofu. Kaip teigiama internetinėse Vikipedijose, Andre Kont-Sponvilis, gimęs 1952 metais, ilgą laiką dėstė filosofiją Prancūzijos universitetuose, parašė dešimtis filosofinių veikalų,…
-
Ateizmas šiuolaikinėje Lenkijoje
20 Vas 2017Visada smalsu ir pravartu pasižvalgyti, kaip atrodo kaimynai kuriuo nors požiūriu. Mūsų atveju – ateizmo. Be abejo, mūsų dėmesį pirmiausia traukia Lenkija. Juk mes ne tik kartu nuėjome tam tikrą savo istorijos tarpsnį. Mus sieja ir Kazimiero Liščinskio vardas. Šis žmogus Abiejų tautų respublikoje – Lenkijos Karalystėje ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje – buvo pirmasis viešai prabilęs „apie dievo nebuvimą“ . Pasak Lenkijos viešosios nuomonės tyrimo centro (Centrum Badania Opinii Społecznej – CBOS) 2012 m. atliktos apklausos, 4,2% apklaustų šalies gyventojų save laikė ateistais, agnostikais arba neišpažįstančiais jokio religinio tikėjimo, o netikinčiaisiais – 6%. Panašūs ir tais pačiais metais atliktos Eurobarometro (Europos parlamento…
-
Zbigniew Religa: Aš esu ateistas
20 Sau 2017Zbignevas Religa (Zbigniew Eugeniusz Religa, 1938–2009) – įžymus lenkų kardiochirurgas, mokslininkas, pedagogas, visuomenės ir politikos veikėjas, buvęs kelias kadencijas Lenkijos Respublikos parlamento nariu, dirbęs šios šalies Sveikatos apsaugos ministru Kazimiero Marcinkievičiaus (Kazimierz Marcinkiewicz) ir Jaroslavo Kačinskio (Jarosław Kaczyński) vyriausybėse, prezidentaujant Aleksandrui Kwašnievskiui (Aleksander Kwašniewski) ir Lechui Kačinskiui (Lech Kaczyński). Spausdiname Z. Religos interviu dienraščiui „Dziennik“, išplatintą France-Presse Agentūros. Mokslininko atsakymai yra įdomūs ir aktualūs. Jame keliamos problemos dažnai iškyla vyresnio amžiaus žmonėms ir neretai išsprendžiamos religijos naudai. Religos interviu verčia susimąstyti ir kitais klausimais – tolerancijos, pasaulėžiūrinio ugdymo šeimoje ir pan. Gal ne visi mokslininko ir politiko atsakymai mums atrodys…
-
Prisimenant Alfredą Tytmoną
09 Gru 2016„Alfredas Tytmonas (1937-1998) – Klaipėdoje gyvenęs filosofas, kultūrininkas, viešasis intelektualas. Mokėsi filosofijos, istorijos ir filologijos. Nuo 1984 m. – Šiaulių pedagoginio instituto Klaipėdos fakulteto visuomenės mokslų katedros, nuo 1991 m. – Klaipėdos universiteto filosofijos katedros docentas. Plačios erudicijos, nestandartinio mąstymo žmogus, be kurio neįsivaizduojamas paskutinių XX a. dešimtmečių Klaipėdos intelektualinis gyvenimas. A. Tytmonas parašė mokslo populiarinimo knygelių jaunimui: „Žanas Melje”, (1967), „Mokslas tyrinėja pats save”, (1970), „Lametri” (1971), etiudų knygą „Pašnekesiai apie Tomą Maną ir jo vasarnamį Nidoje” (1995). Jis buvo knygos „Aušrininkas dr. Jonas Šliūpas Lietuvos medicinos baruose “(1995) redaktorius“ , – rašo portalo „Anarchija“ kūrėjai, pristatydami Alfredą Tytmoną, kurio…
-
Baldžius, Juozas. Kalėdos ir jų papročiai
16 Lap 2016Šiandien ne tik teologai, bet ir modernieji religijotyrininkai pasisako prieš evoliucinį lyginamąjį religijų istorijos tyrimo metodą. Galima suprasti, kodėl tokios pozicijos laikosi teologai. Jų religijos sampratos išeities taškas – dieviškasis apreiškimas. Esą, religija paties dievo duota, ir apie religinių vaizdinių istorinį perimamumą arba, kitaip sakant, istoriškai sąlygotą religijos atsiradimą ir evoliuciją negali būti nė kalbos. Daugumos šiuolaikinių pasaulietinių religijotyrininkų religijos samprata remiasi idealistine filosofija. Tai atveda juos geriausiu atveju prie agnosticizmo arba paprasčiausio religinių reiškinių aprašinėjimo, o galiausiai priartina prie teologinio požiūrio. Evoliucionistinio religijos tyrimo metodo kūrėjai – E.B.Tailoras (Edward Burnett Taylor, 1832 –1917) , Dž. Dž. Freizeris (James George Frazer, 1854–1941)…
-
Apie dvasingumą
26 Spa 2016Dvasingumas – dabar madingas žodis. Jis dažnai vartojamas kalbose, straipsniuose, knygose. Nors kaip kategorija jis nėra apibūdinamas filosofijos ar etikos žodynuose, kasdieninėje sąmonėje žodis dvasingas yra labai įsišaknijęs ir suprantamas kaip teigiamas žmogaus įvertinimas. Kadangi įvairių religijų pagrindą sudaro tikėjimas dvasių egzistavimu, dvasios (sielos) nemirtingumu, tai religinėje propagandoje žodis dvasingas (dvasingumas) pasisavinamas ir laikomas vos ne religijos sinonimu. Šią mintį stengiasi pagrįsti ir kai kurie pedagogikos mokslo žmonės. Štai veikale „Dvasingumas žmogaus pasaulyje“ (2009) rašoma: „Dvasingumą galima apibrėžti kaip dvasinio prado sklaidą, pasireiškiančią autentiškais asmens santykiais su pasauliu, grindžiamą aukščiausiomis vertybėmis, kurių hierarchijos viršūnėje yra krikščioniškos vertybės, ir apimančią visas prigimtines…
-
Sudie, Knygų rūmai!
23 Rgp 2016Pastaruoju metu vis dažniau skaitome laikraščiuose, stebime televizorių ekranuose pasakojimus apie šalies bibliotekas, tarp jų ir apie Nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką. Ir ne vien todėl, kad šie metai paskelbti bibliotekų metais, kad rugsėjo pirmąją bus atidaryti lankytojams moderniai restauruoti Nacionalinės bibliotekos rūmai. Šiai bibliotekai dėmesį paskatino ir kilęs nemažas šurmulys dėl perkeliamų knygų į jos saugyklas iš K. Sirvydo gatvėje buvusių Knygų rūmų, dabar vadinamų antraisiais Nacionalinės bibliotekos rūmais. Pokaryje įsikūrę šv. Jurgio bažnyčios ir prie jos buvusio vienuolyno patalpose, Knygų rūmai, vykdydami vieną svarbiausių savo misijų – rinkti ir saugoti Lietuvos teritorijoje kada nors leistus laikraščius ir žurnalus, įvairių…
-
Stephen Hawking ir Leonard Mlodinow. Didysis projektas: [ištrauka]
20 Lie 2016Stephen Hawking (Stivenas Hokingas, g.1942) – vienas garsiausių pasaulio mokslininkų, teorinės fizikos ir kosmologijos profesorius, aiškinantis pasaulį iš materialistinių, ateistinių pozicijų. Jo mokslo populiarinimo knygos „Visata riešuto kevale“ (Jotema, 2003) bei „Didysis projektas“ (Jotema, 2011) mėgstamos ir lietuvių skaitytojų. Didelio dėmesio susilaukė filmas „Visko teorija“ apie didžiojo mokslininko skausmingą, dramatišką gyvenimą, susirgus nepagydoma liga – amiotropine lateraline skleroze, apie jo nepalaužiamą valią ir tikėjimą žmogaus proto ir mokslo galia. Apie šį filmą buvo rašyta ir mūsų svetainėje (žr. http://ateizmasirateistai.lt/filma-visko-teorija-paziurejus/). Leidyklai „Jotema“ maloniai sutikus, pateikiame veikalo „Didysis projektas“ ištrauką, kurioje į žmogų žiūrima kaip į evoliucijos bėgyje susiformavusią būtybę, kurios ne…
