-
Apie dvasingumą
26 Spa 2016Dvasingumas – dabar madingas žodis. Jis dažnai vartojamas kalbose, straipsniuose, knygose. Nors kaip kategorija jis nėra apibūdinamas filosofijos ar etikos žodynuose, kasdieninėje sąmonėje žodis dvasingas yra labai įsišaknijęs ir suprantamas kaip teigiamas žmogaus įvertinimas. Kadangi įvairių religijų pagrindą sudaro tikėjimas dvasių egzistavimu, dvasios (sielos) nemirtingumu, tai religinėje propagandoje žodis dvasingas (dvasingumas) pasisavinamas ir laikomas vos ne religijos sinonimu. Šią mintį stengiasi pagrįsti ir kai kurie pedagogikos mokslo žmonės. Štai veikale „Dvasingumas žmogaus pasaulyje“ (2009) rašoma: „Dvasingumą galima apibrėžti kaip dvasinio prado sklaidą, pasireiškiančią autentiškais asmens santykiais su pasauliu, grindžiamą aukščiausiomis vertybėmis, kurių hierarchijos viršūnėje yra krikščioniškos vertybės, ir apimančią visas prigimtines…
-
Sudie, Knygų rūmai!
23 Rgp 2016Pastaruoju metu vis dažniau skaitome laikraščiuose, stebime televizorių ekranuose pasakojimus apie šalies bibliotekas, tarp jų ir apie Nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką. Ir ne vien todėl, kad šie metai paskelbti bibliotekų metais, kad rugsėjo pirmąją bus atidaryti lankytojams moderniai restauruoti Nacionalinės bibliotekos rūmai. Šiai bibliotekai dėmesį paskatino ir kilęs nemažas šurmulys dėl perkeliamų knygų į jos saugyklas iš K. Sirvydo gatvėje buvusių Knygų rūmų, dabar vadinamų antraisiais Nacionalinės bibliotekos rūmais. Pokaryje įsikūrę šv. Jurgio bažnyčios ir prie jos buvusio vienuolyno patalpose, Knygų rūmai, vykdydami vieną svarbiausių savo misijų – rinkti ir saugoti Lietuvos teritorijoje kada nors leistus laikraščius ir žurnalus, įvairių…
-
Stephen Hawking ir Leonard Mlodinow. Didysis projektas: [ištrauka]
20 Lie 2016Stephen Hawking (Stivenas Hokingas, g.1942) – vienas garsiausių pasaulio mokslininkų, teorinės fizikos ir kosmologijos profesorius, aiškinantis pasaulį iš materialistinių, ateistinių pozicijų. Jo mokslo populiarinimo knygos „Visata riešuto kevale“ (Jotema, 2003) bei „Didysis projektas“ (Jotema, 2011) mėgstamos ir lietuvių skaitytojų. Didelio dėmesio susilaukė filmas „Visko teorija“ apie didžiojo mokslininko skausmingą, dramatišką gyvenimą, susirgus nepagydoma liga – amiotropine lateraline skleroze, apie jo nepalaužiamą valią ir tikėjimą žmogaus proto ir mokslo galia. Apie šį filmą buvo rašyta ir mūsų svetainėje (žr. http://ateizmasirateistai.lt/filma-visko-teorija-paziurejus/). Leidyklai „Jotema“ maloniai sutikus, pateikiame veikalo „Didysis projektas“ ištrauką, kurioje į žmogų žiūrima kaip į evoliucijos bėgyje susiformavusią būtybę, kurios ne…
-
Seimas ir bažnyčia: replika
20 Lie 2016Pastaruoju metu žiniasklaidoje dažnai buvo rašoma apie bažnyčios diktatą Seimui priimant Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, aptariant šeimos sampratą ir pan. Buvo rašoma spaudoje ir kalbama eteryje, kad kunigai skambino parlamentarams, grasindami atskirti nuo bažnyčios tuos, kurie nepritars siūlymams priimti minimo įstatymo pataisas, kurios iš esmės anuliuoja dirbtinio apvaisinimo galimybes Lietuvoje. O vyskupai, atseit „bažnyčios atstovai“, net parašę premjerui analogiško turinio laišką. Bažnyčios pozicija suprantama. Po gyvybės gynimo, pamokslų apie sielą priedanga ji nori stiprinti savo įtaką, kad galėtų diktuoti savo valią piliečiams ir juos atstovaujančioms institucijoms. „Duok velniui valią, užlips ir ant altoriaus“, – sako liaudies išmintis. Šį posakį galima ir papildyti:…
-
Gaigalaitė, Aldona. Pasaulėžiūros dalykai
28 Bir 2016Aldona Gaigalaitė (1927–2015) – žymi Lietuvos istorikė, humanitarinių mokslų daktarė, profesorė, vadovėlių autorė (žr. Vikipedija: Aldona Gaigalaitė). A. Gaigalaitė savo moksliniuose tyrimuose daug vietos skyrė klerikalizmo esmei bei įtakai Lietuvos politiniame gyvenime atskleisti. Bene svarbiausia jos knyga – „Klerikalizmas Lietuvoje, 1917–1940 m.“ (Vilnius: Mintis, 1970, 312 p.). Šioje knygoje ir kituose darbuose mokslininkė nemažą dėmesį skyrė sąžinės laisvės problemai, laisvamanybės raiškai tarpukario Lietuvoje. Yra parašiusi moksleiviams skirtą knygą „Jonas Ragauskas“ (Kaunas: Šviesa, 1989, 109 p.) apie žymųjį ateistą ekskunigą. Po Nepriklausomybės atkūrimo autorė išliko kūrybinga. Didžiąją dalį jos šio laikotarpio kūrinių sudaro memuariniai rašiniai apie tėvą, mokytojus, žymiuosius Aleksandravičių giminės atstovus. Per jų gyvenimus…
-
Ateistų ir tikinčiųjų bendradarbiavimas: pratęsiant laidos „Anapus čia ir dabar“ diskusiją
26 Bal 2016Religijos problematika dabar pasidarė aktuali. Tai, matyt, priklauso nuo to, jog didelė dalis svarbiausių dabarties procesų ir įvykių vienaip ar kitaip yra susiję su religija. Matyt, neatsitiktinai ir šiuolaikinės masinės komunikacijos priemonės, tarp jų ir televizija, šiai problemai skiria vis didesnį dėmesį. Paminėsiu tik dvi laidas, kurios, galimas daiktas, pastaruoju metu žiūrimos Lietuvoje. Pirmoji – tai „Dievo istorija“, kurią veda garsus Holivudo aktorius Morganas Freemanas per „National geografic“ kanalą. Keliaudamas po pasaulinių religijų istorijai svarbiausias vietoves, išklausydamas istorikų, teologų ir eilinių tikinčiųjų, mokslininkų pasakojimus, žymusis aktorius padaro gana blaivias, svarbias tiek religingam, tiek nereligingam žmogui išvadas. Tai iš tikrųjų šviečiamoji…
-
Bažnyčia naudojasi teisėsaugos vėzdu
29 Kov 2016Tai vis filosofiškai svarstot, mielas Jonai, apie religijos ir ateizmo ideologinę konfrontaciją. O štai bažnyčia griebiasi jau ne filosofijos ar teologijos, o teisėsaugos vėzdo. 2016 m. kovo 26 d. „Lietuvos ryto“ laikraštyje perskaičiau straipsnį „Prieš Velykas – bauda už krikščionybės niekinimą“. Tai apie Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendį nubausti 1500 eurų bauda Palangos verslininką Vaidą Želvį už kritišką požiūrį į katalikybę. Tai įsimintina data ir įsimintinas įvykis. Šis teismas turėtų būti dažnai prisimenamas greta Kazimiero Lyščinskio teismo ir sudeginimo ant laužo 1689 metais. Ir ne dėl to, kad tokių teismų, tarkime, po Lyščinskio nebūta. Negalime nekreipti dėmesio, kad Vaidas Želvys…
-
Ar ateizmui – jau „galas“?
21 Kov 2016Neringos Putinaitės knygoje „Nugenėta pušis“ skaitome: „Pavyzdžiui, ateistai kritikuoja Dievo transcendentiškumą ir kitoniškumą paprastų daiktų atžvilgiu, nes teologiniuose svarstymuose šis kitoniškumas būdavo nusakomas per kiekybinę begalybę: kad Dievas esąs didžiausias, stipriausias ir pan. Vadinasi, kritikos neatlaiko ne tikėjimas ir religija, o tam tikros žmonių Jam priskirtos charakteristikos. Scholastinė, taip pat ir vėlesnė teologija suformavo tam tikrus Dievo vaizdinius, kuriuos keičiantis visuomenei, vystantis mokslui, tapo lengva kritikuoti ir kurie prarado didžiąją dalį prasmės“ (p. 340). Pažymėsiu, kad tai ne originali pačios N. Putinaitės išvada. Šios mintys, kaip matyti iš Putinaitės knygos išnašos, yra paimtos iš anglų postmodernizmo filosofijos ir teologijos, ateizmo ir…
-
Putinaitė, N. Nugenėta pušis. Diskusijos apie knygą atgarsiai
29 Vas 2016Kviečiame skaitytojus pareikšti savo nuomonę apie filosofės Neringos Putinaitės studiją „Nugenėta pušis. Ateizmas kaip asmeninis apsisprendimas tarybų Lietuvoje“ (Vilnius: Katalikų mokslų akademija; Naujasis židinys–Aidai, 2015). Knyga susilaukė didelio dėmesio ir diskusijų. Manome, kad ir mūsų svetainės lankytojai turės ką pasakyti. Žemiau pateikiame Poeto gerbėju pasirašiusio skaitytojo atsiliepimą. Garsiai nuaidėjo Neringos Putinaitės vardas. Ne tiek dėl knygos „Nugenėta pušis“ turinio, kiek dėl to, kad Krašto apsaugos ministras atsisakė pasirašyti Ministerijos skiriamos „Patriotų“ premijos komisijos sprendimą skirti ją N. Putinaitei už šią knygą dėl „gaivaus minties gūsio“ (suprask, naujo požiūrio) į tarybinę tikrovę. Ministro pozicijos priežastys įvairios. Skirtingai jas išsakė ir pats ministras…
-
Klimenka, Gabrielius E. Paranormalių mitų griovėjas (Vilnius: Obuolys, 2015): paranormalūs reiškiniai teologo akimis
14 Gru 2015Ne per seniausiai per Lietuvos radiją išgirdau, kaip man pasirodė, gana argumentuotą vadinamųjų paranormalių reiškinių aiškinimą ir juos lydinčių mitų kritiką. Šiandien tai reta. Beveik visi televizijos kanalai apie juos kalba kaip apie tikrų tikriausius dalykus, aukština ir propaguoja. Net LRT televizijos kanale girdėjau vieną garsų laidų vedėją bei menotyrinių knygų autorių prisipažįstant, jog jį kasnakt aplankąs astralinis tėvo kūnas, o savo ruožtu jo pašnekovas žinomas psichologijos profesorius sakėsi įtikėjęs reinkarnacija, apie kurią perskaitęs vienoje apokrifinėje Evangelijoje. Ypač atkreipiau dėmesį į psichologo prisipažinimą, nes jis nuskambėjo disonansu profesoriaus ką tik tame pačiame pokalbyje išgirtos amerikiečių psichologo ir rašytojo Irvino D.…
-
KOSTAS STIKLIUS. KUR KEPLA IR KAS JOJE YRA
23 Lap 2015Ant paties dugno siera tik ir derva, o karštis, smarvė kaip pasenus sterva; Bjauru, svaigina, 0 kvapo atgauti Negali gauti. Ten sugrūsti yra vadovai mūsų, Garbūs mūs tieji ganytojai dūšių; Nes jie tamsybėje žmones vis laikė, Apšvietą keikė. Ant jų viršaus yr davatkos sutrintos, Gyslos ir žarnos visų išdraikytos, Prie sienų ilgi liežuviai prikalti, Nuo karščio balti. Davatkų gyslas nelabieji draiko, Kad jos ant svieto, turėdamos laiko, Jojo ant gero, ko nesunaudojo – Žmones aplojo. Aukščiau jų drybso susmukę žandarai,…
-
Kostas Stiklius – laisvamanis patriotas
23 Lap 2015Šįmet sukanka 135 metai nuo Kosto Stikliaus gimimo. Šis prisiminimo ir paminėjimo vertas žmogus gimė 1880 m. gruodžio 25 d. Vilkaviškio apskr. Liepalotų kaime. Mirė 1962 m. vasario 24 d. Krekenavoje (Panevėžio r.). Kostas Stiklius – lietuvių nacionalinio judėjimo dalyvis, knygnešys, visuomenininkas, literatas, švietėjas, tautosakos rinkėjas, publicistas, aktyviai reiškęsis įvairiose visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo srityse visą XX a. pirmąją pusę. Kostas Stiklius 1908 ir 1934 metais bei jo antkapinis paminklas Krekenavos sen. kapinėse. Nuotraukos iš Kosto Stikliaus sūnėno Mindaugo Gaigalo archyvo. Nebaigęs didesnių oficialių mokslų, viskuo domėjosi, nesibaidė jokio kultūrinio, ypač spaudos darbo. Kur jį gyvenimas benublokšdavo, jis jautria ir kritiška savo socialine uosle tuoj pajusdavo spręstinas…
-
Ar egzistuoja ateistinių pažiūrų laisvė ir teisė?
24 Spa 2015Interneto portale MRU ebooks perskaičiau monografiją „Racionalumas ir mokslinio pažinimo ribos“ (Mykolo Riomerio universitetas, 2011). Neanalizuosiu visos knygos, tik pastebėsiu, jog kai kurie jos straipsniai parašyti turint tikslą pagrįsti įvairaus plauko misticizmą, okultizmą, spiritizmą, bioenergetiką, įvairiausius būrimus ir t.t., žodžiu, visa tai, kuo taip dosniai maitina savo žiūrovus ne tik kanalo „Lietuvos rytas“ laida „Pasaulis X“, bet ir kitos televizijos. Plačiau sustosiu tik ties doc. dr. Andriaus Sprindžiūno straipsniu „Iracionalumas tolerancijos problemos aspektu“, nes jame tiesiogiai liečiama tikėjimo ir netikėjimo, religijos ir ateizmo laisvės ir teisės problema. Painiai parašytas tas A. Sprindžiūno straipsnis. Pirmajame skyrelyje „Racionalios ir iracionalios religinės tolerancijos…
-
Kas paniekino „Dievo motiną“
16 Rgs 2015Ar Naujajame testamente yra Jėzaus Nazariečio teiginių apie save, parodančių, kas iš tikrųjų jis buvo? Yra. Tai jo paties žodžiai, kad jis siųstas „tik į Izraelį“ (Mt 15, 24), kad jis „neieško sau garbės, nes yra, kas ieško ir teisia“ (Jn 8, 50), kad nereikia jo vadinti geru, nes „Niekas nėra geras, tik vienas Dievas“ (Mk 10, 18). Bet čia tik Jėzaus žodžiai. O apie ką byloja Evangelijose pateikti jo gyvenimo faktai? Jėzaus Nazariečio biografija Naujajame testamente atskleista labai fragmentiškai. Be to, ji apima tik dviejų trijų metų laikotarpį. Patys Naujojo testamento (NT) leidėjai pripažįsta, kad pirmieji krikščionys vadovavosi tik…
-
Švč. Mergelės Marijos litanijos kilmė
31 Rgp 2015Jonas Ilgūnas (1881–1956) – pedagogas, aktyvus Laisvamanių etinės kultūros draugijos veikėjas prieškario Lietuvoje. 1933–1935 metais redagavo draugijos žurnalą „Laisvoji mintis“. Yra parašęs nemažai straipsnių ir brošiūrų religijos istorijos klausimais, pavyzdžiui, knygelę „Kristus ir krikščionybė“ (1925). Analizuodamas pastarąją, jis rėmėsi istoriniu religijų lyginimo metodu. Jono Ilgūno straipsnis „Litanijos kilmė“ spausdinamas iš 1934 m. „Laisvosios minties“. Pavadinimas sukonkretintas, prirašant žodį „Švč. Mergelės Marijos“. J.M. Litanijos kilmė Senovės pamaldos buvo pašvęstos atskiroms dievų…
-
Jonas Ragauskas. Ite, missa est! (2 fragmentai)
04 Rgp 2015„TĖVE MŪSŲ!“ Sunkus buvo mano tikėjimo išmėginimas tos mano pergyventos masinio žmonių naikinimo dienos Kupiškyje. Šiandien mintimis peržvelgdamas savo praeitį, galiu pasakyti: – Ten, Kupiškyje, laisvamanių kapinėse, kartu su šimtais sušaudytų moterų, vaikų ir senelių, tapo sušaudytas, – jei ne sušaudytas, tai bent mirtinai sužeistas, – ir mano religinis tikėjimas. Juk tomis dienomis aš pirmą kartą savo gyvenime išdrįsau daryti sunkius priekaištus dievui, pirmą kartą suabejojau jo buvimu! Kiti mano draugai kunigai stengdavosi nesiklausyti vakarinių egzekucijų klaikių garsų. Jie ir man patardavo: – Nereikia klausytis! Uždaryk langą, įjunk radiją! O aš, kažkokio pikto smalsumo verčiamas, tyčia eidavau į kiemą arba…
-
Lietuvos ekskunigai ateistai
04 Rgp 2015Rašydamas apie australo ekskunigo Briano Beikerio (Brian Baiker) knygą „Biblija – nesusipratimų šaltinis“, neseniai išleistą JAV, o šiais metais pasirodžiusią lietuvių kalba, prisiminiau Lietuvos ekskunigus ateistus. Vienas pirmųjų lietuvių, metusių kunigystę ir įsijungusių į laisvamanių veiklą, buvo Vladislovas Dembskis (1831 Joniškio r.–1913 Scrantone, JAV, 1925 m. perlaidotas į Šiaulių Ginkūnų laisvamanių kapines). Ilgą laiką kunigavęs Lietuvoje ir Amerikoje, į kurią nuvyko po 1863 metų sukilimo pralaimėjimo, V. Dembskis 1892 m. atsisakė kunigystės ir ėmėsi aktyvios švietėjiškos veiklos: vertė mokslo populiarinimo knygas, rašė straipsnius ir brošiūras, kritikuojančius bažnyčią ir religiją. Apie tai kalba jau patys knygelių pavadinimai – „Kankintojai ir kankintiniai…
-
Brianas Bakeris. Biblija – nesusipratimų šaltinis (vertė Lina Navickaitė. Vilnius: VŠĮ „forSMART“, 2015) : mintys perskaičius knygą
11 Lie 2015Brianas Beikeris (Brian Baiker) – iki šiol buvo nežinomas vardas lietuvių ateistinėje literatūroje. Tik šiais metais lietuvių kalba perskaitėme jo nepriklausomoje Past Pencil leidykloje 2012 m. išleistą knygą „Biblija – nesusipratimų šaltinis“ („Nonsense from the Bible“). Apie autorių žinome labai mažai, tik tai, ką jis pats papasakojo minėtoje knygoje. Visažiniame internete taip pat nepavyko rasti daugiau žinių apie jį, net fotografijos. Tačiau kad suprastume autoriaus mąstymo logiką, būtina žinoti jo gyvenimo kelią. Jis buvo auklėjamas krikščioniškojo fundamentalizmo dvasia, t. y. jam buvo giliai įdiegtas tikėjimas, kad „krikščioniškoji tiesa, Dievas, Jėzus ir Šventoji Dvasia yra absoliučios tiesos“. Jis tapo dvasininku, o…
