Autoriaus archyvas
-
Karas ir krikščionybė
29 Rgs 2022„Aš Rytų žmogus. Aš – diktatorius“, – pasigyrė mano buvęs žentas, Altajaus verslininkas, musulmonas, užplojęs delnu per sėdynę savo mažai dukrytei. „Kuo toliau į Rytus, tuo daugiau žvėrių“, – pyktelėjęs dėl verkiančios anūkėlės „pritariau“ jam. Šį mūsų dialogą prisiminiau prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą. Rytai – prieš Vakarus. Autoritarizmas – prieš demokratizmą. Kovingumas – prieš taikingumą. Karas yra žmonių žudymas masiniu mastu, pasitelkiant naujausią ir galingiausią techniką. Jei taikos metu nužudomas žmogus, žmogžudys sėda kalėjiman. O karo metu kuo daugiau nužudo, tuo daugiau ordinų ir medalių puošia jo „didvyrišką“ krūtinę. Kas žudo? Žmonės? Nelogiška vadinti žmonėmis žmogžudžius. Rusijos prezidentą Putiną,…
-
Kvailumas
07 Rgp 2022„Tik pačių kilniausių minčių skatinamas žmogus padaro visišką kvailystę“ (Vaildas) Skaitydami straipsnį „Žmonių kvailumas – nenugalima griaunamoji jėga?“ žurnale „Savaitė“ (2022, Nr. 16), deja, nesužinome, nei kas yra kvailumas, nei kodėl jis yra, nei kur jis daugiausiai pasireiškia. Straipsnyje teigiama, tačiau neargumentuojama, kodėl „kvailas žmogus gali būti pavojingesnis už nusikaltėlius“. Abejotina, ar tai tiesa. Kvailystė, nors ji yra pradinis impulsas neprotingai veiklai, tikriausiai negali pranokti nusikaltimo, nes ji iš esmės – tik neadekvati mintis, o ne realus veiksmas. To paties žurnalo (Nr. 28) straipsnyje „Neatsakyti klausimai“, nevykusiai bandoma atsakyti į dar du klausumus. 1. „Kodėl kenčia nekaltas?“ Esą dėl to…
-
„Kur dabar yra Dievas?“ Pastabos dėl kun. Ričardo Doveikos atsakymo į šį klausimą
16 Geg 2022Dievo buvimo „problema“ naujai iškilo ryšium su Rusijos „karine operacija“ Ukrainoje. Karas yra absurdiškas žmonių žudymas. Žudo vienas kitą tokie „priešai“, kurie niekada net nėra matę vienas kito. Faktiškai juos priverčia būti žmogžudžiais arba savi žemiškieji „viešpačiai“, arba svetimi grobikai. Rusijos invazijos į Ukrainą metu jau žuvo ne tik keliasdešimt tūkstančių tokių „priešų“, kurie nepažinojo vienas kito, bet ir keli šimtai vaikų, senelių, moterų… Miestai, paversti griuvėsių krūvomis… Milijonai pabėgėlių… Kodėl visagalis ir gailestingas dievas, jeigu jis yra, leidžia tokį žiaurų naikinimą? Šis klausimas iškyla kiekvienam mąstančiam krikščioniui. „Teko girdėti nuomonę, kad jei būtų Dievas, tai nevyktų toks karas. Tai…
-
Nesąmonių muziejus (2)
03 Bal 2022Antikos epochoje Senasis Testamentas jau neatitiko pasiekto dvasinės kultūros lygio. Reikėjo „geresnės“ religijos su nauju dievu – kartu „tobulesnių“ nesąmonių aprašo. Pagal Naująjį Testamentą, jeigu rūstusis „Tėvas“ mus numarins, tai meilusis „Sūnus“ vėl atgaivins. Tik reikia palaukti… Prieš Kalėdas (2021-12-21) filosofijos docentas Povilas Aleksandravičius religinėje radijo laidoje pacitavo evangelijos pagal Luką pradžią – stebuklingai pajutęs Marijos nėštumą, „Elžbietos įsčiose iš džiaugsmo šoktelėjo kūdikis“ (Lk 1, 41). Docentas teigė, kad krikščionims privalu tikėti „absoliučiai neįmanomais dalykais“, tame tarpe – ir dievo redukcija į žmogų. Pasirodo, ir šiais laikais yra filosofų, rekomenduojančių tikėti neprotingomis krikščioniškomis pasakomis – „Credo quia absurdum“. Kryžius –…
-
Nesąmonių muziejus (1)
19 Sau 2022„Tik du dalykai neturi ribų – Visata ir kvailystė. Bet dėl Visatos aš nesu tikras“ (A. Einšteinas). Nesąmonė yra, visų pirma, netiesa, tikrovės neatitinkantis teiginys. Kartu ji – protingumo priešybė, kvailumo išraiška, dažnai dėl savo absurdiškumo verta ne tik kritikos, bet ir paniekos. Kai žmogus smurtauja prieš kitus žmones arba žaloja pats save (alkoholiu, tabako dūmais, narkotikais), pirmiausia jis subrandina šias kvailystes savo galvoje. Ypač daug nesąmonių yra religijose. Jau vien tas faktas, kad religinių srovių yra daug (vien Lietuvoje trisdešimt) su gana skirtingomis „tiesomis“ ir kad per visą žmonijos istoriją vyko religiniais motyvais grindžiami aštrūs socialiniai konfliktai bei niokojantys…
-
Jėzaus biografijos problema
05 Gru 2021Gimė tvarte – mirė ant kryžiaus… Ar iš tikrųjų turėjo vietos Izraelyje tokia dieviška „romantika“? Klausimas internete – „Kodėl nėra tikros biografijos apie Jėzų?“ Straipsnis „Jėzaus biografija“ – atsakymas į šį klausimą. „Pakylėtasis mokytojas“ (taip jis vadina pats save) Kim Michaels atsako paties Jėzaus vardu (mėgėjų pavaduoti dievą netrūksta ir šiais laikais): „Todėl, kad aš nė vieno žmogaus neįgaliojau parašyti tokią biografiją. Žmonės nėra pakankamai sąmoningi. Jie apsėsti išorinių faktų. O mano misijos esmė nebuvo išoriniai, istoriniai įvykiai, o vidinis kelias“. Anot tokio „kelio“ teologų, jeigu Jėzaus gyvenimo aprašyme trūksta faktų, tai tuo blogiau faktams, o ne krikščionybei. Tačiau faktai,…
-
Ateistinės patarlės
07 Spa 2021Atsivertę internete „Ateistines patarles“, nustembame dėl parodyto jų mažo kiekio (iš įvairių šalių viso tik 15) ir jų turbūt sąmoningai parinkto prastumo. Be to, pirma jų randame posakį: „Ateistų burnojimas prieš Dievą parodo, kad jie patys nesąmoningai tiki į Dievą – juk neįmanoma kovoti prieš tai, ko nėra“. Ir dar – „Apkasuose nėra ateistų“. Tai įprastas klerikalų metodas – „kišti nibrę ne į savo daržą“ – ir slėpti arba apversti tiesą aukštyn kojomis. Apkasuose ateistai neišnyksta, nes juos išsikasa jie patys – ne jų „angelai sargai“. Karai per visą žmonijos istoriją ryškiai parodo, kad apkasuose vadovaujamasi ne Kristaus „meilės priešams“…
-
Religija ir bendrieji dėsniai
31 Geg 2021Religija yra tikėjimas. Dėsniai yra žinojimas. Patikėti lengva. Sužinoti sunkiau. Tikėjimas suteikia jėgų. Bet tik adekvatus tikrovės supratimas įgalina prasmingai veikti ir pasiekti reikšmingą (arba net gyvybiškai svarbų) rezultatą. Sėkmingai konkrečiai veiklai būtina žinoti specifinius tos srities dėsnius, o bendram pasaulio ir žmogaus gyvenimo supratimui reikia suvokti ir jų bendruosius dėsnius. Juos tiria filosofija. Ji sudaro gilų pasaulėžiūros pagrindą. Religija taip pat atlieka pasaulėžiūrinę funkciją, tačiau ji tai daro ne racionaliame, o tik psichologiniame (instinktų, vaizduotės ir emocijų) lygyje. Filosofai – ir idealistai, ir materialistai – nagrinėja faktiškai tuos pačius bendruosius tikrovės dėsnius, tik pirmieji juos taiko idėjiniam, o pastarieji…
-
Kryžius
07 Bal 2021Per „Lietuvos ryto“ TV kanalą greta atstatytų dvarų, kaip Lietuvos grožio pavyzdys, dažnai rodomas ir Kryžių kalnas. Tačiau ar tikrai tie kryžiai puošia Lietuvą? Kaip kryžius atrodo istoriniu požiūriu? Tai labai senas žmonijos simbolis, figūravęs dar iki krikščionybės, netgi akmens amžiuje (pvz., kaip keturių pasaulio šalių arba kaip gėrio ir blogio sankirtos ženklas). Jį labai lengva pavaizduoti – tereikia dviejų skersai nubrėžtų štrichų (tarpukario Lietuvoje beraščiai žmonės tokiais trim kryželiais pasirašydavo dokumentus). Nesunku pagaminti ir nedidelį kryželį. Sunkiau sukalti tikrą. Romėnai jį kaip bausmės įrankį, spėjama, perėmė iš Rytų ar Šiaurės Afrikos tautų. O taupūs žydai naudodavo akmenis – pačią…
-
Bejėgis „padėjėjas“
30 Lap 2020Paskutinis Lietuvos Seimo narių priesaikos sakinys „Tepadeda man Dievas“ reiškia, kad jie ne maldauja jo pagalbos, o tik pageidauja. Ir turbūt tiki, kad padės… Tačiau šis sakinys yra faktiškai svetimkūnis jos tekste. Jis neliečia priesaikos esmės, o išreiškia abejotiną tikimybę apie jos įvykdymą be dievo paramos. Čia iškyla keletas neaiškumų. Atsakymus į svarbesnius klausimus randame Šventajame Rašte. Kokio dievo šaukėsi Seimo nariai? Alacho? Krišnos? Budos? Muno? Jie svetimi. Jahvės? Šis žydų dievas, krikščionių vadinamas „Tėvu“, bet reikalaujantis kruvinų aukų (žr. Žyd 9, 2 / Kun 17, 6) ir „nešantis mirtį viskam, kas gyva“ (žr. Išm 18, 15 – 16), „nes…
-
Simbolinis kanibalizmas
31 Kov 2020Kas jis – kanibalizmas? Plačiausia šio žodžio prasme – tai mityba. Visai neblogas dalykas. Norint gyventi tenka maitintis. Visi gyvi „Dievo kūriniai“, išskyrus augmeniją, maitinasi kitais gyvais „kūriniais“. Tokia jau „aukščiausiojo“ nustatyta tvarka. Pastariesiems tokia „mityba“ – būti suvirškintiems – paskutinė, todėl pasibaisėtina akcija. Tačiau tik pradinėje jos stadijoje. Suvalgytas gyvūnas jau nejaučia nei baimės, nei skausmo. Žodžiu, gyvūnijos kova už būvį suėdant silpnesnius už save – nors ir ne šventas, tačiau visai normalus dalykas. Kanibalizmo atveju kalba eina apie…
-
„Šventasis“ melas
03 Vas 2020„Melas – bjauri, gėdą žmogui daranti dėmė“ (Siracido 20, 24). Melas yra sąmoningai skelbiama netiesa. Jis – ne tik tiesos, bet ir teisingumo priešybė. Ką nors teigti nežinant, kaip iš tikrųjų yra, arba netgi žinant, kad taip nėra, vadinasi, mulkinti, apgaudinėti žmones siekiant dažniausiai savanaudiškų tikslų. Teigiama, kad kritikuoti galima tik neteisingas pažiūras, neliečiant asmens orumo. Tačiau ar melagis – ori ir gerbtina asmenybė? Žinoma, jo teiginių melagingumą reikia įrodyti. Kaip bebūtų keista, daugiausia netiesos yra „šventumo“ sferoje – religijose. Faktiškai jos visos yra beveik vienodos vertės pramanas. Kalbėsime apie krikščionybę. Kuo vėliau sukurti Naujojo Testamento (NT) rašiniai (27 „knygos“),…
-
Giedriaus Drukteinio teologija
06 Spa 2019Giedrius Drukteinis – etiketo žinovas, žurnalistas, TV laidų vedėjas bei jų konsultantas, rašytojas ir šiaip gana ryškus, laisvai dėstantis savo kartais paradoksalias mintis eruditas, buvęs pretendentas į kultūros ministrus. Ponas Giedrius atlieka ir krikščionybės apaštalo misiją. Atrodo, kad religinio išprusimo ir ypač drąsos galėtų jam pavydėti net ir kvalifikuoti teologai. Portale „Ateizmas“ bendru pavadinimu „Apie tikėjimą iš esmės“ jis yra išspausdinęs visą seriją straipsnių: apie ateistų tikėjimą, apie stebuklus, apie Šv. trejybę, apie kryžiaus žygius, apie išdaviką Judą, apie Galilėjaus teismą, apie religijos santykį su mokslu, apie „40 Jėzaus įsakymų“, apie, apie, apie… (žr. https://www.google.com/search?q=Apie+tik%C4%97jima+i+%C5%A1esm%C4%97s&rlz=1C1CHBF_ltLT778LT778&oq=Apie+tik%C4%97jima+i+%C5%A1esm%C4%97s&aqs=chrome..69i57.28847j0j8&sourceid=chrome&ie=UTF-8) Tenka pavydėti šiam žmogui psichinės…
-
Ateizmas Biblijoje
27 Kov 2019Visos religijos laikosi iš esmės ant prasimanymų, kartais labai naivių, tiesiog absurdiškų. Leo Taxilis krikščioniškąjį Šventąjį Raštą yra pavadinęs kvailų ir melagingų prasimanymų rezginiu“. Tačiau ar toks vien neigiamas vertinimas yra adekvatus? Nuo tikrovės sunku pabėgti net tiems, kurie kuria fantazijas. Neatsitiktinai pasaulėžiūrinė TV laida vadinasi „Anapus čia ir dabar“. Nors „čia ir dabar“ yra tik „šiapus“, bet nežinomas „anapusis“ pasaulis visada aiškinamas naudojant tik „šiapusias“ mąstymo ir kalbos priemones. Net ir dievų įvaizdžiai buvo realių objektų, gyvulių ir žmonių kopijos. Krikščionybė – taip pat grubus antropomorfizmas. Jos „Dievas tėvas“ – kūrėjas, teisėjas, baudėjas, tvarkdarys, meilus ir rūstus, atlaidus ir…
-
Jėzaus pranašystės
22 Sau 2019„Nepažinti Šventojo Rašto – tai nepažinti Kristaus“ (šv. Jeronimas). Pažinti Jėzų Nazarietį Lietuvoje dar verta – mes gi ne pasaulietiški estai (tik 0,5% jų – katalikai). Jie lenkia mus tiek ekonomikoje, tiek kultūroje, o mes juos – religinėje mistikoje. Juk net popiežių Pranciškų Vilnius sutiko kur kas iškilmingiau nei Jeruzalė Jėzų. [Dar Vincas Kudirka rašė, kad „katalikybė yra pavirtusi į gryną popiežystę“ (Varpas, 1985, Nr. 12)]. Jėzus kartais laikė save pranašu (žr. Mk 6, 4…
-
Šventasis Raštas apie moterį
03 Gru 2018Vakarų Europoje neretas atvejis, kai uždarinėjamos, o kartais net griaunamos ištuštėjusios bažnyčios. Jos jau ir Lietuvoje tapo, anot kun. R. Gurkšnio, „tik bobučių susirinkimo vieta“ (žr. Veidas. 2013-08-19). Nors religingais save laiko daugiau negu pusė gyventojų, tačiau dauguma jų – „nepraktikuojantys“, ypač vyrai. Juos šiais laikais jau sunku paklupdyti. Kodėl moterys buvo ir yra daug religingesnės už vyrus? Todėl, kad religija yra daugiau pasaulėjauta, negu pasaulėžiūra. Jos dievą „suranda“ širdimi. Šis „organas“ nepasižymi išmintimi. Pačiame Šventajame Rašte sakoma: „Kas sergi teisybę, sulaikys savo jausmus“ (Sir 21, 12). Pats Jėzus Nazarietis, nors kartais propagavo visuotiną meilę, „širdį“ laikė visokeriopo blogio šaltiniu…
-
Pats didžiausias „stebuklas“
09 Lap 2018Katalikiškajame „Katekizme“ (1980) sakoma: „Labiausiai Kristus įrodė savo dievystę prisikeldamas iš numirusių“. Todėl šis stulbinantis įvykis yra pats svarbiausias krikščioniškojo tikėjimo motyvas. Ant jo laikosi visa krikščionybės ideologija ir grandiozinė bažnyčios praktika. Vyskupas K. Kėvalas teigia: „Kristaus prisikėlimo stebuklas patvirtina patį svarbiausią žmogaus lūkestį – egzistuoja gyvenimas po mirties. Dabar mes remiamės į Kristaus prisikėlimą kaip į savo prisikėlimo po mirties galimybę“ (žr. „Savaitė“. 2018, Nr. 13). Bet čia neišvengiamai kyla klausimų. Net jei tokia galimybė iš tikrųjų būtų, ar ji tapati tikrovei? Kas yra mirtis? Gyvenimo tąsa? Naujo pradžia? Ar vis dėlto jo pabaiga? Vyskupas tvirtina, kad pomirtinė…
-
Apie stebuklus
02 Lie 2018Religiją galima apibrėžti įvairiai, taip pat ir kaip tikėjimą stebuklais. Šventajame Rašte aprašyta stebuklinga visa krikščioniškojo Dievo veikla – tiek „Tėvo“, tiek „Sūnaus“. Tiesa, juos abu savo „apsireiškimais“ lenkia Marija – „Dievo motina“, – nors šventraštyje ji taip neįvardinta ir išvis nelaikoma kažkokia deive. XVII–XVIII a. Lietuvoje, nuslopinus Reformaciją, išaugo Marijos garbinimas, net jos atvaizdai pradėti laikyti stebuklingais. Tačiau neverta šių „stebuklų“ nagrinėti jau vien todėl, kad pats Jėzus atsisakė laikyti Mariją savo motina netgi paprasta, žmogiška prasme (žr. Mk 3, 31– 35). Net ir evangelijose, išskyrus antraeilį Marijos, kaip „Viešpaties tarnaitės“, pastojimo vaidmenį, ji retai minima. Stebuklai – tai…
-
Paslaptinga karalystė (2)
22 Sau 2018Tęsinys (žr. pradžią: http://ateizmasirateistai.lt/paslaptinga-karalyste/ ) Pasirodo, „Dievo karalyste“ Jėzaus planuose turėjo būti renovuotas Izraelis. Bet nebuvo. Jos karaliumi turėjo tapti pats jos projektuotojas. Bet netapo. „Jis buvo nukryžiuotas dėl silpnumo“ (2 Kor 13, 4). Tai ar vertėjo dėl tų „žemiškų iliuzijų“ jam pačiam ir jo pasekėjams mesti, palikti likimo valiai savo šeimas ir pasijusti Jeruzalėje bejėgiais utopistais? Tai gal Jėzaus namiškiai buvo kažkiek teisūs laikydami Jėzų psichiškai nenormaliu (žr. Mk 3, 21)? Po Jėzaus desperatiško maišto šventykloje Judas jį išdavė, Petras išsižadėjo, visi „apaštalai“ pabėgo, palikę savo „nuogą karalių“ ant kryžiaus. Ir tik po to, kai jis išliko gyvas, kai…
-
Paslaptinga karalystė (1)
16 Sau 2018Paslaptis – nežinomas arba sąmoningai slepiamas dalykas. Ne tik stebuklus, bet ir daugumą dogmų krikščionybės teologai vadina paslaptimis. „Dieviški žodžiai yra didelės paslaptys“, – taip Šventąjį Raštą apibūdina kun. Br. Bulika savo knygoje „Link gyvenimo pilnatvės“. Katalikiškame „Katekizme“ (1980) išvardinta net penkiolika tikėjimo paslapčių – pradedant „Dievo Sūnaus įsikūnijimu“ ir baigiant „Dievo Motinos danguje vainikavimu“. Bet liko nepaminėta esminė mįslė. Naujojo Testamento (NT) leidėjai ją įvardija kaip „Dievo karalystės slėpinį“ (žr. Mt 11). Teologai tvirtina, kad Dievo karalystės klausimas užima centrinę vietą Jėzaus mokyme. Bet kodėl ji – klausimas? Negi dar nėra atsakymo? NT sąvokų žodyne nurodoma, kad „Dievo karalystę“ galima…