-
II.5. Kazimieras Liščinskis – pirmasis Lietuvos ateistas
01 Bal 2014Kovo mėn. sukako 380 metų nuo pirmojo Lietuvos ateisto Kazimieras Liščinskio gimimo Kazimieras Liščinskis gimė 1634 m. kovo mėn. 4 d. Liščicos dvare Bresto (Lietuvos Brastos) vaivadijoje. Jėzuitų kolegijose studijavo teisę ir teologiją. Atsisakęs duoti popiežiui ištikimybės įžadus ir priimti kunigo šventimus, K .Liščinskis išstojo iš jėzuitų ordino. 1669 m. buvo išrinktas Melniko pastalininkiu. 1682 m.– Bresto žemės teismo pateisėju, vėliau Lietuvos vyriausiojo tribunolo nariu. Remiantis slapta iš jo paimtu veikalo „Apie Dievo nebuvimą“ („De non existentia Dei“) rankraščiu, jis buvo apkaltintas bedievyste, 1688 m. suimtas ir įkalintas bažnyčios kalėjime Vilniuje. Pasmerktas bažnytinio teismo, K. Liščinskis buvo teisiamas Seimo teisme…
-
II.4. Keli skeptiški klausimai, skaitant panegirikas popiežiui Pranciškui
31 Kov 2014Šį mėnesį suėjo metai, kai buvo išrinktas dabartinis popiežius Pranciškus. Liejosi besaikė panegirika ir spaudoje , ir internete. Neatsiliko ir Lietuvos žiniasklaida. Popiežius, nors ir sulaukęs 77 –erių metų, esąs be galo energingas, sumanus bažnyčios reformatorius, gailestingas, pasirengęs išbučiuoti visus vargšus, mylintis vaikus ir senelius, neišdidus, nesipuikuojantis prabanga ir liepiantis to nedaryti kitiems katalikų bažnyčios hierarchams, „Ne popiežius, o tikra superžvaigždė“, „Ne išrinktųjų, o liaudies bažnyčios ganytojas“, „Ne antžmogis, o paprastų paprasčiausias žmogus“, – mirga pagyros žodžiai pasaulio laikraščių ir žurnalų antraštėse. Skaitau, bet man lyg jau viskas girdėta. Daug metų seku, kaip adoruojami popiežiai. Štai beveik analogiškai, kaip apie…
-
III.2. Krikščioniškoji ir bendražmogiškoji moralė
24 Kov 2014Kasdien girdime: „Gyvename krikščioniškos kultūros ir moralės krašte“, „Laikomės (nesilaikome krikščioniškos moralės reikalavimų“, „Tai atitinka( neatitinka) krikščioniškos moralės principus“ ir pan. Savaime kyla nemažai klausimų. Kas gi ta „krikščioniška moralė“? Ar ji būdinga tik krikščionybės išpažinėjams? O kaip su kitų religijų pasekėjais? Laisvamaniais ir ateistais? Ar jie laikosi kažkokių savų, kitokių, nebūdingų krikščionims, dorovės reikalavimų. O gal tai žmonės be moralės? Juk pastarasis teiginys dažnai taikomas ateistams. Dabartinis popiežius Pranciškus, pajutęs bažnyčios mokymo apie krikščionišką moralę ir teorinį, ir praktinį pažeidžiamumą, kaip jau rašiau, iškėlė teiginį, kad ir ateistai gali būti dorovingi, tiesa, tai susiedamas su Kristaus atperkamosios aukos visuotinumo…
-
III. Ateizmas ir dorovė
14 Vas 2014Ir ateistai gali būti dorovingi…. Tai žodžiai, kuriuos pereitų metų gegužę ištarė popiežius Pranciškus dienraščio „La Repubblica“ korespondentui. Jie spaudoje dažnai buvo apibūdinami kaip radikalus Vatikano požiūrio į ateizmą posūkis. Nors šioje ištaroje ir yra tam tikri nauji akcentai, bet pateikti ir paaiškinti katalikiškos pasaulėžiūros šviesoje („Dievas išpirko mūsų visų nuodėmes, mūsų visų, Kristaus krauju. Mūsų visų, ne tik katalikų. Visų! „Tėve, net ateistų?“ Net ateistų. Visų!“), jie iš esmės nebetenka prasmės. Ateistų dorovingumą („kas yra gera ir bloga“) popiežius sieja su krikščionišku sąžinės, kaip dievo balso žmogaus širdyje, supratimu. O juk ateistai moralės, taigi ir sąžinės, pagrindo ieško ne…
-
I.8. Ateizmas ir mokslinis žinojimas (5): Ričardas Dokinsas (Richard Dawkins)
20 Sau 2014Dawkins, Richard. Dievo iliuzija. Iš anglų kalbos vertė Elena Bielskytė. – Vilnius: Vega line, 2010.– 447 p. Versta iš: Dawkins, Richard. The God Delusion. – New York: Bantam Books, 2006. Ričardas Dokinsas (angl. Clinton Richard Dawkins (g. 1941) – anglų etologas, biologas, mokslo populiarintojas, nuo 1995 iki 2008 metų dirbo Oksfordo universitete profesoriumi. Šiuo metu jis laikomas žymiausiu ateizmo propaguotoju pasaulyje. Jo paskaitos, televizijos laidos, skirtos gamtos mokslų pasiekimų bei mokslinės pasaulėžiūros sklaidai, religijos ir kreacionizmo kritikai, yra labai populiarios. R. Dokinsas tapo žinomas 1976 m., išleidęs knygą „Savanaudis genas“, kurioje populiariai nušvietė evoliucijos klausimus genetikos požiūriu. Po to jis…
-
I.7. Ateizmas ir mokslinis žinojimas (4): Jonas Grigas
15 Gru 2013Antroji akademiko Jono Grigo knyga – „Kokiame pasaulyje gyvename“ – įžanginiame žodyje apibūdinama kaip „mokslinės pasaulėžiūros sklaidos“ veikalas. „Jos tikslas yra iš mokslo pozicijų pažvelgti į mus supančio pasaulio reiškinius ir panagrinėti, kokiame pasaulyje gyvename“ (p. 11), – teigia knygos autorius. Be jau pirmoje knygoje aptartų problemų, knygoje nagrinėjami tokie klausimai, kaip stiklo, naftos vaidmuo Vakarų civilizacijoje, atominės energetikos vystymasis, jos teikiama nauda ir grėsmės, atsinaujinančios energijos panaudojimas, energiją taupančios lempos, informacinės technologijos, kompiuterizacija ir mobilieji telefonai, skverbimasis į kosmosą ir jo militarizavimas, „ateiviai“ iš kosmoso, genetinė augalų transformacija, maisto užterštumas ir kt. Tai aktualūs klausimai. Jie nagrinėjami mokslinėje literatūroje,…
-
II.3. Pamąstymai apie laidojimą su religinėmis apeigomis
02 Gru 2013Maždaug prieš mėnesį perskaičiau „Lietuvos ryto“ laikraščio rubrikoje „Apie tai, kas svarbiausia“ straipsnelį „Dvasininkas pravirkdė“. Jame rašoma apie jauną kunigą, kuris atsisakė laidoti žmogų, nes iš pokalbio (o gal ne tik) su jo dukterimis jis padarė išvadą, jog velionis nebuvo praktikuojantis katalikas, nėjo išpažinties, jam nebuvo suteiktas ir Ligonių (anksčiau – Paskutiniojo) patepimo sakramentas. Seserys verkė, aplinkiniai smerkė kunigą. Smerkė ir parašiusioji žinutę bei negailėjo pagyrimų kitam kunigui, kuris ne tik palaidojo nusižudžiusį žmogų, bet ir pasakė paguodos žodį jo artimiesiems. Suprantu dukteris, nes jos jaučia kaimynų, giminių, viešosios nuomonės, nuolat išsakomos per radiją ir televiziją, spaudimą, o jei jos…
-
I.6. Ateizmas ir mokslinis žinojimas (3): Jonas Grigas
22 Lap 2013Domėdamasis mokslo ir ateizmo bei religijos santykio tema, negalėjau neatkreipti dėmesio į žinomo lietuvių mokslininko akademiko Jono Grigo knygas Kiek trunka sekundė: šiuolaikinis pasaulis mokslininkų akimis (Vilnius: Tyto alba, 2011, 346 p.) ir Kokiame pasaulyje gyvename. Mokslininko akimis (Vilnius: Vilniaus universitetas, 2012, 320 p.). Šie veikalai pasaulėžiūrai neabejingų žmonių yra skaitomi. Pirmiausia, matyt, todėl, kad pastaraisiais dešimtmečiais gamtos mokslų populiarinimo lietuvių autoriai imasi labai retai, dar rečiau jie gvildena mokslo ir religijos, mokslinio žinojimo ir religinio tikėjimo santykio klausimus. Jonas Grigas to nevengia. Knygos Kiek trunka sekundė fragmentas „Mokslas ir religija: ar jie suderinami“ 2012 m. vasario…
-
II.2. Vladas Balkevičius: „Viešpatie, išgelbėk mus nuo viešpatavimo!“
28 Spa 2013Taip pavadinta eilėmis parašyta knyga, kurią galima laikyti pirmuoju lietuvių autoriaus ateistiniu leidiniu, pasirodžiusiu po Nepriklausomybės atkūrimo. Ją šiais metais išleido Politikos leidykla. Vladas Balkevičius (g. 1930 m. gegužės 10 d. Alytaus r. Pakašavo k.). – buvęs Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Filosofijos katedros dėstytojas, be kitų filosofinių disciplinų, dėstęs ir Mokslinį ateizmą. Jo religijotyriniai straipsniai dažnai buvo spausdinami to meto periodinėje spaudoje, jis buvo aktyvus paskaitininkas. Ir studentų, ir populiarių paskaitų klausytojų jis buvo mėgstamas. Po Nepriklausomybės atkūrimo Vladas Balkevičius, atgavęs tėvų žemę, su žmona Vida ir dviem mažamečiais sūnumis bei dukra įsikūrė tėviškėje. Ūkininkauja iki šiol.…
-
I.4. Ateizmas ir mokslinis žinojimas (1): Frensis F. Kolinzas
18 Rgs 2013Pasaulėžiūra – tai visa apimantis žmogaus požiūris į tikrovę, besiremiantis įvairių pažiūrų (mokslinių, politinių, ekonominių, etinių, estetinių) visuma. Nors visos šios pažiūros sudaro vieningą darinį, leidžiantį vienu žvilgsniu aprėpti tikrovę, ir yra glaudžiai tarpusavyje susijusios, bet kartu jos ir santykinai savarankiškos. Sakykim, politinės žmogaus pažiūros ir nuostatos tam tikrais jo gyvenimo periodais gali įtakoti jo religines ar ateistines pažiūras. Gali būti ir atvirkščiai – pastarosios gali nukreipti tam tikra linkme žmogaus politines nuostatos. Bet nėra pagrindo kategoriškai teigti, kad vienos politinės pažiūros atitinka (suponuoja) religinius, o kitos – ateistinius įsitikinimus. Ypač šiais laikais. Pavyzdžiui, būtų neteisinga manyti, kad žmogus, pripažįstantis…
-
II.1. Petrą Pečiūrą prisimenant
09 Rgp 2013 -
I.3. Apie etikos dėstymą ir santuokas
15 Lie 2013“Dvasiai būdinga šauniai pasipelnyti iš kūno pralaimėjimų. Ji turtėja jo sąskaita [….]. Kadangi nesėkmės atitinka pasaulio tvarką, natūralu, kad iš jų pelnosi Dievas” (E.M. Cioran, 1911-1995, prancūzų filosofas ir eseistas). Prieš keletą mėnesių valdančiajai Seimo koalicijai priklausanti politinė partija „Lietuvos lenkų rinkimų akcija“ pasiskelbė parengusi dokumentą dėl privalomo tikybos dėstymo mokyklose. Tiesa, vėliau pasitaisė pareikšdama, jog ji sieks ne privalomo tikybos, o privalomo religijos dėstymo. Pastarajam siūlymui galėtų pritarti ir ateistai, jei kalba eitų apie religiją kaip istorinį bei psichologinį, o ne kaip dieviškojo apreiškimo, dieviškojo nušvitimo fenomeną. Žinoma, toks racionalus religijos vertinimas neįmanomas dokumente, kurio autoriai iš esmės seka…
-
I.2. Ateizmas konstitucinių laisvių sistemoje
03 Bir 2013Lietuvos Respublikos konstitucija 26 straipsnis Minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė yra nevaržoma. Kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasirinkti bet kurią religiją arba tikėjimą ir vienas ar su kitais, privačiai ar viešai ją išpažinti, atlikinėti religines apeigas, praktikuoti tikėjimą ir mokyti jo. Niekas negali kito asmens versti nei būti verčiamas pasirinkti ar išpažinti kurią nors religiją arba tikėjimą. Žmogaus laisvė išpažinti ir skleisti religiją arba tikėjimą negali būti apribota kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai būtina garantuoti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ir dorovę, taip pat kitas asmens pagrindines teises ir laisves. Tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi vaikų…
