-
Giedriaus Drukteinio teologija
06 Spa 2019Giedrius Drukteinis – etiketo žinovas, žurnalistas, TV laidų vedėjas bei jų konsultantas, rašytojas ir šiaip gana ryškus, laisvai dėstantis savo kartais paradoksalias mintis eruditas, buvęs pretendentas į kultūros ministrus. Ponas Giedrius atlieka ir krikščionybės apaštalo misiją. Atrodo, kad religinio išprusimo ir ypač drąsos galėtų jam pavydėti net ir kvalifikuoti teologai. Portale „Ateizmas“ bendru pavadinimu „Apie tikėjimą iš esmės“ jis yra išspausdinęs visą seriją straipsnių: apie ateistų tikėjimą, apie stebuklus, apie Šv. trejybę, apie kryžiaus žygius, apie išdaviką Judą, apie Galilėjaus teismą, apie religijos santykį su mokslu, apie „40 Jėzaus įsakymų“, apie, apie, apie… (žr. https://www.google.com/search?q=Apie+tik%C4%97jima+i+%C5%A1esm%C4%97s&rlz=1C1CHBF_ltLT778LT778&oq=Apie+tik%C4%97jima+i+%C5%A1esm%C4%97s&aqs=chrome..69i57.28847j0j8&sourceid=chrome&ie=UTF-8) Tenka pavydėti šiam žmogui psichinės…
-
Ričardo Dawkinso (Ričardo Dokinso) naują knygą pristatant
29 Rgs 2019Buvau Londone kaip tik tuo metu, kai Ričardas Dawkinsas „Southbank centro“ konferencijų salėje pristatė naująją savo knygą „Išaugant Dievą“ („Outgrowing God“). Smagu buvo matyti žymųjį Oksfordo Universiteto evoliucinės biologijos profesorių Ričardą Dawkinsą darbų sūkuryje. Anglijos mokslininkas, vienas iš Darvino evoliucijos teorijos šalininkų, religijos ir pseudomokslų kritikų, tapo visuotinai žinomu išleidęs tokias bestseleriais tapusias knygas, kaip „Savanaudiškas genas” („The Selfish Gene“, 1976) ir „Dievo iliuzija” („The God Delusion“,2006, liet. 2010). Šį savaitgalį, po daugiau negu dešimties metų pertraukos, jis pristatė savo naujausią knygą – „Išaugant Dievą”. Ši knyga skirta žmonėms, tik pradedantiems gilintis…
-
Skepticizmas ir ateizmas
29 Rgp 2019Norint atsakyti į klausimą apie skepticizmo ir ateizmo santykį, pirmiausia reikia apsibrėžti vartojamas sąvokas. Žmonės žodžius dažnai vartoja ir supranta skirtingai, todėl apibrėžimai yra neatsiejama bet kokios diskusijos dalis. Nesvarbu, ar ta diskusija vyksta prie kavos puodelio kavinėje, ar internetinėje erdvėje. Bendraudamas su teistais (teizmas (gr. θεός Dievas) – tikėjimas Dievo ar dievybių egzistavimu, jų sąlyčiu su visata), visada prašau oponentų paaiškinti, kaip jie apibrėžia tokius dalykus, kaip Dievas, religija, visata ir t.t. Tik supratus oponentų pozicijas ir atkartojus jas taip, kad jie sutiktų su atkartojimu, galima toliau judėti diskusijoje. Jų neišklausius, šansai, kad jie išklausys tave, yra maži. Būtina…
-
Ateizmas Jungtinėse Amerikos Valstijose: panaršius internete
02 Rgp 2019Šioje svetainėje jau rašėme apie ateizmo padėtį kai kuriose šalyse. Šįkart, pasiremdamas internetu, išsamiau pažvelgsiu į ateizmą Jungtinėse Amerikos Valstijose. Didelė daugiatautė valstybė, disponuojanti milžiniškais materialiniais ištekliais, turinti galingą mokslinį potencialą, besididžiuojanti savo demokratinėmis tradicijomis ir vertybėmis. Tačiau daug girdėjome ir apie sudėtingus socialinius, psichologinius, dorovinius sunkumus ir prieštaravimus, su kuriais susiduriama šioje šalyje. Jie susiję su šiuolaikinės globalizacijos iššūkiais, terorizmo keliamais pavojais, fundamentaliaisiais mokslų, tame tarpe genetikos pasiekimais, naujų technologijų teikiamomis galimybėmis ir t.t. Visa tai palietė ir žmonių pasaulėžiūros religinį lygmenį bei religinių organizacijų veiklą ir jos turinį. Būtent Jungtinėse Amerikos Valstijose kilo „naujojo ateizmo“ banga kaip visų…
-
Mokslas ir religija: terminai ir sąvokos
19 Lie 2019Ilgus amžius žmogaus pasaulėžiūra formavosi religinės mitologijos įtakoje. Naują žinių lygį atnešė mokslas. Nors daugelis garsių mokslininkų buvo kilę iš religinės aplinkos ir laikė save tikinčiais, besiformuojantis pasaulio suvokimas mokslinių žinių pagrindu ėmė vis labiau skirtis nuo šventraštinio pasaulėvaizdžio. Tačiau ir šiandien dar galima išgirsti sakant, jog daug mokslininkų tiki į dievą ir kad mokslas neprieštarauja tikėjimui. Gal tam tikra prasme ir neprieštarauja, kaip, pavyzdžiui, matematika – poezijai arba elektronika – baletui(?!). Bet panagrinėkime šį klausimą tiksliau ir išsamiau. Pagrindinis skirtumas tarp mokslo ir religijos yra tas, kad religinių žinių šaltinis yra mistinis. Tai apreiškimai, pranašystės, sapnai,…
-
Atsakymas tiems, kurie sako: pasimelsk, dievas visagalis! (iš Feisbuko)
20 Bir 2019Pasaulio spauda ir elektroninė žiniasklaida mirgėte mirga žiniomis apie tas baisybes, kurias patiria vaikai visame pasaulyje. Badas, skurdas, psichologinė ir fizinė prievarta, vergiškas darbas, nepriežiūra, ligos, stichinės nelaimės ir galiausiai mirtys… Suprantama, ne tik pavieniai žmonės, bet ir įvairios organizacijos skaudžiai reaguoja į šią realybę. Ne išimtis yra ir religinės konfesijos, bažnyčios. Tačiau šių faktų akivaizdoje jų apeliavimas į dievo visagalybę ir meilę „mažutėliams“ sukelia ir nusivylimo kartėlį, ir nepasitikėjimą pačia religijos doktrina. Tai rodo ir portalo Strong Intelligent Women Choosing Equality & Freedom Instead Of Religion pateikiama vaikų mirčių statistika, jos komentaras bei paveikslėliai. Šia medžiaga su feisbuko draugais…
-
Petras Baužys „Kai dangus įsižvaigždėja“: pasaulėžiūros problemos
01 Bir 2019Petras Baužys, gimęs 1931 m. rugpjūčio 29 d., Vilniaus universitete įgijęs lituanisto specialybę, ilgus metus dirbo pedagogu (Lyduvėnu vid. mokyklos direktoriumi, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju), žurnalistu (Raseinių r. laikraščio „Naujas rytas“ red. pavaduotoju), Raseinių savivaldybės kalbos tvarkytoju. Nuo 1997 m. atsidėjo vien kūrybiniam darbui. Reiškėsi kaip labai produktyvus rašytojas. Nuo 2003 metų iki šiol jis parašė ir išleido 12 knygų. Tarp jų – apsakymų, apysakų knygos, 3 romanai (juos paminėsiu – „Tais nemeilės metais“ (2007), „Kerštų laikai“ (2008), „Asmenybių šešėly“ (2011), 4 publicistikos knygos – „Tik su savo švaria kalba esu lietuvis“ (2013), „ Paplojimai ir aplojimai“ (2016, „Kairę…
-
Benediktas Spinoza ir šiandiena
21 Geg 2019Žinoma filosofinės literatūros leidykla „Jonas ir Jokūbas“ 2017 metais išleido žymiausio 17 a. Europos mąstytojo Barucho (Benedikto) Spinozos (1632–1677) veikalą „Teologinis-politinis traktatas“. Veikalo vertėjas iš lotynų kalbos Laurynas Adomaitis, pristatydamas jį LRT Plius laidoje „Anapus čia ir dabar“, reiškė viltį, jog toks reikšmingas veikalas turėtų sukelti visuomenės susidomėjimą ir susilaukti platesnio aptarimo. Bet vargu ar tai įvyko? Aukštosiose mokyklose, kuriose dėstomas koks nors filosofijos istorijos kursas, daugiausia dėmesio skiriama vienaip ar kitaip religiją palaikančioms filosofijos kryptims. Ateistinėmis idėjomis savo teorijas grindžiantys autoriai arba nutylimi arba sumenkinama jų reikšmė. Masinės žiniasklaidos priemonės elgiasi panašiai. O visuomenė, ypač jaunimas, dabar nemėgsta skaityti…
-
Mąstant apie „juodąsias skyles“ ir Notre-Dame de Paris
18 Bal 2019Jeigu ateizmas, kaip sako jo priešininkai, yra toks pat tikėjimas, kaip ir religija, tai kodėl ateistai nestato savo šventovių? Lietuvos etnokosmologijos muziejus Ateizmo įkvėpėja yra religija. Ateizmas – tai atoveiksmis teologijai. Ar gali būti sukurta bažnyčia, kuri skirta pasakyti, kad dievo nėra? Arba – teatras, skirtas teatro kritikai, arba – stadionas, skirtas nesidomintiems sportu? Esant visuotiniam religingumui, ateizmas – revoliucinga idėja. Tačiau jeigu religingumas išnyktų, tai ir ateizmas netektų prasmės. Tačiau kol įvairiausi tikėjimai tarpsta, tai abejonei ar jų neigimui vietos yra. Šiandienos pasaulį sukrėtė du reikšmingi įvykiai, vienaip ar kitaip verčiantys pagalvoti apie tikėjimą į dievą. Tai „juodosios skylės“…
-
Ateizmas Biblijoje
27 Kov 2019Visos religijos laikosi iš esmės ant prasimanymų, kartais labai naivių, tiesiog absurdiškų. Leo Taxilis krikščioniškąjį Šventąjį Raštą yra pavadinęs kvailų ir melagingų prasimanymų rezginiu“. Tačiau ar toks vien neigiamas vertinimas yra adekvatus? Nuo tikrovės sunku pabėgti net tiems, kurie kuria fantazijas. Neatsitiktinai pasaulėžiūrinė TV laida vadinasi „Anapus čia ir dabar“. Nors „čia ir dabar“ yra tik „šiapus“, bet nežinomas „anapusis“ pasaulis visada aiškinamas naudojant tik „šiapusias“ mąstymo ir kalbos priemones. Net ir dievų įvaizdžiai buvo realių objektų, gyvulių ir žmonių kopijos. Krikščionybė – taip pat grubus antropomorfizmas. Jos „Dievas tėvas“ – kūrėjas, teisėjas, baudėjas, tvarkdarys, meilus ir rūstus, atlaidus ir…
-
Pasaulinė Ateizmo diena
21 Kov 2019Apie pasaulinį įvykį http://www.atheistrepublic.com/atheist-day?fbclid=IwAR1YjxD-yXqBJ7e1mMI4girLAB2aNFeQfJS5VI6VuWmJ8IRy9Ea12KJAFb Tai adresas, kuriuo „Lietuvos ateistų“ paskyroje pasidalino jos narys Einius Pretkelis. Man šiuo adresu skelbiama žinutė pasirodė ne tik įdomi, bet ir labai svarbi. Joje kalbama apie pasaulio ateistų kovą už savo teises ir reiškiamas solidarumas su jais. Kovo mėn. 23 d. skelbiama Ateistų diena. Visa tai aktualu ir Lietuvos ateistams. Deja, į ją net ir „Lietuvos ateistų“ paskyroje, rodos, niekas neatkreipė dėmesio. Todėl aš šią pasaulinės reikšmės deklaraciją išverčiau į lietuvių kalbą ir kartu su originalu noriu paskelti mūsų svetainėje ir pakviesti visus pasisakyti šiuo klausimu. About the Global Event We atheists and atheist allies…
-
Antoni Greilingas (Anthony Clifford Grayling) – Europos ateizmo tradicijų tęsėjas
17 Kov 2019Antoni Greilingas (Anthony Clifford Grayling, g. 1949) – britų filosofas ateistas, įvairios filosofinės tematikos knygų autorius. Įgijęs klasikinį filosofinį išsilavinimą, A. Greilingas dėsto Didžiosios Britanijos universitetuose ir koledžuose, aktyviai dalyvauja daugybės humanistinių draugijų veikloje, yra įkūręs ir vadovauja Naujajai humanitarinių mokslų kolegijai Londone (New College of the Humanities, an independent undergraduate college in London, žr. https://en.wikipedia.org/wiki/New_College_of_the_Humanities_at_Northeastern). A.Greilingas yra išleidęs apie 30 filosofijos veikalų. Pagrindiniai jo moksliniai interesai – mokslo filosofija, metafizikos ir logikos sąveika, skepticizmo kritika. Jis taip pat domisi praktiniais ir teoriniais žmogaus teisių klausimais ir su jais susijusiomis etikos problemomis. Iš jo veikalų paminėtini: „Skepticizmo atmetimas“ („The Refutation…
-
Kodėl Sigito Parulskio amžinybė nejaudina?
07 Kov 2019Rašytojas Sigitas Parulskis Vilniaus knygų mugėje 2019 m. ( Iš:https://s1.15min.lt/images/photos/2016/02/27/big/sigitas-parulskis-vilniaus-knygu-mugeje-56d18d8a612cd.jpg) Imu Sigito Parulskio knygą „Amžinybė manęs nejaudina“ (Vilnius: Alma littera, 2018), gal tiksliau jos pirmąjį kūrinį „Stingstančio laiko kasyklos“. Ši apysaka daug kuo primena Gintaro Bleizgio romaną „Karmelio kalno papėdėje“ (http://ateizmasirateistai.lt/amzinybe-mintyse-ir-tikroveje-skaitant-gintara-bleizgi/ Abiejų kūrinių pagrindiniai veikėjai taip persipynę su jų autoriais, kad beveik neįmanoma atskirti, kur čia kalbama veikėjo, o kur autoriaus vardu. G. Bleizgio romanas parašytas dienoraščio, o S. Parulskio – vidinio monologo forma. Net, sakyčiau, panašūs abiejų kūrinių veikėjų (o gal ir autorių?) šeiminiai (rūpestinga motina, girtuoklis tėvas), paauglystės (santykiai su draugais, mergaitėmis) išgyvenimai. Sieja šiuos kūrinius ir kai kurios…
-
Tautkevičius, Gytis. Mūsų egoizmas. Iš feisbuko
11 Vas 2019Šį paveikslėlį į savo feisbuko paskyrą įkėlė Gytis Tautkevičius. Jis parašė ir komentarą šiai mokslinio žurnalo iliustracijai bei nurodė vienos tarptautinės ateizmo svetainės adresą. Kviečiu visus pasisakyti Gyčio paliestais klausimais bei apsilankyti jo nurodytoje svetainėje. J.M. Gytis Tautkevičius Mūsų egoizmas Na, o mano komentaras nepasakys nieko nauja… Tiesiog mūsų egoizmas labai didelis ir esame per daug išpuikę pasaulio valdovai. Kaip senovėje valdovai, norėdami išsiskirti iš kitų, kildindavo save iš „dievų“, taip ir mes, norėdami būti išskirtiniai, nepripažįstame savo akivaizdžios kilmės. Mano viena pažįstama pasakė, jog apie žmogaus kilmę žino tiek, kiek parašyta Šventajame Rašte. Aš tikrai gerbiu…
-
Jėzaus pranašystės
22 Sau 2019„Nepažinti Šventojo Rašto – tai nepažinti Kristaus“ (šv. Jeronimas). Pažinti Jėzų Nazarietį Lietuvoje dar verta – mes gi ne pasaulietiški estai (tik 0,5% jų – katalikai). Jie lenkia mus tiek ekonomikoje, tiek kultūroje, o mes juos – religinėje mistikoje. Juk net popiežių Pranciškų Vilnius sutiko kur kas iškilmingiau nei Jeruzalė Jėzų. [Dar Vincas Kudirka rašė, kad „katalikybė yra pavirtusi į gryną popiežystę“ (Varpas, 1985, Nr. 12)]. Jėzus kartais laikė save pranašu (žr. Mk 6, 4…
-
Šventasis Raštas apie moterį
03 Gru 2018Vakarų Europoje neretas atvejis, kai uždarinėjamos, o kartais net griaunamos ištuštėjusios bažnyčios. Jos jau ir Lietuvoje tapo, anot kun. R. Gurkšnio, „tik bobučių susirinkimo vieta“ (žr. Veidas. 2013-08-19). Nors religingais save laiko daugiau negu pusė gyventojų, tačiau dauguma jų – „nepraktikuojantys“, ypač vyrai. Juos šiais laikais jau sunku paklupdyti. Kodėl moterys buvo ir yra daug religingesnės už vyrus? Todėl, kad religija yra daugiau pasaulėjauta, negu pasaulėžiūra. Jos dievą „suranda“ širdimi. Šis „organas“ nepasižymi išmintimi. Pačiame Šventajame Rašte sakoma: „Kas sergi teisybę, sulaikys savo jausmus“ (Sir 21, 12). Pats Jėzus Nazarietis, nors kartais propagavo visuotiną meilę, „širdį“ laikė visokeriopo blogio šaltiniu…
-
Pats didžiausias „stebuklas“
09 Lap 2018Katalikiškajame „Katekizme“ (1980) sakoma: „Labiausiai Kristus įrodė savo dievystę prisikeldamas iš numirusių“. Todėl šis stulbinantis įvykis yra pats svarbiausias krikščioniškojo tikėjimo motyvas. Ant jo laikosi visa krikščionybės ideologija ir grandiozinė bažnyčios praktika. Vyskupas K. Kėvalas teigia: „Kristaus prisikėlimo stebuklas patvirtina patį svarbiausią žmogaus lūkestį – egzistuoja gyvenimas po mirties. Dabar mes remiamės į Kristaus prisikėlimą kaip į savo prisikėlimo po mirties galimybę“ (žr. „Savaitė“. 2018, Nr. 13). Bet čia neišvengiamai kyla klausimų. Net jei tokia galimybė iš tikrųjų būtų, ar ji tapati tikrovei? Kas yra mirtis? Gyvenimo tąsa? Naujo pradžia? Ar vis dėlto jo pabaiga? Vyskupas tvirtina, kad pomirtinė…
