-
Lietuvos ekskunigai ateistai
04 Rgp 2015Rašydamas apie australo ekskunigo Briano Beikerio (Brian Baiker) knygą „Biblija – nesusipratimų šaltinis“, neseniai išleistą JAV, o šiais metais pasirodžiusią lietuvių kalba, prisiminiau Lietuvos ekskunigus ateistus. Vienas pirmųjų lietuvių, metusių kunigystę ir įsijungusių į laisvamanių veiklą, buvo Vladislovas Dembskis (1831 Joniškio r.–1913 Scrantone, JAV, 1925 m. perlaidotas į Šiaulių Ginkūnų laisvamanių kapines). Ilgą laiką kunigavęs Lietuvoje ir Amerikoje, į kurią nuvyko po 1863 metų sukilimo pralaimėjimo, V. Dembskis 1892 m. atsisakė kunigystės ir ėmėsi aktyvios švietėjiškos veiklos: vertė mokslo populiarinimo knygas, rašė straipsnius ir brošiūras, kritikuojančius bažnyčią ir religiją. Apie tai kalba jau patys knygelių pavadinimai – „Kankintojai ir kankintiniai…
-
Brianas Bakeris. Biblija – nesusipratimų šaltinis (vertė Lina Navickaitė. Vilnius: VŠĮ „forSMART“, 2015) : mintys perskaičius knygą
11 Lie 2015Brianas Beikeris (Brian Baiker) – iki šiol buvo nežinomas vardas lietuvių ateistinėje literatūroje. Tik šiais metais lietuvių kalba perskaitėme jo nepriklausomoje Past Pencil leidykloje 2012 m. išleistą knygą „Biblija – nesusipratimų šaltinis“ („Nonsense from the Bible“). Apie autorių žinome labai mažai, tik tai, ką jis pats papasakojo minėtoje knygoje. Visažiniame internete taip pat nepavyko rasti daugiau žinių apie jį, net fotografijos. Tačiau kad suprastume autoriaus mąstymo logiką, būtina žinoti jo gyvenimo kelią. Jis buvo auklėjamas krikščioniškojo fundamentalizmo dvasia, t. y. jam buvo giliai įdiegtas tikėjimas, kad „krikščioniškoji tiesa, Dievas, Jėzus ir Šventoji Dvasia yra absoliučios tiesos“. Jis tapo dvasininku, o…
-
Sam Harris. Laiškas krikščionių tautai (vertė Ramūnas Sungaila. Vilnius: kitos knygos, 2014): recenzija
19 Bir 2015Sam Harris (liet. Semas Harisas, g. 1967) – vienas žinomiausių ateistų ne tik JAV, bet ir kitur. Šio Amerikos mokslininko neurologo, evoliucijos teorijos šalininko knygos „Tikėjimo pabaiga“ („The End of Faith, 2004, „Laiškas krikščionių tautai“ („A Letter to a Christian Nation“, 2006) , „Moralinis kraštovaizdis“, (The Moral Landscape, 2010) bei kitos yra išverstos į daugelį pasaulio kalbų. Jo ateistinių įžvalgų knygą „Laiškas krikščionių tautai“ galime skaityti ir lietuviškai. Deja, atrodo, kad Semo Hariso vardas Lietuvoje kritiškai mąstantiems apie religiją dar beveik nežinomas. Todėl manau, kad plačiau atskleisti jo lietuviškai prabilusios knygos turinį yra svetainės „Ateizmas ir ateistai“ pareiga. Knygos pratarmėje autorius…
-
Rezos Aslano knygos „Maištininkas. Jėzaus Nazariečio gyvenimas ir laikai“ recenzija.
30 Bal 2015Reza Aslan. Maištininkas. Jėzaus Nazariečio gyvenimas ir laikai / vertė Marius Burokas Vilnius: kitos knygos, 2015 Sam Harris. Laiškas krikščionių tautai. / vertė Ramūnas Sungaila. Vilnius: kitos knygos, 2014. Brianas Bakeris. Biblija – nesusipratimų šaltinis/ vertė Lina Navickaitė. Vilnius: VŠĮ „forsmart“, 2015 Išvardinau tris šių metų Knygų mugėje į akis kritusias knygas, kurias pagal turinį galėčiau apibūdinti kaip ateistines, nežiūrint, kuo save laiko patys šių knygų autoriai. Štai daugiausia dėmesio užsienyje ir pas mus sulaukęs religijotyrininkas Reza Aslanas save įvardija kaip musulmoną, o Sam Harrį priskiria vadinamiesiems naujiesiems ateistams. Pastarasis, kaip ir Brianas Bakeris, atrodo, nesikrato ateisto epiteto. Mano išvardyti kūriniai…
-
Apie Jėzų ir naujuosius tikėjimus
25 Kov 2015Aš visą sąmoningą gyvenimą domėjausi mokslu, filosofija, religija. Labai daug laiko skyriau Biblijos, ypač Naujojo Testamento vidinei, arba tekstinei, analizei. Savo apmąstymų išvadas pateikiu skaitytojams. 1. Patys teologai pripažįsta, kad „Viešpaties keliai nežinomi“, kad jis yra „paslapčių paslaptis“. Bet jeigu jie nežino, o tik tiki, kad jis yra, tai lietuviška liaudies išmintis jiems pataria: „Nežinai, tai neplepėk”. Deja, ne tik plepama, bet ir kišama kitiems. Religiniai prasimanymai primetami žmogui dar kūdikystėje krikšto metu ir peršami jam kaip „mokslas” mokyklose, nors „ dievo stebuklai“ – priešybė mokslo dėsniams. 2. Aš nesu aklai „įsitikinęs“ ateistas – iš Šventojo rašto analizės aš žinau, jog…
-
Ar tikinčiųjų ir ateistų diskusijos baigtos? Mintys aplankius 2015 metų Knygų mugę
27 Vas 2015Knygų mugė – didelis ir svarbus renginys. Lankausi jame nuo pat pirmosios mugės. Tai ne tik šventė knygų mylėtojų akims, bet ir savotiška proto apoteozė. Žiūrėdamas į knygų lentynas, nejučia pagalvoji: kiek čia sukaupta žmonijos išminties – nuo kosmoso tyrinėjimų iki kasdieniškiausių patarimų. Kiek paskleidžiama įvairiausių minčių bei nuomonių knygų pristatymuose, aptarimuose, susitikimuose su autoriais, diskusijose. Ėjau ir aš į tuos renginius, ne vienu atveju žavėjausi kalbėtojų išmintimi, apsiskaitymu, iškalba. Kartu, žiūrėdamas į puošnius ir dar puošnesnius knygų viršelius, liesdamas juos, vartydamas knygų puslapius ar klausydamasis mugės renginių oratorių, nejučia pagalvojau, kokį reikia turėti pasaulėžiūrinį stuburą, kad iš tos gausios…
-
Filmą „Visko teorija“ pažiūrėjus
11 Vas 2015Pastarosiomis savaitėmis internete gausu straipsnių, atsiliepimų apie James‘o Marsh‘o filmą „Visko teorija“, sklaidantį vieno garsiausių pasaulio mokslininkų, teorinės fizikos ir kosmologijos profesoriaus Stiveno Hokingo (Stephen‘o Hawking‘o, g.1942) asmeninio gyvenimo puslapius. Šalies kino teatruose, taip pat ir internete galima pažiūrėti šį filmą ne tik anglų, bet ir lietuvių kalba ar su lietuviškais subtitrais. Džiaugiuosi, kad toks dėmesys skiriamas kūriniui, kurio pagrindinis veikėjas tvirtina, kad pasaulio sąrangą galima paaiškinti remiantis mokslo atskleidžiamais dėsniais ir kad jokia dievo prielaida čia nereikalinga. Knygoje „Visata riešuto kevale“ (Vilnius: Jotema, 2003,p. 85; orig. „The Universein a Nutshell“, 2001) Hokingas rašo: „Kai kurie mokslininkai teigia, kad Visata…
-
Ateistas ir kūčių tradicija
18 Sau 2015Ne per seniausiai atšvęstos, kaip kas valandą po keletą kartų per radiją ir televiziją buvo sakoma, gražiausios, prasmingiausios šventės – kūčios, kalėdos. Vieni prie pastarojo žodžio pridėdavo epitetą „šventos“, kiti – ne. Švęsta iš širdies, tik gaila, kad per jas ne tik upeliais liejosi alkoholis, bet ir greitoji medicinos pagalba turėjo ką veikti – susižalota avarijose, persivalgyta, persigerta. Žodžiu, nuodėmių pridaryta apsčiai, tad ir kunigai, ir dievulis turės apsčiai darbo – atleisdami nuodėmes ar bausdami už jas. Nesakau, kad tarp tų „nusidėjėlių“ nebuvo netikinčiųjų. Buvo. Tokia jau dabartinio mūsų gyvenimo ypatybė – visas šventes, – ir asmenines, ir valstybines, ir…
-
Šūvis į laisvą mintį
14 Sau 2015Siūlau perskaityti straipsnį pagal šią nuorodą: Alvydas Januševičius: Ar Dievas pasiilgo viduramžių, o gal jie dar nepraėjo?
-
Jonas Kairiūkštis – mokslo, minties ir sąžinės laisvės gynėjas
03 Gru 2014Jonas Kairiūkštis (1896 –1957) – vienas svarbiausių ir aktyviausių ateistinės krypties laisvamanybės judėjimo Nepriklausomoje Lietuvoje (1920 –1941) dalyvių. Studijavo mediciną Petrogrado karo akademijoje, vėliau dirbo gydytoju įvairiuose Lietuvos miestuose, dėstė Kauno bei Vilniaus universitetuose, dirbo mokslinį tiriamąjį darbą, paskelbdamas jo rezultatus medicininėje spaudoje ir atskirais leidiniais (žr. http://lt.wikipedia.org/wiki/Jonas_Kairiukstis) Tačiau, būdamas visuomeniškai aktyvus, jis neapsiribojo vien profesine veikla, o įsijungė į beplintantį laisvamanių judėjimą Lietuvoje (žr. http://mokslodarbai.lt/referatas/laisvamanybe-lietuvoje). Jis kartu su dr. Jonu Šliūpu, Jonu Ilgūnu, Karoliu Valašinu, Alfonsu Žukausku bei kt. 1924 m. Šiauliuose įkūrė Lietuvos laisvamanių etinės kultūros draugiją, kuri veikė iki 1941 m. Jos veikla greitai plėtėsi. Be paprastų,…
-
Apie mirtį, nemirtingumą, gyvenimo prasmę
30 Spa 2014Žymus britų rašytojas Viljamas Somersetas Moemas (W. Somerset Maugham) knygoje „Viską sudėjus. Gyvenimo esmės beieškant“ (Vilnius, 2011) rašo: „Pirmiausia aš susidomėjau religija. Kadangi ji man atrodė pati svarbiausia norint nuspręsti, ar šis pasaulis, kuriame aš gyvenu, yra vienintelis, su kuriuo turiu skaitytis, o gal į jį turiu žvelgti tik kaip į išbandymų vietą, kurioje mes rengiamės būsimam gyvenimui“ (p. 226–227). Genamas šios minties, rašytojas pradėjo įdėmiau gilintis į religiją ir pastebėjo daugybę neišsprendžiamų prieštaravimų, kuriuos sukelia kiekvienas teologijos teiginys, jei tik jo nepriimi aklai, o nori suprasti esmę. Vadinamieji dievo buvimo įrodymai negalėjo patenkinti rašytojo, nes jie arba iš minties…
-
Prisimenant Joną Šliūpą
12 Spa 2014Šių metų lapkričio 6 d. sukanka 70 metų nuo Jono Šliūpo, vieno žymiausio lietuvių visuomenės veikėjo, ateisto, mirties. Gimęs 1861 metais, jis nuėjo sudėtingą gyvenimo kelią, pilną idėjinės kovos ir kūrybinių ieškojimų. Apie šią asmenybę prirašyta daug knygų ir straipsnių (žr. http://lt.wikipedia.org/wiki/Jonas_Šliūpas). Vienas iš paskutiniųjų veikalų apie jį – Juliaus Būtėno knyga „Aušrininkas dr. Jonas Šliūpas“ (Vilnius, 2004), kurioje pateikta daug autentiškos medžiagos –laiškų, atsiminimų, viešų kalbų ištraukų ir kt. Iš J.Šliūpo knygų paminėtinos „Tikyba ar mokslas“ (1985), „Lietuvių tauta senovėje ir šiądien“ (1904), „Jėzus Kristus ir šv. Romos inkvizicija“ (1929), „Palyginamoji pasaulio religijų istorija“ (1936). Plačiau neanalizuodamas Šliūpo veikalų,…
-
Dievai juokų nemėgsta
15 Rgs 2014Vladas Balkevičius, ateistinių knygų bei straipsnių autorius, ir eidamas 85 -uosius metus, teberašo. Plačiau apie jo gyvenimą ir kūrybą galima pasiskaityti mūsų svetainės straipsnyje „Vladas Balkevičius: Viešpatie, išgelbėk mus nuo viešpatavimo!“. Šį kartą svetainės lankytojų dėmesiui pateikiame V.Balkevičiaus ironiškų pamąstymų fragmentus. Šventieji atsakymai į nešventus klausimus Kodėl dievo ieškoti reikia „visa širdimi“? – Todėl, kad „visu protu“ jį surasti neįmanoma. Kodėl krikščionių dievas yra trijuose asmenyse? – Ir danguje yra darbo pasidalijimas. Vienas gi nepersiplėši. Kodėl krikščionys dievo bijo labiau nei velnio? – Velnias yra tik viešpaties nuosprendžio vykdytojas. Kodėl dar žemėje dievas siunčia žmonėms kančias?…
-
Religingumas ir ateistiškumas Lietuvoje
02 Rgs 2014Ateistų ir kitų realistiškai mąstančių žmonių dėmesį galėjo patraukti 2014 m. rugpjūčio 15 d. „Lietuvos ryto“ priedas „Rytai–Vakarai“. Jame buvo atspausdinti net keli straipsniai aktualiais pasaulėžiūros klausimais. Viename jų, „Koks ramadanas Norvegijoje – šalyje, kur vasarą netemsta?“, atskleidžiama religijos evoliucija, prisitaikymas prie istorinių, geografinių bei geopolitinių sąlygų, Kitame, „Į tikinčiųjų gretas vilioja ir mėsainiais“, Kalifornijos pavyzdžiu parodoma ta socialinė terpė (skurdas, nedarbas, narkotikai, neviltis, vienišumas), kuri sukelia religinės paguodos poreikį ir būtinumą šlietis prie kokios nors eschatologinės grupės. Trečiame, „Iš daiktų žvelgiantys veidai – instinktas, padedantis išlikti“, kaip pirštu duriama į akį visokio plauko mistikams ir jų advokatams, noriai suteikiantiems…
-
Kuo skiriasi šarlatanas nuo tikro raganiaus?
02 Rgp 2014Tai klausimas, kurį svetainė Laisvamaniai.com pateikė savo skaitytojams. Parašiau atsakymą į jį, deja, negalėjau įkelti, nes neiššifravau nurodyto kodo. Todėl šį trumpą komentarą skelbiu svetainėje Ateizmas ir ateistai. Raganiai, aiškiaregiai, burtininkai, būrėjai, ekstrasensai, bioenergetikai – vieno galo paukščiai. Bet, jie, kaip ir visi žmonės, skiriasi tarpusavyje savo sugebėjimu „užkalbėti dantį“, intuicija, žmogaus psichologijos išmanymu, įžvalgumu, turimos informacijos įvertinimu, pagaliau, įžūlumu nesidrovint kalbėti visiškas nesąmones. Tačiau galiausiai jų poveikis priklauso ne nuo jų, o nuo tų, kurie kreipiasi į juos. Patiklumas, nekritiškas pasitikėjimas, begalinis noras sulaukti trokštamo rezultato, beviltiškumo jausena ir t.t. – štai ta psichologinė dirva, kurioje tarpsta visi raganiai…
-
Keli kritiški žodžiai apie 2014 metų Dainų šventę
13 Lie 2014Iki šiol negalime atsidžiaugti Vilnių sudrebinusiais Dainų šventės renginiais. Dar ir vakar (2014 m. liepos 12 d.) Lietuvos radijas transliavo entuziastingus klausytojų ir žiūrovų atsiliepimus apie ją. Neslėpsiu, lankydamas šventės renginiuose, ir aš daug kam plojau. Bet negaliu nutylėti ir to, kas man kėlė nepasitenkinimą. Tai bažnyčios įtakotos pastangos suteikti religingumo (katalikiškumo) atspalvį mūsų viešajam gyvenimui. Štai į Šventės atidarymo repertuarą buvo įtraukta bažnytinė giesmė „Pulkim ant kelių“. Ne tik jos klausytis, bet ir ją giedoti buvo priversti ir nereligingi žmonės. Be abejo, davatkiškai nusiteikusiems žiūrovams tai suteikė piktdžiugiško pasitenkinimo. Bet kaip tada su Konstitucijos įteisinta sąžinės laisve? Su pasaulietiniu…
-
III.3. Dievo baimė ir dievo meilė
25 Bal 2014„Baimė sukūrė dievus“, – rašė romėnų poetas Stacijus (Publius Papinius Statius, 45– 96 m.e. m.), apibendrindamas kritiškai religijų atžvilgiu nusiteikusių savo laikmečio mąstytojų mintis. Ši baimė, nors ir transformavosi, bet išliko net mokslui pasiekus dideles aukštumas. Filosofas Liudvigas Vitgenšteinas (Ludwig Josef Johann Wittgenstein, 1889–1951) rašė: „Patyrimas gali mokyti, kad kai kurios primityvios gentys labai linkusios bijoti gamtos fenomenų; tačiau galimas daiktas, kad labai civilizuotas tautas vėl apims ta pati baimė ir jų civilizacija bei mokslo žinios negalės nuo jos apsaugoti. Vis dėlto dvasia, kuria šiandien plėtojamas mokslas, su tokia baime tikrai nesuderinama“ (Wittgenstein, L. Kultūra ir vertė. – Vilnius: kitos…
-
II.5. Kazimieras Liščinskis – pirmasis Lietuvos ateistas
01 Bal 2014Kovo mėn. sukako 380 metų nuo pirmojo Lietuvos ateisto Kazimieras Liščinskio gimimo Kazimieras Liščinskis gimė 1634 m. kovo mėn. 4 d. Liščicos dvare Bresto (Lietuvos Brastos) vaivadijoje. Jėzuitų kolegijose studijavo teisę ir teologiją. Atsisakęs duoti popiežiui ištikimybės įžadus ir priimti kunigo šventimus, K .Liščinskis išstojo iš jėzuitų ordino. 1669 m. buvo išrinktas Melniko pastalininkiu. 1682 m.– Bresto žemės teismo pateisėju, vėliau Lietuvos vyriausiojo tribunolo nariu. Remiantis slapta iš jo paimtu veikalo „Apie Dievo nebuvimą“ („De non existentia Dei“) rankraščiu, jis buvo apkaltintas bedievyste, 1688 m. suimtas ir įkalintas bažnyčios kalėjime Vilniuje. Pasmerktas bažnytinio teismo, K. Liščinskis buvo teisiamas Seimo teisme…
-
II.4. Keli skeptiški klausimai, skaitant panegirikas popiežiui Pranciškui
31 Kov 2014Šį mėnesį suėjo metai, kai buvo išrinktas dabartinis popiežius Pranciškus. Liejosi besaikė panegirika ir spaudoje , ir internete. Neatsiliko ir Lietuvos žiniasklaida. Popiežius, nors ir sulaukęs 77 –erių metų, esąs be galo energingas, sumanus bažnyčios reformatorius, gailestingas, pasirengęs išbučiuoti visus vargšus, mylintis vaikus ir senelius, neišdidus, nesipuikuojantis prabanga ir liepiantis to nedaryti kitiems katalikų bažnyčios hierarchams, „Ne popiežius, o tikra superžvaigždė“, „Ne išrinktųjų, o liaudies bažnyčios ganytojas“, „Ne antžmogis, o paprastų paprasčiausias žmogus“, – mirga pagyros žodžiai pasaulio laikraščių ir žurnalų antraštėse. Skaitau, bet man lyg jau viskas girdėta. Daug metų seku, kaip adoruojami popiežiai. Štai beveik analogiškai, kaip apie…
-
III.2. Krikščioniškoji ir bendražmogiškoji moralė
24 Kov 2014Kasdien girdime: „Gyvename krikščioniškos kultūros ir moralės krašte“, „Laikomės (nesilaikome krikščioniškos moralės reikalavimų“, „Tai atitinka( neatitinka) krikščioniškos moralės principus“ ir pan. Savaime kyla nemažai klausimų. Kas gi ta „krikščioniška moralė“? Ar ji būdinga tik krikščionybės išpažinėjams? O kaip su kitų religijų pasekėjais? Laisvamaniais ir ateistais? Ar jie laikosi kažkokių savų, kitokių, nebūdingų krikščionims, dorovės reikalavimų. O gal tai žmonės be moralės? Juk pastarasis teiginys dažnai taikomas ateistams. Dabartinis popiežius Pranciškus, pajutęs bažnyčios mokymo apie krikščionišką moralę ir teorinį, ir praktinį pažeidžiamumą, kaip jau rašiau, iškėlė teiginį, kad ir ateistai gali būti dorovingi, tiesa, tai susiedamas su Kristaus atperkamosios aukos visuotinumo…
