Autoriaus archyvas
-
Ateistas ir kūčių tradicija
18 Sau 2015Ne per seniausiai atšvęstos, kaip kas valandą po keletą kartų per radiją ir televiziją buvo sakoma, gražiausios, prasmingiausios šventės – kūčios, kalėdos. Vieni prie pastarojo žodžio pridėdavo epitetą „šventos“, kiti – ne. Švęsta iš širdies, tik gaila, kad per jas ne tik upeliais liejosi alkoholis, bet ir greitoji medicinos pagalba turėjo ką veikti – susižalota avarijose, persivalgyta, persigerta. Žodžiu, nuodėmių pridaryta apsčiai, tad ir kunigai, ir dievulis turės apsčiai darbo – atleisdami nuodėmes ar bausdami už jas. Nesakau, kad tarp tų „nusidėjėlių“ nebuvo netikinčiųjų. Buvo. Tokia jau dabartinio mūsų gyvenimo ypatybė – visas šventes, – ir asmenines, ir valstybines, ir…
-
Šūvis į laisvą mintį
14 Sau 2015Siūlau perskaityti straipsnį pagal šią nuorodą: Alvydas Januševičius: Ar Dievas pasiilgo viduramžių, o gal jie dar nepraėjo?
-
Jonas Kairiūkštis – mokslo, minties ir sąžinės laisvės gynėjas
03 Gru 2014Jonas Kairiūkštis (1896 –1957) – vienas svarbiausių ir aktyviausių ateistinės krypties laisvamanybės judėjimo Nepriklausomoje Lietuvoje (1920 –1941) dalyvių. Studijavo mediciną Petrogrado karo akademijoje, vėliau dirbo gydytoju įvairiuose Lietuvos miestuose, dėstė Kauno bei Vilniaus universitetuose, dirbo mokslinį tiriamąjį darbą, paskelbdamas jo rezultatus medicininėje spaudoje ir atskirais leidiniais (žr. http://lt.wikipedia.org/wiki/Jonas_Kairiukstis) Tačiau, būdamas visuomeniškai aktyvus, jis neapsiribojo vien profesine veikla, o įsijungė į beplintantį laisvamanių judėjimą Lietuvoje (žr. http://mokslodarbai.lt/referatas/laisvamanybe-lietuvoje). Jis kartu su dr. Jonu Šliūpu, Jonu Ilgūnu, Karoliu Valašinu, Alfonsu Žukausku bei kt. 1924 m. Šiauliuose įkūrė Lietuvos laisvamanių etinės kultūros draugiją, kuri veikė iki 1941 m. Jos veikla greitai plėtėsi. Be paprastų,…
-
Apie mirtį, nemirtingumą, gyvenimo prasmę
30 Spa 2014Žymus britų rašytojas Viljamas Somersetas Moemas (W. Somerset Maugham) knygoje „Viską sudėjus. Gyvenimo esmės beieškant“ (Vilnius, 2011) rašo: „Pirmiausia aš susidomėjau religija. Kadangi ji man atrodė pati svarbiausia norint nuspręsti, ar šis pasaulis, kuriame aš gyvenu, yra vienintelis, su kuriuo turiu skaitytis, o gal į jį turiu žvelgti tik kaip į išbandymų vietą, kurioje mes rengiamės būsimam gyvenimui“ (p. 226–227). Genamas šios minties, rašytojas pradėjo įdėmiau gilintis į religiją ir pastebėjo daugybę neišsprendžiamų prieštaravimų, kuriuos sukelia kiekvienas teologijos teiginys, jei tik jo nepriimi aklai, o nori suprasti esmę. Vadinamieji dievo buvimo įrodymai negalėjo patenkinti rašytojo, nes jie arba iš minties…
-
Prisimenant Joną Šliūpą
12 Spa 2014Šių metų lapkričio 6 d. sukanka 70 metų nuo Jono Šliūpo, vieno žymiausio lietuvių visuomenės veikėjo, ateisto, mirties. Gimęs 1861 metais, jis nuėjo sudėtingą gyvenimo kelią, pilną idėjinės kovos ir kūrybinių ieškojimų. Apie šią asmenybę prirašyta daug knygų ir straipsnių (žr. http://lt.wikipedia.org/wiki/Jonas_Šliūpas). Vienas iš paskutiniųjų veikalų apie jį – Juliaus Būtėno knyga „Aušrininkas dr. Jonas Šliūpas“ (Vilnius, 2004), kurioje pateikta daug autentiškos medžiagos –laiškų, atsiminimų, viešų kalbų ištraukų ir kt. Iš J.Šliūpo knygų paminėtinos „Tikyba ar mokslas“ (1985), „Lietuvių tauta senovėje ir šiądien“ (1904), „Jėzus Kristus ir šv. Romos inkvizicija“ (1929), „Palyginamoji pasaulio religijų istorija“ (1936). Plačiau neanalizuodamas Šliūpo veikalų,…
-
Religingumas ir ateistiškumas Lietuvoje
02 Rgs 2014Ateistų ir kitų realistiškai mąstančių žmonių dėmesį galėjo patraukti 2014 m. rugpjūčio 15 d. „Lietuvos ryto“ priedas „Rytai–Vakarai“. Jame buvo atspausdinti net keli straipsniai aktualiais pasaulėžiūros klausimais. Viename jų, „Koks ramadanas Norvegijoje – šalyje, kur vasarą netemsta?“, atskleidžiama religijos evoliucija, prisitaikymas prie istorinių, geografinių bei geopolitinių sąlygų, Kitame, „Į tikinčiųjų gretas vilioja ir mėsainiais“, Kalifornijos pavyzdžiu parodoma ta socialinė terpė (skurdas, nedarbas, narkotikai, neviltis, vienišumas), kuri sukelia religinės paguodos poreikį ir būtinumą šlietis prie kokios nors eschatologinės grupės. Trečiame, „Iš daiktų žvelgiantys veidai – instinktas, padedantis išlikti“, kaip pirštu duriama į akį visokio plauko mistikams ir jų advokatams, noriai suteikiantiems…
-
Kuo skiriasi šarlatanas nuo tikro raganiaus?
02 Rgp 2014Tai klausimas, kurį svetainė Laisvamaniai.com pateikė savo skaitytojams. Parašiau atsakymą į jį, deja, negalėjau įkelti, nes neiššifravau nurodyto kodo. Todėl šį trumpą komentarą skelbiu svetainėje Ateizmas ir ateistai. Raganiai, aiškiaregiai, burtininkai, būrėjai, ekstrasensai, bioenergetikai – vieno galo paukščiai. Bet, jie, kaip ir visi žmonės, skiriasi tarpusavyje savo sugebėjimu „užkalbėti dantį“, intuicija, žmogaus psichologijos išmanymu, įžvalgumu, turimos informacijos įvertinimu, pagaliau, įžūlumu nesidrovint kalbėti visiškas nesąmones. Tačiau galiausiai jų poveikis priklauso ne nuo jų, o nuo tų, kurie kreipiasi į juos. Patiklumas, nekritiškas pasitikėjimas, begalinis noras sulaukti trokštamo rezultato, beviltiškumo jausena ir t.t. – štai ta psichologinė dirva, kurioje tarpsta visi raganiai…
-
Keli kritiški žodžiai apie 2014 metų Dainų šventę
13 Lie 2014Iki šiol negalime atsidžiaugti Vilnių sudrebinusiais Dainų šventės renginiais. Dar ir vakar (2014 m. liepos 12 d.) Lietuvos radijas transliavo entuziastingus klausytojų ir žiūrovų atsiliepimus apie ją. Neslėpsiu, lankydamas šventės renginiuose, ir aš daug kam plojau. Bet negaliu nutylėti ir to, kas man kėlė nepasitenkinimą. Tai bažnyčios įtakotos pastangos suteikti religingumo (katalikiškumo) atspalvį mūsų viešajam gyvenimui. Štai į Šventės atidarymo repertuarą buvo įtraukta bažnytinė giesmė „Pulkim ant kelių“. Ne tik jos klausytis, bet ir ją giedoti buvo priversti ir nereligingi žmonės. Be abejo, davatkiškai nusiteikusiems žiūrovams tai suteikė piktdžiugiško pasitenkinimo. Bet kaip tada su Konstitucijos įteisinta sąžinės laisve? Su pasaulietiniu…
-
III.3. Dievo baimė ir dievo meilė
25 Bal 2014„Baimė sukūrė dievus“, – rašė romėnų poetas Stacijus (Publius Papinius Statius, 45– 96 m.e. m.), apibendrindamas kritiškai religijų atžvilgiu nusiteikusių savo laikmečio mąstytojų mintis. Ši baimė, nors ir transformavosi, bet išliko net mokslui pasiekus dideles aukštumas. Filosofas Liudvigas Vitgenšteinas (Ludwig Josef Johann Wittgenstein, 1889–1951) rašė: „Patyrimas gali mokyti, kad kai kurios primityvios gentys labai linkusios bijoti gamtos fenomenų; tačiau galimas daiktas, kad labai civilizuotas tautas vėl apims ta pati baimė ir jų civilizacija bei mokslo žinios negalės nuo jos apsaugoti. Vis dėlto dvasia, kuria šiandien plėtojamas mokslas, su tokia baime tikrai nesuderinama“ (Wittgenstein, L. Kultūra ir vertė. – Vilnius: kitos…
-
II.5. Kazimieras Liščinskis – pirmasis Lietuvos ateistas
01 Bal 2014Kovo mėn. sukako 380 metų nuo pirmojo Lietuvos ateisto Kazimieras Liščinskio gimimo Kazimieras Liščinskis gimė 1634 m. kovo mėn. 4 d. Liščicos dvare Bresto (Lietuvos Brastos) vaivadijoje. Jėzuitų kolegijose studijavo teisę ir teologiją. Atsisakęs duoti popiežiui ištikimybės įžadus ir priimti kunigo šventimus, K .Liščinskis išstojo iš jėzuitų ordino. 1669 m. buvo išrinktas Melniko pastalininkiu. 1682 m.– Bresto žemės teismo pateisėju, vėliau Lietuvos vyriausiojo tribunolo nariu. Remiantis slapta iš jo paimtu veikalo „Apie Dievo nebuvimą“ („De non existentia Dei“) rankraščiu, jis buvo apkaltintas bedievyste, 1688 m. suimtas ir įkalintas bažnyčios kalėjime Vilniuje. Pasmerktas bažnytinio teismo, K. Liščinskis buvo teisiamas Seimo teisme…
-
II.4. Keli skeptiški klausimai, skaitant panegirikas popiežiui Pranciškui
31 Kov 2014Šį mėnesį suėjo metai, kai buvo išrinktas dabartinis popiežius Pranciškus. Liejosi besaikė panegirika ir spaudoje , ir internete. Neatsiliko ir Lietuvos žiniasklaida. Popiežius, nors ir sulaukęs 77 –erių metų, esąs be galo energingas, sumanus bažnyčios reformatorius, gailestingas, pasirengęs išbučiuoti visus vargšus, mylintis vaikus ir senelius, neišdidus, nesipuikuojantis prabanga ir liepiantis to nedaryti kitiems katalikų bažnyčios hierarchams, „Ne popiežius, o tikra superžvaigždė“, „Ne išrinktųjų, o liaudies bažnyčios ganytojas“, „Ne antžmogis, o paprastų paprasčiausias žmogus“, – mirga pagyros žodžiai pasaulio laikraščių ir žurnalų antraštėse. Skaitau, bet man lyg jau viskas girdėta. Daug metų seku, kaip adoruojami popiežiai. Štai beveik analogiškai, kaip apie…
-
III.2. Krikščioniškoji ir bendražmogiškoji moralė
24 Kov 2014Kasdien girdime: „Gyvename krikščioniškos kultūros ir moralės krašte“, „Laikomės (nesilaikome krikščioniškos moralės reikalavimų“, „Tai atitinka( neatitinka) krikščioniškos moralės principus“ ir pan. Savaime kyla nemažai klausimų. Kas gi ta „krikščioniška moralė“? Ar ji būdinga tik krikščionybės išpažinėjams? O kaip su kitų religijų pasekėjais? Laisvamaniais ir ateistais? Ar jie laikosi kažkokių savų, kitokių, nebūdingų krikščionims, dorovės reikalavimų. O gal tai žmonės be moralės? Juk pastarasis teiginys dažnai taikomas ateistams. Dabartinis popiežius Pranciškus, pajutęs bažnyčios mokymo apie krikščionišką moralę ir teorinį, ir praktinį pažeidžiamumą, kaip jau rašiau, iškėlė teiginį, kad ir ateistai gali būti dorovingi, tiesa, tai susiedamas su Kristaus atperkamosios aukos visuotinumo…
-
III. Ateizmas ir dorovė
14 Vas 2014Ir ateistai gali būti dorovingi…. Tai žodžiai, kuriuos pereitų metų gegužę ištarė popiežius Pranciškus dienraščio „La Repubblica“ korespondentui. Jie spaudoje dažnai buvo apibūdinami kaip radikalus Vatikano požiūrio į ateizmą posūkis. Nors šioje ištaroje ir yra tam tikri nauji akcentai, bet pateikti ir paaiškinti katalikiškos pasaulėžiūros šviesoje („Dievas išpirko mūsų visų nuodėmes, mūsų visų, Kristaus krauju. Mūsų visų, ne tik katalikų. Visų! „Tėve, net ateistų?“ Net ateistų. Visų!“), jie iš esmės nebetenka prasmės. Ateistų dorovingumą („kas yra gera ir bloga“) popiežius sieja su krikščionišku sąžinės, kaip dievo balso žmogaus širdyje, supratimu. O juk ateistai moralės, taigi ir sąžinės, pagrindo ieško ne…
-
I.8. Ateizmas ir mokslinis žinojimas (5): Ričardas Dokinsas (Richard Dawkins)
20 Sau 2014Dawkins, Richard. Dievo iliuzija. Iš anglų kalbos vertė Elena Bielskytė. – Vilnius: Vega line, 2010.– 447 p. Versta iš: Dawkins, Richard. The God Delusion. – New York: Bantam Books, 2006. Ričardas Dokinsas (angl. Clinton Richard Dawkins (g. 1941) – anglų etologas, biologas, mokslo populiarintojas, nuo 1995 iki 2008 metų dirbo Oksfordo universitete profesoriumi. Šiuo metu jis laikomas žymiausiu ateizmo propaguotoju pasaulyje. Jo paskaitos, televizijos laidos, skirtos gamtos mokslų pasiekimų bei mokslinės pasaulėžiūros sklaidai, religijos ir kreacionizmo kritikai, yra labai populiarios. R. Dokinsas tapo žinomas 1976 m., išleidęs knygą „Savanaudis genas“, kurioje populiariai nušvietė evoliucijos klausimus genetikos požiūriu. Po to jis…
-
I.7. Ateizmas ir mokslinis žinojimas (4): Jonas Grigas
15 Gru 2013Antroji akademiko Jono Grigo knyga – „Kokiame pasaulyje gyvename“ – įžanginiame žodyje apibūdinama kaip „mokslinės pasaulėžiūros sklaidos“ veikalas. „Jos tikslas yra iš mokslo pozicijų pažvelgti į mus supančio pasaulio reiškinius ir panagrinėti, kokiame pasaulyje gyvename“ (p. 11), – teigia knygos autorius. Be jau pirmoje knygoje aptartų problemų, knygoje nagrinėjami tokie klausimai, kaip stiklo, naftos vaidmuo Vakarų civilizacijoje, atominės energetikos vystymasis, jos teikiama nauda ir grėsmės, atsinaujinančios energijos panaudojimas, energiją taupančios lempos, informacinės technologijos, kompiuterizacija ir mobilieji telefonai, skverbimasis į kosmosą ir jo militarizavimas, „ateiviai“ iš kosmoso, genetinė augalų transformacija, maisto užterštumas ir kt. Tai aktualūs klausimai. Jie nagrinėjami mokslinėje literatūroje,…
-
II.3. Pamąstymai apie laidojimą su religinėmis apeigomis
02 Gru 2013Maždaug prieš mėnesį perskaičiau „Lietuvos ryto“ laikraščio rubrikoje „Apie tai, kas svarbiausia“ straipsnelį „Dvasininkas pravirkdė“. Jame rašoma apie jauną kunigą, kuris atsisakė laidoti žmogų, nes iš pokalbio (o gal ne tik) su jo dukterimis jis padarė išvadą, jog velionis nebuvo praktikuojantis katalikas, nėjo išpažinties, jam nebuvo suteiktas ir Ligonių (anksčiau – Paskutiniojo) patepimo sakramentas. Seserys verkė, aplinkiniai smerkė kunigą. Smerkė ir parašiusioji žinutę bei negailėjo pagyrimų kitam kunigui, kuris ne tik palaidojo nusižudžiusį žmogų, bet ir pasakė paguodos žodį jo artimiesiems. Suprantu dukteris, nes jos jaučia kaimynų, giminių, viešosios nuomonės, nuolat išsakomos per radiją ir televiziją, spaudimą, o jei jos…
-
I.6. Ateizmas ir mokslinis žinojimas (3): Jonas Grigas
22 Lap 2013Domėdamasis mokslo ir ateizmo bei religijos santykio tema, negalėjau neatkreipti dėmesio į žinomo lietuvių mokslininko akademiko Jono Grigo knygas Kiek trunka sekundė: šiuolaikinis pasaulis mokslininkų akimis (Vilnius: Tyto alba, 2011, 346 p.) ir Kokiame pasaulyje gyvename. Mokslininko akimis (Vilnius: Vilniaus universitetas, 2012, 320 p.). Šie veikalai pasaulėžiūrai neabejingų žmonių yra skaitomi. Pirmiausia, matyt, todėl, kad pastaraisiais dešimtmečiais gamtos mokslų populiarinimo lietuvių autoriai imasi labai retai, dar rečiau jie gvildena mokslo ir religijos, mokslinio žinojimo ir religinio tikėjimo santykio klausimus. Jonas Grigas to nevengia. Knygos Kiek trunka sekundė fragmentas „Mokslas ir religija: ar jie suderinami“ 2012 m. vasario…
-
II.2. Vladas Balkevičius: „Viešpatie, išgelbėk mus nuo viešpatavimo!“
28 Spa 2013Taip pavadinta eilėmis parašyta knyga, kurią galima laikyti pirmuoju lietuvių autoriaus ateistiniu leidiniu, pasirodžiusiu po Nepriklausomybės atkūrimo. Ją šiais metais išleido Politikos leidykla. Vladas Balkevičius (g. 1930 m. gegužės 10 d. Alytaus r. Pakašavo k.). – buvęs Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Filosofijos katedros dėstytojas, be kitų filosofinių disciplinų, dėstęs ir Mokslinį ateizmą. Jo religijotyriniai straipsniai dažnai buvo spausdinami to meto periodinėje spaudoje, jis buvo aktyvus paskaitininkas. Ir studentų, ir populiarių paskaitų klausytojų jis buvo mėgstamas. Po Nepriklausomybės atkūrimo Vladas Balkevičius, atgavęs tėvų žemę, su žmona Vida ir dviem mažamečiais sūnumis bei dukra įsikūrė tėviškėje. Ūkininkauja iki šiol.…